Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

Socialinių paslaugų žemėlapisVisuomenei atveriamas naujas projektas, skirtas padėti darbo ieškantiems, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba. Ieškantys teisinės, socialinės, psichologinės pagalbos ar maitinimo, apgyvendinimo, medicininių ir kitų paslaugų galės naudotis Užimtumo tarnybos sukurtu Socialinės pagalbos žemėlapiu.
Kviečiame Jus tapti projekto partneriais. Tai padaryti galite pateikdami savo duomenis šio projekto interneto svetainėje. Pamatyti kaip atrodo Socialinės pagalbos žemėlapis bei įkelti duomenis į svetainę galite čia: Socialinės pagalbos žemėlapis | soczemelapis.uzt.lt 
Socialinės pagalbos žemėlapį Užimtumo tarnyba kūrė galvodama apie dvi asmenų grupes. Pirmiausia, apie klientus, kuriems vien tik darbo pasiūlymas dažniausiai neužtikrina sklandaus grįžimo į darbo rinką – jiems būtina įvairialypė pagalba. O kita grupė – Užimtumo tarnybos specialistai, kuriems reikia patogios sistemos, talpinančios socialinės pagalbos informaciją.
Socialinės pagalbos žemėlapis prieinamas internete be registracijos, o juo naudotis lengva ir patogu. Pasirinkus savivaldybę, pateikiama informacija, kokios organizacijos teikia socialinę pagalbą jos teritorijoje. Pasirinkus konkrečios paslaugos tipą, galima sužinoti, kur arčiausiai veikia organizacijos, galinčios padėti.

Kauno klientų aptarnavimo departamento Šakių skyriaus info

Šių metų liepos 26 d. Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektų vertinimo komisijos sprendimu 2023 m. šis garbingas vardas suteikiamas:
Kulautuvai – Kauno r. sav. (Aukštaitija)
Pačeriaukštei – Biržų r. sav. (Aukštaitija)
Marcinkonims – Varėnos r. sav. (Dzūkija)
Baraginei – Marijampolės sav. (Sūduva)
Plateliams – Plungės r. sav. (Žemaitija)
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos inicijuota bei partnerių LR Kultūros ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos palaikoma Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių programa gyvuoja jau aštuonerius metus. Pirmąja Mažąja Lietuvos kultūros sostine 2015 m. buvo paskelbti Naisiai, o iki šiol net 70 mūsų šalies kaimų bei miestelių jau yra tapę Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis.

LKBS informacija

Bendra nuotraukaŠakių rajono bendruomenių centrų asociacijos taryba vykdo savo įsipareigojimus, prisiimtus gegužės 19 dieną. Pagal šiuos įsipareigojimus privalome susitikti su kaimo bendruomenėmis kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį. Malonu tai, kad kaimo bendruomenės pačios rodo iniciatyvą šiems susitikimams. Pirmoji buvo Girėnų bendruomenė, tai įvyko gegužės 19 dieną. Antroji pasiūlė tokį susitikimą Gotlybiškių bendruomenė. Liepos 14 d. toje bendruomenėje ir posėdžiavome. Dar prieš prasidedant posėdžiui, apžiūrėjome patalpas, kuriomis bendruomenė nesenai pradėjo naudotis pagal penkerių metų panaudos sutartį. Gotlybiškių bendruomenės aktyvas džiaugėsi Šakių savivaldybės mero Edgaro Pilypaičio parama dėl bendruomenės aprūpinimo patalpomis.
Posėdžio metu visi peržiūrėjome Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateiktą detalų įstatymo pakeitimų sąrašą ir aptarėme neperkančiųjų organizacijų mažos vertės viešųjų pirkimų tvarką.
Be to vyko gyva diskusija dėl bendruomeninės organizacijos sampratos (www.sakiubca.lt).
Net penkiolika Šakių rajono bendruomenių dalyvauja VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamame (jau tradiciniu tapusiame) saugaus eismo konkurse. Šiais metais į saugaus eismo konkursą įsijungė ir Šakių BCA. Kad renginiai būtų kuo įdomesni ir informatyvesni, susirinkusieji dalinosi patirtimi ir negailėjo vieni kitiems patarimų.
Tarybos nariai aptarė BCA viešinimo klausimus ir būsimos konferencijos temas ir kitus numatomus renginius. Tačiau nerimavo dėl didėjančių skaičių sergančių COVID-19.
Aptarus visus rūpimus klausimus ir tiesiogiai susipažinus su Gotlybiškių bendruomenei aktualiomis problemomis, pasidžiaugus jų darbais ir sumanymais bei tvarkingai prižiūrima aplinka, sutarta rugpjūčio mėnesį susitikti Kudirkos Naumiestyje.

