LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimas dalyvauti „Velomaratone“
- Informacija
- Kategorija: Bendri skelbimai
Tūkstančiai dviračių mėgėjų stos prie „Velomaratono" starto linijos rugpjūčio 25 dieną Vilniuje.
Kviečiu bendruomenes, šeimas, bičiulius ir kaimynus susiburti į vieną komandą ir dalyvauti didžiausioje dviračių šventėje.
Gera nuotaika ir fizinė savijauta, buvimas gryname ore ir galimybė pasigrožėti sostine – visa tai kasmet pritraukia dviračių mėgėjus iš visos šalies. Čia svarbiausia – dalyvauti, o ne varžytis, kas greičiausias.
Šiais metais Lietuvoje minime Sveikatingumo metus, todėl specialus apdovanojimas – „Aktyviausios komandos" marškinėliai – atiteks komandai, kuri savo pavyzdžiu paskatins kitus gyventi aktyviai ir sveikai.
Į apdovanojimą gali pretenduoti miestų ir miestelių bendruomenių, pilietinių iniciatyvų, jaunimo organizacijų, šeimų ir bičiulių komandos. Svarbiausia, kad sutelktumėte bendraminčius ir visi kartu važiuotumėte „Velomaratone".
Būkime aktyvūs, energingi ir susitelkę!
Aktyviausia ir daugiausiai dviratininkų sutelkusi bendruomenė bus apdovanota specialiu Prezidentės prizu bei gaus „Aktyviausios komandos" marškinėlius.
Nemokama registracija vyksta iki rugpjūčio 15 dienos.
Daugiau informacijos:
http://www.velomaratonas.lt/
OLANTA GUŽAITĖ - KVINTUS
Respublikos Prezidentės patarėja
Spaudos tarnyba
Tel. +370 706 64156
Mob. +370 698 42005
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
Išdagų bendruomenės centro iniciatyva - nauji kelio ženklai
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Jau nuo 2008 metų Išdagų bendruomenės centro nariai savo susirinkimuose kėlė eismo saugumo problemą kelio Nr. 138 Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis-Šakiai atkarpoje tarp Išdagų ir Šakių miesto. Numatyti du prioritetai: kelio ženklų, sumažinančių automobilių greitį ir padidinančių vairuotojų dėmesį pėstiesiems ir dviratininkams pastatymas ties Išdagais bei pėsčiųjų ir dviračių taku Šakių ir Išdagų sujungimas. Toks takas dabar yra iki Šakių miesto ribos, o iki Išdagų likę dar 2,3 km.
Išdagai yra kaip ir Šakių priemiestinė gyvenvietė, traukos kryptis visada buvo, yra ir bus Šakiai. Šiomis kryptimis į ten ir atgal daug suaugusių gyventojų ir moksleivių važiuoja dviračiais ar keliauja pėsčiomis. Pagrindinės kaimo gyvenvietės gatvės ir šio minimo kelio sankryža ir atkarpos į abi puses nuo jos ties Išdagais, gyventojų manymu, iki šiol buvo labai nesaugi vieta. Dažnai didesniais nei leistina greičiais lekiant mašinoms ir vykstant pėsčiųjų, ypač moksleivių, stotelėse įlipančių ir išlipančių iš autobusų bei vykstant dviratininkų eismui, kelyje tampa nesaugu.Kai kurie gyventojai sakydavo, kad čia nuolat tvyro toks jausmas, jog tuoj tuoj turi kažkas negero atsitikti ( kaip beje nutiko ne per seniausiai ties Sintautais...). Sankryža, kuri yra nedideliame posūkyje, o iš toli, ypač greičiau važiuojant, kai dėl to dar sumažėja matomumas, pasirodo, buvo nesaugi ir vairuotojams. Jau ne vienas automobilis buvo ties čia atsidūręs griovyje. Prie sankryžos yra ir vienas kryželis...Tik dar, ačiū Dievui, įskaitinių eismo įvykių su pėsčiaisiais ar dviratininkais lyg ir nebuvo, gal tik smulkesnių incidentų.
Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų...
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
...Kalnai ir maži kalneliai. Tai toks Sudargas nuo amžių buvo, toks jis yra ir dabar. Pakyli ant tų kalnų, o akys, peršokusios per mėlynus Nemuno tėkmės veidrodžius ar per vėjo susiauštus bangų verpetus, remiasi į tolimus tolimiausius horizontus, kur regėjimams kelią užkardo, rodosi, tik su žeme susilietęs dangus, purpurinių ryto ar vakaro žarų grožiu pagavęs tavo žvilgsnį , ar tiršta debesų skraiste iki pat žemės nusileidęs, ar tolumose papilkavusia savo mėlyne apribojęs regėjimo lauką.
