Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

Pavasarinis vėjas mums atnešė nuostabią šventę - Velykas. Tegul ši šventė dovanoja Jums gražiausius gėlių žiedlapius, šilčiausią saulės spindulį bei daug malonių siurprizų ... Su Velykomis!

BCA Taryba

Sveikinimas su šv. Velykomis

 

Šakių raj. Bendruomenių centrų asociacija vasario 8 d. 19 val. kviečia visų bendruomenių atstovus į susitikimą su kandidatais į Šakių rajono merus.
Šio susitikimo metu Jums bus suteikta galimybė pamatyti visus kandidatus į Šakių rajono mero postą, taip pat padiskutuoti apie valdžios požiūrį į mūsų kaimų bendruomeninę veiklą, aptarti bendradarbiavimo galimybes ir pasigilinti būsimo mero konkrečios pagalbos bendruomenėms klausimais.

Susitikimas įvyks Girėnų bendruomenės namuose (Muziejaus g.1, Šakiai).

Paminklas Sudarge2022 m. rugsėjo 30 d., Laisvės aikštėje, Sudargo miestelyje, Šakių raj. įvyko Melno taikos sutarties  600-ųjų metinių (1422-2022) ir Sūduvos metų minėjimas bei šiai progai pastatyto monumento atidengimas

 

Šv. Mišias Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojo Vilkaviškio vyskupijos Generalvikaras Mons. Teol. Lic. Gintautas Kuliešius, Sudargo Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kunigas Zenonas Stepanauskas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Juozas Mišeikis ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas kun. Br. Paulius Saulius Bytautas OFM.   

Po Šv. Mišių iškilmingos ceremonijos metu buvo priimti nauji nariai į Šv. Adalberto-LDK-riterių ordiną. LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka įteikė naujiems nariams Kilmės liudijimus ir apdovanojo Lietuvos globėjo Šv. Jurgio  I laipsnio ordinu Kristiną Giedraitienę,  o simbolines insignijas įteikė skulptoriui Sauliui Kriščiukaičiui, Artūrui Giedraičiui ir prof. habil. dr. Arvydui Palevičiui.                    

 

Iškilmingą renginį prie atidengiamo monumento vedantysis Vilius Kaminskas pradėjo eilėmis. Po to Laisvės aikštėje suskambo „Ūdrio arija“ iš operos „Pilėnai“, autorius Vytautas Klova. Grojo Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, dirigentas kapelmeisteris kpt. Ričardas Kukulskis, solistas Šakių raj. meras Edgaras Pilypaitis.

Arijos metu  į aikštę atjojo gausus būrys Vyčių žygio dalyvių. Žygis buvo skirtas Melno taikos 600-osioms metinėms atminti ir vyko kairiuoju Nemuno krantu iki Sudargo piliakalnių, kur atidengiamas visuomeninkų iniciatyva ir lėšomis pastatytas monumentas. 

Gausiai susirinkę šventės dalyviai sugiedojo  Lietuvos Respublikos himną.

Nuo 2019 metų kovo 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas. Jo tikslas – kurti palankią aplinką bendruomeninėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip pilietinės visuomenės ir vietos savivaldos svarbios dalies, veiklos ir plėtros sąlygas. Įstatymas nustato bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias bendruomeninių organizacijų plėtrą. Jis numato savivaldybėse sudaryti vietos bendruomenių organizacijų tarybą.
Savivaldybės bendruomeninių organizacijų taryba sudaroma savivaldybės tarybos sprendimu laikantis šio principo: ne daugiau kaip 1/2 šios tarybos narių sudaro savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių sudaro bendruomeninių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos kadencijos trukmė yra 3 metai. Savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

katekizmas 1Teatleidžia man šio perspausdinamo straipsnio autorė gerbiama Rūta Švedienė iš Kėdainių už tai, kad jos parengtą medžiagą nieko nekeisdama noriu labiau priartinti ir prie Šakių krašto, ir prie kitų skaitytojų dėmesio. Juk čia Zanavykija, iš gilios praeities atsinešusi ne lietuviškos darybos savo pavadinimą, nors gal daug gražiau skambėtų Užnovija? Bet šis kraštas moka kietai saugoti brangiausią ir vertingiausią tautos paveldą ‒ prigimtinę kalbą ir išugdė vieną tarp didžiųjų lietuvių kalbos puoselėtojų ir sergėtojų neprilygstamąjį kalbininką Joną Jablonskį. Tai jo ir darbų, ir prigimties dėka Zanavykija tapo lietuviško žodžio tėviške. O ta visos tautos savastis ‒ lietuviškas žodis turi labai labai gilias šaknis: jos priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai ir siekia net sanskrito laikus (500 metų iki mūsų eros pradžios). Lietuvių kalba yra archajiškiausia iš 6 gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Tiesa, rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai pasirodė gana vėlai, tik XVI amžiuje. Tačiau sakytinės turtai tikrai dideli: turi dvi tarmes – aukštaičių ir žemaičių, o šios ‒ daug savo patarmių. Gaila, kad tarmėms kažkurį laiką trūko dėmesio. Tačiau pastaruoju laiku po truputį tas dėmesys atsigauna.
Svetimųjų kalbų invazijų lietuvių kalba yra patyrusi ne vieną kartą, ir tai buvo praeityje. Bet ir dabar netrūksta grėsmių nedidelei tautai prarasti savo autentiškumą, nes lietuviškai kalbančiųjų visame pasaulyje priskaičiuojami tik apie 3 milijonai. Tačiau tas nors ir nedidelis skaičius raiškiai patvirtina tautos gyvybingumą. Mes neišnykome nei senaisiais laikais, nei naujasniais. Priešingai! Mūsų prokartų vis ženklesnis prielankumas Vakarų kultūrai išryškėjo dar X a., sustiprėjo XIII a. Tame pačiame XIII amžiuje sulaukėme Karaliaus Mindaugo karūnos. XVI amžiuje Martyno Mažvydo ,,Katekizmas“ šviesos apkaustais kaip tvirtą senovinę skrynią apkaustė mūsų kalbą lotyniško rašto rašmenimis, kurie puikiai atitiko mūsų kalbos garsyną. Šis reiškinys buvo svarbiausia gimtosios kalbos apsauga nuo vis intensyviau besiskverbiančių aplinkinio pasaulio grėsmių ir tapo didžiule kultūrinio proveržio galimybe visai tautai. Iki to laiko gyventojų tarpe švietėjiška veikla daugiausia rūpinosi dvasininkija: jos dėka šios naujos epochos laikotarpiu, 1570 m., į Lietuvą atvyksta jėzuitai ir Vilniuje įkuria kolegiją ‒ tiems laikams gana solidžią mokslo įstaigą. Jos solidumą patvirtina ir tai, kad 1579 m. spalio 30 d. popiežius Grigalius XIII išleidžia bulę ir patvirtina kolegijos reorganizavimą į universitetą.Taip Lietuvos širdyje Vilniuje iškyla pats ryčiausias Europos universitetas ir ilgą laiką jis išlaikė šį statusą.

Sveikinimas

Joomla templates by a4joomla