Tradicinė šventė Slavikuose
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
Šv. Onos atlaidų nuotaika pradėjo dvelkti jau šeštadienį, kai į Slavikų parapiją iš Jurbarko pėsčiomis atvyko 5 piligrimai su kun. Andžėjumi Bieknieku OFM Cap. (Paulių miestelis, Jurbarko raj.). Kartu su parapijiečiais svečiai šventė vakarines Šv. Mišias.
Šv. Onos atlaidų dieną piligrimai prisijungė prie Šv. Mišių fleitos muzikos garsais. Tarp dešimtos ir dvyliktos valandos Šv. Mišių skambėjo Viešpaties garbinimo giesmės. Oninių atlaidų Sumoje dalyvavo Kaimelio parapijos klebonas kun. Zenonas Stepanauskas ir Šakių dekanas kan. Donatas Jasulaitis.
Po Šv. Mišių Šv. Onos bažnyčioje, kalno papėdėje prie šventoriaus kan. Donatas Jasulaitis pašventino Slavikų parapijos atmintinų datų akmenį su keturiomis svarbiomis Slavikams datomis. Viena iš jų žymi net 225-rių metų Slavikų parapijos sukaktį. O Šv. Onos vardas bažnyčiai suteiktas 1840 m. Atmintinų datų akmuo pastatytas, įgyvendinant Slavikų seniūnijos bendruomenės centro projektą „Mažosios architektūros Slavikuose atnaujinimas 2020“ (Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2020 metų veiksmų plano įgyvendinimo 1.1.5 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Šakių rajono savivaldybėje. Gauta 765,- Eur parama. Slavikų Šv. Onos parapija prisidėjo 535,00 Eur).
Prasminga, linksma, smagu ir sveika
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Vaikai savaitę be telefonų. Ar galima tuo patikėti? Lepšių aplinkoje galima, nes šio krašto vaikai, paskatinti ir remiami suaugusiųjų, subūrė tokį neregėtą sambrūzdį, tokį sujudimą, kad tie įkyrūs hipnotizatoriai ‒ telefonai būtų tik maišę smagiam ir geram laiko praleidimui.
O prasidėjo viskas, rodos, visai paprastai. Tokį laiko praleidimą šio krašto vaikams liepos mėnesį pasiūlė šaunioji lepšietė Viktorija Pavalkytė. Tai mergina ‒ tikras idėjų kamuolys. Ji nuolat jas spinduliuoja ir skleidžia aplink save. Taip atsitiko ir šį kartą: jos pastangų ir organizuotumo dėka penkiolika vaikų iš viso rajono, suburtų į vasaros stovyklą, nuostabiai praleido smagią vasaros savaitę. Viktorija, organizuodama stovyklą, labai pasistengė, sudarydama apgalvotą penkių darbo dienų stovyklos programą. Išpildyti šią programą jai padėjo trys šaunios draugės iš Šakių rajono bei Lepšių bendruomenės. O štai kaip viskas atrodė:
Pirmadienis ‒ sveikos gyvensenos propagavimas (į svečius atvyko Šakių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba);
Antradienis ‒ mokslas gali būti įdomus (vyko protmūšis ir ekskursija po Zyplių dvarą);
Trečiadienis ‒ tolerancija (virtualus bendravimas su Karla Kiefer iš Zimbabvės ir diskusija su policijos pareigūne Aušra Mockevičiūte);
Ketvirtadienis ‒ pasaulio tyrinėjimas (susitikta su kariškiais, jo metu pagilinti rikiuotės ir žygiavimo įgūdžiai, susipažinta su karine technika, o žinios buvo apibendrintos 3 km žygyje. Taip pat vaikai atidavė paskutines jėgas orientaciniame žaidime, kuris vyko jau nebegyvenamojoje sodyboje);
Miela kelionė po pamario kraštą
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Liepos 23 d. keturiasdešimt Panovių bendruomenės centro narių ir jų draugų iš Sintautų ir Kudirkos Naumiesčio leidosi į kelionę šiuo maršrutu: Šakiai - Ventė - Minijos kaimas - Rusnės sala - Šilutė - Šakiai. Sukomplektuoti keliautojų komandą pavyko nesunkiai, nes visi buvo pasiilgę kaimyniškų santykių, glaudaus tarpusavio bendravimo, pasišnekėjimų.
Bendruomeniečiai anksti ryte atvyko į Ventės ragą, labiausiai į vakarus nutolusį Šilutės rajono tašką, pusiasalį rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jie susipažino su Ventės rago istorija, kuri yra labai įdomi ir individuali. Pusiasalio smaigalyje kryžiuočiai 1360 m. pastatė Vinderburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią sunaikino. Marių bangos griovė ir Vinderburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai griovė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Panoviečiai apžiūrėjo 1975-1986 m. rekonstruotą Ventės rago smaigalį. Rekonstrukcijos metu buvo pastatytas 250 m ilgio molas, kuris, baigiantis žiemai, atlieka ir ledlaužio funkcijas – suskaldo didžiulius ledo luitus. Visus sudomino nuo 1863 metų veikiantis švyturys. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Objektas svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Ne vienas, įlipęs į švyturio viršūnę, grožėjosi nuostabiais vaizdais. Ventės rago švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas.