Aplinkui toks grožis, tokia gamtos stebuklo didybė, kad norisi giliai giliai atsidūsėti, nes širdis, rodosi, veržias iš krūtinės, nepaprasto jaudulio palytėta. Bet tai – tik išorinis grožis. Yra dar kitas suvokimas, daug didesnis ir dar labiau jaudinantis. Jis siekia net dešimties tūkstančių metų praeities istorinę gelmę. Čia po paskutinio ledynmečio atsikėlę žmonės , manoma, iš dabartinių šiaurinių germanų žemių ir gal iš vakarinių slavų ( iš dab. Lenkijos, nuo Varšuvos ) apylinkių, per Nemuno žiotis kilę aukštyn ir atradę dar laisvus, niekieno neužimtus plotus. Naudodamiesi didžiąja upe ir jos intakais kaip vandens keliais , jie skverbėsi į dykų kraštą ir sklido jiems įsikurti tinkamose žemėse. Tarp tokių – ir šiandienis Sudargas, praslinkusių ledynų dovana šiam kraštui. Tikra dovana: ledynai, slinkdami po savim pagulė didžiules žemių ir riedulių sąvartas, bet nutirpdami jų neišsklaidė, o paliko visus tuos turtus, patapusius apgulusiomis šį kraštą kalvomis. Ilgainiui, kai neprašyti svečiai pradėjo dairytis į čia apsigyvenusiųjų žemes, prireikė tas kalvas, jų aukštas keteras, koreguoti, pritaikyti jas gynybiniams tikslams. Taip atsirado piliakalniai, natūraliai giliausiais revais atidalinti, priešui dar sunkiau įveikiami. Teigiama, kad tai buvę dar iki mūsų eros pradžios. Vėliau jie buvo rekonstruojami, tobulinami. Iki šių dienų išlikę ir išdidžioje ramybėje sustingę jie ir dabar įspūdingai kelia savo keteras, kad neužmirštume ir didžių, ir skaudžių savo tragiškos praeities paliudijimų. Tie paliudijimai jau ilgus amžius glūdi po storais žemių sluoksniais, masindami tyrinėtojus ir visus žingeidžiuosius. O įspūdingiausia čia - tai piliakalnių santalka vienoje vietovėje – penki. Šitai rodo, koks stiprus gynybinis forpostas buvo praeities Sudargas ( Sudargo pavadinimą vietovė įgijo tik XIII - XIV a. sandūroje nuo čia gyvenusio stambaus žemvaldžio žemaičių karvedžio Sudargo vardo ). Vietovės įgulos ištisus amžius saugojo gilumines mūsų protėvių baltų žemes nuo išgrobstymų. To galingo įtvirtinimų komplekso apsauga nuo vakarų politinių vėjų ypač daug prisidėjo prie baltų apgyventų žemių konsolidacijos, vėliau peraugusios į Lietuvos valstybę. Bet tai - jau kiti istorijos puslapiai, o Sudargo istorija turi jų ir daug, ir iškilių.
Kviečia į Žolines
- Informacija
- Kategorija: Bendri skelbimai
Sporto šventė Kriūkuose
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Kriūkų bendruomenės centras, vykdydamas projektą "Aktyvaus sporto ir poilsio galimybių plėtra Kriūkų bendruomenėje" pagal Šakių krašto Vietos veiklos grupės strategiją (projekto vadovė Raminta Bastytė), rugpjūčio 3-4 d. organizavo sporto šventę „Sportuoju aktyviai-gyvenu sveikai". Organizatorių džiaugsmui sportinėse rungtyse mielai dalyvavo tiek jaunimas, tiek ir vyresnės kartos jaunimiečiai. Pirmąją dieną vyko futbolo varžybos Kriūkų bendruomenės centro taurei laimėti. Į jas užsiregistravo 6 komandos (3 komandos iš Šakių, viena Gelgaudiškio, viena Kriūkų ir viena iš Vilniaus). Kriūkų BC taurę ir I-ąją vietą daugelio nuostabai laimėjo svečiai iš Vilniaus - komanda „Senatoriai". Puikus pavyzdys jaunimui! Džiugu, kad šią komandą subūrė mūsų kraštietis, seimo narys M. Bastys. II-ąją vietą iškovojo komanda „Audra" (Šakiai), o III-iąją –„Gelgaudiškis". Rezultatyviausiu žaidėju pripažintas Erikas Kazlauskas (komanda „Audra"). Futbolo aikštėje vyravo azartas, geros emocijos ir draugiška atmosfera. Komandos prizininkės buvo apdovanotos padėkos raštais, taurėmis ir medaliais bei asmeninais prizais. Varžybų akimirkas fiksavo Raminta Bastytė, Ieva Masteikaitė ir Neda Naujokaitytė. Atsakingai ir sąžiningai protokolus pildė Brigita Liutkutė.
Kur TĖVIŠKĖS žemė širdžiai miela
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Du bendrašakniai vienos šeimos žodžai: Tėvynė ir Tėviškė. Du kiekvieno žmogaus tapatybę patvirtinantys žodžiai: jeigu sugretinam tėvynę ir tautybę, mąstom ir maždaug suvokiam, kokį žmogų po šiuo sugretinimu matytume. Jeigu kalbam apie Tėviškę ir individą, gal visai kitas sampratas atrastume. Jos , tikriausiai, būtų daug gilesnės, jautresnės ir apibendrinamos pagal kitą kriterijų – pagal meilę savo vieninteliam žemės kampeliui, tai yra pagal tokią meilę, kurią tik savo Motinai jauti. Ir tik iš šios Meilės begalinės jėgos išmoksti mylėti ir savo Tėvynę.
Tai kur ta žemė ,,Tėviškė'?
Kokia jos dvasia, Meilės išmokiusi ir vietoje pasilikusius, ir į visokius tolius išklydusius?
Bendruomenės centro ,,Tėviškė" pradžia yra 2003 m. gegužės 31d. Tą dieną steigiamajame susirinkime Adomiškių kaime dalyvavo 44 Liepalotų ir aplinkinių kaimų gyventojai, tame tarpe trys steigėjai: Regina Virginija Bartkuvienė, Viktoras Jeronimas Pavalkis, Rima Laukaitienė. Vienbalsiai nutarta steigti bendruomenės centrą. Išrinktas 12 asmenų komitetas. Pirmininku išrinktas Viktoras- Jeronimas Pavalkis. Registrų centre "Tėviškė" įregistruota 2003 m. birželio 23 d.
2003 m. į BC įstojo 39 nariai.