Šakių krašto kalendorius žvalgosi po Sūduvą
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Liepalotų BC „Tėviškė“ Sūduvos metus pradėjo 2022 metų Šakių kalendoriaus pristatymo renginiu. Jau tradicija tapo, kad šį puikų Šakių bibliotekos leidinį kasmet pristato žinomos mūsų krašto šviesuolės: Lina Eringienė, Onutė Jasinskienė bei Rita Mockeliūnienė. Menine programa pradžiugino Šakių Kultūros centro ansamblis „Draugai“. Na, o renginio pabaigą vainikavo Liepalotų kaimo kapela, vadovaujama Romo Skaizgirio. Renginio metu visi jo dalyviai turėjo galimybę įsigyti šį turiningą leidinį, kuriame sugulė Šakių krašto žmonių mintys, jų darbai, iškilios šventės, o ir netektys.
Alvyra Janavičienė, „Tėviškės“ BC pirmininkė
Sausio 13-osios minėjimas Ritinių bendruomenės centre
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Kiekvienas Lietuvos pilietis, kuriam yra brangi Tėvynė, yra neabejingas iškiliai istorinei datai – 1991m. sausio 13-ajai. Šią datą su savo gyventojais minėjo ir Ritinių bendruomenės centras, todėl nuo pat ryto, 08.00 val., prisijungė prie visoje šalyje vykdomos visuotinės iniciatyvos ,,Atmintis gyva, nes liudija”. Jos metu namų languose suspindo atminties žvakutės.
17.30 val. Ritinių bendruomenės centras pakvietė visus, norinčiuosius paminėti šią iškilią progą, susiburti prie bendruomenės centro ir prisijungti prie akcijos „Neužmirštuolė“. Čia ateinantiems buvo pasiūlyta pasipuošti gražiu neužmirštuolės žiedeliu ir prisiminti tuos, kurie drąsiai stojo ginti mūsų laisvės. Bendruomenės pirmininkė Rita Rakauskienė priminė 14 laisvės gynėjų vardus, per tą lemtingąjį įvykį paaukojusius savo gyvybes. Jų atminimas buvo pagerbtas giliu susikaupimu ir tylos minute bei iš žvakių sudėliotas simbolinis skaičius 13. Turėjo dar suliepsnoti atminties laužas, tačiau tam sutrukdė nepalankios oro sąlygos.
Ritinių BC informacija
Atkreipkime dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
2022-ieji metai paskelbti proginiais metais, skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Skelbiami 2022 m.:
Lietuvos karaimų metais;
Savanorystės metais;
Lietuvos krepšinio šimtmečio metais;
„ Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais;
Lietuvos jaunimo metais;
Jono Meko metais;
Sūduvos metais;
Pranciškaus Skorinos metais;
Lietuvos universitetų metais;
Gyvūnų gerovės metais;
Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais;
Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais;
Romo Kalantos metais;
Ievos Simonaitytės metais.
BCA informacija
„Bendruomenės lyderis 2021“ gyvena Gotlybiškiuose
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
2021 metai buvo veiklūs ir itin svarbūs mūsų bendruomenei. Vasario 28 d. Gotlybiškių bendruomenės centras (BC) karantiniškai paminėjo savo gyvavimo 10-metį ir pirmą kartą dalyvavo respublikiniame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2021“. Nors ir netapome prizininkais, bet buvo surengti trys šaunūs renginiai: piešinių konkursas, dviračių žygis Kiduliai-Sudargas ir atšvaitų dalinimo akcija. Taip pat sėkmingai įvykdėme Žemės ūkio ministerijos finansuojamą projektą „Naujos Gotlybiškių vaikų ir jaunimo erdvės sukūrimas. Jo metu stadione įsirengėme vaikų žaidimų aikštelę, sūpynes ir lauko treniruoklius. Šitas projektas labai suvienijo mūsų gyventojus. Jie aktyviai dalyvo visose talkose ir džiaugėsi gautais rezultatais. Tai buvo neapsakomas džiaugsmas, nes kaime yra vieta, kur gali susirinkti dideli ir maži draugai ir turiningai praleisti laiką.
Gražiai orientacinio žygio, kuris įvyko Gotlybiškiuose ,rezultatai gražiai aptarti Anetos Bastytės pasakojime socialiniuose tinkluose. Rugpjūtį su vaikais turėjome išvyką į Rusnę, kurią organizavo Andrius Albavičius ir Ramūnas Lukošaitis. Jis paplukdė mus laiveliu.
