Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

Bendra nuotrauka prie lankomų objektųKudirkos Naumiesčio bendruomenės „Santaka“ vadovai pakvietė aplankyti rudenėjančią Lenkijos sostinę. Daugelis esame keliavę per Varšuvą, pro Varšuvą, bet pačiame mieste apsidairyti nedažnas sustojome, todėl į kvietimą susipažinti su miestu atsiliepė beveik 50 bendruomenės žmonių. Kelionę Edvardas Belevičius ir Laimutė Gončaruk pradėjo planuoti dar pavasarį, gal todėl visą laiką Varšuvoje mus lydėjo pavasariška šiluma.
Varšuva išties nustebino savo istorija, architektūra, gamtos grožiu. Įspūdingas senamiestis, kurį karo audros buvo šluote nušlavę nuo žemės paviršiaus, o dabar jis varšuviečių su meile, išmanymu, vadovaujantis išlikusiais brėžiniais, graviūromis, nuotraukomis, atstatytas. Su gidu Zenonu vaikščiojome po siauras jo gatveles, erdvias aikštes, išgirdome daug įdomių istorijų apie miesto praeitį ir dabartį, grožėjomės miesto simboliu Undinėlės fontanu.
Varšuvos istorijos pradžia - Karalių rūmai. Sužavėjo jų menės, kuriose rezidavo Mozovijos kunigaikščiai, Lenkijos karaliai, kur priimta pirmoji Europoje Kontitucija. Varšuva – vienas iš kompozitoriaus Fridricho Šopeno pamėgtų miestų, apsilankėme Šv. Kryžiaus bažnyčioje, kur palaidota jo širdis. Universiteto biblioteka unikali savo istorija, plakatų kolekcija ir architektūra, ant jos stogo vienas gražiausių Europoje tokio tipo sodas. Hektaras įdomių augalų kompozicijų su poilsio ir apžvalgos aikštelėmis, nuo kurių mums atsivėrė Varšuvos panorama, iš aukštai žvelgėme į bibliotekos sales ir knygų saugyklas.

Knygnešių pagaerbimas2019-ieji ypatingi tuo, kad šiais metais minimos Lietuvos spaudos uždraudimo 155-osios ir Spaudos atgavimo 115-osios metinės. 40 metų trukęs lietuviško žodžio draudimas palietė ir Slavikus. Net 19 Slavikų krašto knygnešių talkino Sudargo klebonui Martynui Sederevičiui , dalyvaudami lietuvybės sklaidoje, padėjo lietuviškam žodžiui rasti šiltus ir mylimus namus.
Na, o mums belieka gerbti jų šventą auką ir atminimą. Tai stengiamės daryti ne tik uždegdami atminimo žvakeles ant 9 knygnešių kapų, palaidotų Slavikų kapinėse, bet ir organizuodami pėsčiųjų žygius „Knygnešių takais“.
Šiais metais Slavikų seniūnijos bendruomenė kartu su Slavikų parapijos klebonu kun. Donatu Rolskiu pasirūpino Slavikų krašto knygnešių atminimo tęstinumu – gavus iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimą projektui „Mažosios architektūros atnaujinimas Slavikų seniūnijoje 2019“. (Valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektui įgyvendinti pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ Šakių rajone).

Prie teritorijos maketoPrie Baltijos jūros yra Danijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos krantai. Generalizuotas Baltijos jūros kranto linijos ilgis 7080 kilometrų. Šakių bendruomeniečiai jau yra aplankę didesnę daugumą išvardintų kaimynių, likusios tik Danija ir Rusija.
Išgirdę, kad į Kaliningradą mums galioja vienkartinės vizos, susidomėjome šiuo Rusijos lopinėliu prie Baltijos jūros ir galimybe aplankyti kaimynę.
Rugsėjo 28 dieną, paruošę kelionei reikalingus dokumentus, atvykstame į Kybartus ir atlikę sienos kirtimo formalumus, keliaujame pro Stalupėnus (Nesterovą) į Tolminkiemį (Čystye Prudy). Ankstyvų rytą, kai dar daugelis miega, pasivaikščiojome Tolminkiemyje, apžiūrėjome Donelaičio tėvoniją. Per Gumbinę (Gusevą) keliaujame link Karaliaučiaus, tai - didingasis karalių miestas, dar vadinamas „keturių K“ miestu (Koenigsberg, Kaliningrad, Karaliaučius, Królewiec tai miesto pavadinimai įvairiais laikotarpiais ir įvairiomis kalbomis). Jis buvo beveik visiškai sugriautas Antrojo pasaulinio karo metu. Iš vokiškojo miesto telikę kelios bažnyčios, padrikai išsibarsčiusios po visą miesto teritoriją, septynetas vartų ( anksčiau miestą juosė gynybinė siena, turėjusi daug vartų)Priegliaus upės saloje, kurioje anksčiau buvo senamiestis, o dabar plyti žalias parkas. Visa tai, mes pamatome apžvalginės ekskursijos metu po Karaliaučių (Kaliningradą): buvusią Kryžiuočių ordino, Prūsijos hercogystės sostinę ir valdovų karūnavimo vietą. Sužinome, kad čia buvo atspausdintos pirmos lietuviškos ir prūsiškos knygos ir kad čia 1547 m. atspausdinta pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