Svarbiausia ‒ bendrystė
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės ataskaitinio susirinkimo pravedimas dėl pandemijos KOVID19 visuotino karantino paskelbimo buvo atidėtas iki geresnių laikų. Tačiau, laikantis saugumo reikalavimų, jis sklandžiai įvyko naujai numatytu laiku ‒ liepos mėnesį. O jį pravesti būtinai reikėjo, nes kaupėsi neatidėliojami, visada pasiryžusios ką nors nuveikti kraštiečių bendruomenės reikalai. Ir jie buvo gana rimti ir rimtai sprendžiami.
Susirinkime pateikta ir patvirtinta metinė veiklos ir revizijos ataskaita už 2019 - uosius metus.
Perrinkta bendruomenės taryba iš 13 narių.
Perrinkta Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės pirmininkė. Ja jau trečiai kadencijai tapo Ona Baltrušaitienė.
Susirinkimas patvirtino dešimties naujų narių priėmimą į bendruomenę.
Bendruomenėje gyvuoja tarpusavo šilumą palaikanti nuoširdi tradicija: sveikinti savo narius asmeninių jubiliejų progomis. Taigi buvo pasveikinti visi jubiliatai.
O paskui?.. O paskui prasidrėjo bendravimas prie kavos puodelio „ar prisimeni kai?..“ Tai nuoširdžiausios, vienas kito ir savojo krašto, jo žmonių pasiilgimu paženklintos valandos. Jos tokios galingos, kad Lepšių kraštiečius nuolat ilgesio ir atminties keliais suveda, sutelkia, sujungia į vieną būrį ir leidžia mintimis, širdimis, jausmais ir...padais prisiliesti prie derlingo savojo krašto molžemio bei pabuvoti vietovės atmintį saugojančios koplytėlės auros dvelksme.
Svarbiausia, kad širdyse niekada neužgestų taurūs bendrystės jausmai.
Bendruomenės pirmininkė Onutė Baltrušaitienė
Malonus girėniškių prisilytėjimas prie meno
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Po ilgo karantininio laikotarpio, liepos 9 dieną, girėniškiai susirinko į paveikslų gaminimo popietę. Ta popietė buvo skirta tautodailės metams paminėti. Nešini kankorėžiais, medžių šakelėm, akmenukais, įvairiais žolynais ir kita gamtine medžiaga susirinko prie karčemos gausus būrys vaikų ir suaugusiųjų. Prigaminom daug paveikslų, kurie nuklojo karčemos sienas. Buvo puikus pasibuvimas, pabendravimas, nes kiekvienas parodė savo išmonę ir smagiai praleidę laiką, vakarop laimingi skirstėmės į namus.
Irena Sakalauskienė, Girėnų BC pirmininkė
Lukšiai - gyvybės pilnas kraštas
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
Esame paruošę projektą „Sportuokime kartu - 2020“. Šiam projektui iš Šakių rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus esame gavę 990 Eur sumą. Lėšos numatytos panaudoti dviems jaunimo stovykloms Druskininkuose, į kurias vyks aktyviai sportuojantys Lukšių V.Grybo gimnazijos jaunuoliai, ir 24 valandas trunkančiam dviračių plento maratonui. Pastarasis renginys kaip tik ir vyko liepos 4 - 5 dienomis. Dalyvių registracijos ir apgyvendinimo vieta – Zyplių dvaras.
Džiaugiamės, kad šis mūsų renginys vis dar gyvuoja. O gyvuoja tik dėl to, kad yra žmonių, kuriems to reikia. Nebūtų jų, nebūtų ir „Plentas 24“ renginio. Kitais metais bus jau 10 metų, kaip plento entuziastai, o paskutiniais metais ir jų artimieji, liepos mėnesio pirmąjį savaitgalį, vienai parai, susirenka Lukšiuose. Susitinka senus draugus, pabūna kartu, pabendrauja. Na, ir pasivaržo, bet daugiau su laiku nei vienas su kitu. Džiaugiamės, kad šiemet renginio atmosfera buvo nerealiai smagi. Tokią ją kūrė patys dalyviai, o mes tik buvome kartu su jais.
Labai norim pasveikinti visus „Plentas- 24“ dalyvius ir ypatingai jauniausius, tarp jų jauniausia 3,5 metukų Emą Blaškytę, ji su balansiniu dviratuku įveikė 10 km. O 11 metų Vilių Radzevičių, nuvažiavusį 101 km. Tačiau 10-metis Simonas Matulevičius galėtų būti pavyzdžiu ir ne vienam suaugusiam maratono dalyviui. Jis, prižiūrimas tėtės, numynė 181,5 km. Tokio užsispyrimo ir užsibrėžto tikslo siekimo galėtume pavydėti kiekvienas. Šitas vaikinas gyvenime pasieks tikrai daug ir ne tik mindamas dviračio pedalus.