2021 m. Gerdžiūnų bendruomenės veiklos
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
2021 metai Gerdžiūnų bendruomenei buvo vieni iš veikliausių metų. Įgyvendinome net 4 projektus. Projektą „Gerdžiūnų bendruomenės verslumo ugdymas ir jaunimo įtraukimas į vietos bendruomenės veiklą“ vykdyti pradėjome ypač sudėtingomis sąlygomis, dar karantino metu. Pirmasis projekto etapas „Kūrybinės dirbtuvės vyko nuotoliniu būdu. Čia buvo kuriamas verslumas atsižvelgiant į savo kaimo ypatumus ir galimybes, numatytos verslo rizikos, sėkmės ir ateities planai sėkmės atveju. Ypač gerų idėjų pasiūlė jaunimas. Buvo iškelta mintis, kad galima panaudoti ir vietoje esančią uždarytą nenaudojamą mokyklą verslo tikslams. Vykdydami projektą dalyvavome neformalaus ugdymo išvykstamuosiuose renginiuose, kurių tikslas - pasidalinti, pasisemti gerosios patirties iš Molėtų, Ignalinos, Kėdainių, Kauno, Birštono rajonų verslių bendruomenių. Žingeidumo vedini Gerdžiūnų bendruomenės projekto dalyviai dalyvavo dviejų dienų stovykloje Birštone, kur seminare "Sprendimų priėmimas kuriant verslą. Motyvuojantis bendravimas ir bendradarbiavimas šiuolaikinėje organizacijoje. Kartų teorijos idėjų pritaikymas efektyviai komunikacijai bendruomenėje kurti“ pozityvumu ir naujų minčių įkvėpimu dalinosi charizmatiškoji lektorė Lidija Laurinčiukienė. Kauno rajone dalyvavom kūrybinėse dirbtuvėse, "Sprendimų priėmimas kuriant verslą", naudojant de Bono skrybėlių metodą. Visi kaip vienas projekto dalyviai pritarė minčiai, kad kaime gyventi gera, jeigu tą aplinką puoselėsime patys, kursime grožį. Viena projekto dalyvė parengė lankstinuką projektui įamžinti ir pasidalinti gražiomis akimirkomis.
Norint gerinti bendruomenės viešosios erdvės ir aplinkos kokybę, skatinant bendruomenės narių iniciatyvą parengėme projektą „Talkos organizavimas ir viešųjų erdvių tvarkymas Gerdžiūnų k. Šakių r.“ Šiuo projektu prie Gerdžiūnų tvenkinio suorganizuotos pavasarinės ir rudeninės talkos skatino bendruomenės narių iniciatyvą ir bendruomeniškumą. Įsigijome ir pastatėme lauko treniruoklį. Džiaugiamės sutvarkyta aplinka, kuri pritaikyta bendruomenės poreikiams tenkinti visiems metų laikams.
Kalba ‒ brangiausias mūsų turtas
- Informacija
- Kategorija: Nepriskirti
Teatleidžia man šio perspausdinamo straipsnio autorė gerbiama Rūta Švedienė iš Kėdainių už tai, kad jos parengtą medžiagą nieko nekeisdama noriu labiau priartinti ir prie Šakių krašto, ir prie kitų skaitytojų dėmesio. Juk čia Zanavykija, iš gilios praeities atsinešusi ne lietuviškos darybos savo pavadinimą, nors gal daug gražiau skambėtų Užnovija? Bet šis kraštas moka kietai saugoti brangiausią ir vertingiausią tautos paveldą ‒ prigimtinę kalbą ir išugdė vieną tarp didžiųjų lietuvių kalbos puoselėtojų ir sergėtojų neprilygstamąjį kalbininką Joną Jablonskį. Tai jo ir darbų, ir prigimties dėka Zanavykija tapo lietuviško žodžio tėviške. O ta visos tautos savastis ‒ lietuviškas žodis turi labai labai gilias šaknis: jos priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai ir siekia net sanskrito laikus (500 metų iki mūsų eros pradžios). Lietuvių kalba yra archajiškiausia iš 6 gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Tiesa, rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai pasirodė gana vėlai, tik XVI amžiuje. Tačiau sakytinės turtai tikrai dideli: turi dvi tarmes – aukštaičių ir žemaičių, o šios ‒ daug savo patarmių. Gaila, kad tarmėms kažkurį laiką trūko dėmesio. Tačiau pastaruoju laiku po truputį tas dėmesys atsigauna.
Svetimųjų kalbų invazijų lietuvių kalba yra patyrusi ne vieną kartą, ir tai buvo praeityje. Bet ir dabar netrūksta grėsmių nedidelei tautai prarasti savo autentiškumą, nes lietuviškai kalbančiųjų visame pasaulyje priskaičiuojami tik apie 3 milijonai. Tačiau tas nors ir nedidelis skaičius raiškiai patvirtina tautos gyvybingumą. Mes neišnykome nei senaisiais laikais, nei naujasniais. Priešingai! Mūsų prokartų vis ženklesnis prielankumas Vakarų kultūrai išryškėjo dar X a., sustiprėjo XIII a. Tame pačiame XIII amžiuje sulaukėme Karaliaus Mindaugo karūnos. XVI amžiuje Martyno Mažvydo ,,Katekizmas“ šviesos apkaustais kaip tvirtą senovinę skrynią apkaustė mūsų kalbą lotyniško rašto rašmenimis, kurie puikiai atitiko mūsų kalbos garsyną. Šis reiškinys buvo svarbiausia gimtosios kalbos apsauga nuo vis intensyviau besiskverbiančių aplinkinio pasaulio grėsmių ir tapo didžiule kultūrinio proveržio galimybe visai tautai. Iki to laiko gyventojų tarpe švietėjiška veikla daugiausia rūpinosi dvasininkija: jos dėka šios naujos epochos laikotarpiu, 1570 m., į Lietuvą atvyksta jėzuitai ir Vilniuje įkuria kolegiją ‒ tiems laikams gana solidžią mokslo įstaigą. Jos solidumą patvirtina ir tai, kad 1579 m. spalio 30 d. popiežius Grigalius XIII išleidžia bulę ir patvirtina kolegijos reorganizavimą į universitetą.Taip Lietuvos širdyje Vilniuje iškyla pats ryčiausias Europos universitetas ir ilgą laiką jis išlaikė šį statusą.