Obuoliuko šventės pyragaiBendruomenės kiemelis, kaip ir turi būti, yra keturnaujieniečių traukos centras. Tai ir nenuostabu, kad gražią rugsėjo paskutinės dekados dieną jis gyvai pildėsi žmonių šurmulio ir vaikų klegesio. Pirmiausiai susirinkusius skambia daina ir gera nuotaika pasveikino Kriūkų daugiafunkcio centro kapela "Panemunys". Tai šaunus kolektyvas, ir įžiebti smagaus šėlsmo ugnį parako jam netrūksta. Matėsi, kad ne vienam ir ūpas, ir kojos tarsi pačios kilo ir vedė į bendrą šurmulio ratą.
Kartu padainavę ir pašokę, o tuo pačiu jau ir praalkę, po kurio laiko visi stiprinosi virėjų Rasos ir Kristinos išvirta žirniene su žąsimi. Toliau sekė bendravimas tarp kaimynų ar atvykusių svečių. Paįvairinimui bandėm žaisti „obuolinėm" šaškėm. Šauniosios bendruomenės gaspadinės prikepė skaniausiais kvapais gomurį kutenančių pyragų. Tai jau taip pat yra tradicinė šventės dalis. Po visų ragavimų ir degustacijų už skanėstus buvo nuspręsta prizinių vietų neskirti ‒ juk kiekvienas buvo puikus, nes iškepamas su meile.
Vaikučiai, pūsdami muilo burbulius, pagyvino šventinę atmosferą ir tarsi suteikė viltį, kad bendruomenė gyvens dar ne vienerius metus. Jau gana vėlyvu metu, pabendravę, pašokę ir padainavę, žmonės skirstėsi namolio kalbėdami, kad ir kitais metais bendruomenės aktyvas suruoštų tokią smagią atsisveikinimo su vasara ir rudens pasveikinimu šventę.

Birutė Ūsienė, Keturnaujienos BC pirmininkė

Prie paminklo genocido aukomsDidžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Holokaustas – ne tik žydų tragedija. Tai – mūsų tragedija, nes netekome Lietuvos piliečių, kartu su mumis kūrusių valstybę, dalyvavusių šalies ekonominiame, kultūriniame ir politiniame gyvenime. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.
Kudirkos Naumiestyje nuo seno gyveno nemažai šios tautybės žmonių. Pagal 1842 m. gyventojų surašymo duomenis miestelyje gyveno virš 4000 žydų. Senosiose kapinėse palaidota apie 1000 nužudytų miestelio ir jo apylinkių žydų tautybės atstovų. Žudynės vyko 1941 m. liepos - rugsėjo mėnesiais. Žydų vyrai birželio mėn. 25 d. buvo sukviesti į miestelio turgaus aikštę bendriesiems miesto tvarkymo darbams, po kurių, liepos mėn. 4-10 d., suskirsčius į grupes po 50, nuvežti į žydų senąsias kapines ir sušaudyti. Likę šeimos nariai, daugiausia moterys ir vaikai, 650 žmonių, rugsėjo 16 d. buvo sušaudyti Paražnių miške.
Rugpjūčio 23 d. Naumiestiečių sambūrio žmonės paminėjo žydų genocido dieną. Bendruomeniečiai, tradiciškai su akmenėliais rankose, keliavo į Naumiesčio žydų kapines. Prie paminklo padėjo gėlių, akmenėlių ir uždegė žvakę.

L.Mockevičienė, Naumiestiečių sambūris

Joomla templates by a4joomla