Irena Šakėnienė, atstovė viešiesiems ryšiams

Išvykos dalyviaiMūsų šalyje tikrai daug įdomių ir neatrastų dalykų, kur važiuoti – nuspręsti nelengva.. Žvelgiant į Lietuvos žemėlapį, akį patraukė įdomus nykščio formos iškyšulys pietrytinėje Lietuvos dalyje – mažas žemės lopinėlis, gražiai vadinamas „Lietuvos ašara“. Tai – Šalčininkų rajonas. Tarsi pabėgęs iš šalies teritorijos, jis glūdi Baltarusijos apsuptyje. Liepos 2-osios šeštadienį Žvirgždaičių miestelio bendruomenė organizavo kelionę į šį nuostabų kraštą. Aplankyta Paškonys ir aplinkiniai kaimai – lyg gyvas Pietryčių Lietuvos istorijos muziejus. Šis gatvinis rėžinis kaimas Gaujos upės kairiajame krante, kaip ir gretimas Rimašių bei Dieveniškių seniūnijos Žižmų kaimas, yra etnokultūriniai draustiniai. Kaimų planinė struktūra išliko beveik nepakitusi nuo XVI amžiaus. Nustebino neįprasto "kirpimo" sklypai (rėžiai) "šniūrai", kai jų plotas gali būti 9 m x 500 m Siauruose sklypuose sustatytos pirkios, svirnai, o rėžių gale ilga greta išrikiuoti senoviniai mediniai kluonai. Kone kiekvienos pirkios palangėse nuo gatvės pusės įrengti maži, bet labai skoningi gėlių darželiai. Ypatingas šių sodybų bruožas tas, kad pirkia ir tvartas dažniausiai yra po vienu stogu. Viename ilgo pastato gale gyvena žmonės, kitame laikomi gyvuliai. Vietos gyventojų vis mažėja, tačiau daugelis sodybų tapo vilniečių vasarnamiais.
Netoli Rimašių yra vienintelis Dieveniškių apylinkėse Bėčionių piliakalnis, datuojamas I tūkstantmečio pradžia. Viso iškyšulio centras – Dieveniškių miestelis – savo archajiškumu nedaug nusileidžia apylinkių etnografiniams kaimams.
Dienos kulminacija Levandų uoste pas Arlauskus - su levandų limonadu, levandų ledais. Neišdildomą įspūdį paliko Eglės Tulevičiūtės režisuotas spektaklis apie Joną Basanavičių (1851-1927) - jo lemtingą meilę čekų vokietaitei Gabrielai Eleonorai Mohl (1863-1889). Mums atrodė, kad bendraujame su pačiu Jonu (Teatras Arbatvakariai).
Laikas su prisijungusiais draugais iš kaimyninių bendruomenių praleistas tiesiog puikiai.
Visi išvykos dalyviai dėkojo pagrindinei kelionės organizatorei Sidonei Valaitienei.

Giedrė Snudaitienė, Žvirgždaičių bendruomenės narė

A.N.DragūnaitienėMūsų krašto bendruomenes pasiekė džiugi žinia, kad Sudargo bendruomenės centro pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė buvo apdovanota Šakių krašto ambasadorės ženklu, kuris skirtas už istorinės praeities išsaugojimą ir naujų tradicijų kūrimą, už nuoširdžią ir įtaigią edukacinę veiklą bei Sudargo ir Šakių krašto garsinimą.
Susipažinkime su mūsų ambasadore. 1954 m. baigė Griškabūdžio vidurinę mokyklą, 1956 m. baigė Vilniaus vienmetę mokyklą kolūkių buhalteriams ruošti. 1959 m. ištekėjo ir 1962 m., susiklosčius šeimyninėms aplinkybėms, atsikėlė gyventi į Šakių rajono Sudargo miestelį. Čia, truputį paauginus savo vaikelius, įsidarbino vietiniuose Kultūros namuose direktore ir lygiagrečiai pradėjo dirbti Sudargo aštuonmetėje mokykloje, kuri greitai išaugo iki pagrindinės mokyklos. Bet jos svajonės buvo humanitariniai mokslai, todėl neakivaizdiniu būdu įstojo į Vilniaus Universitetą ir jį baigusi įgijo filologo, dėstytojo specialybę, kuria rėmėsi ne tik dėstydama lietuvių kalbą ir literatūrą savo mokykloje, bet keletą metų dar ir rusų kalbą kaip pagalbinį dalyką. Kadangi nuo mažumės turėjo kūrėjos gyslelę, tai filologinės žinios išplėtė šio potraukio įgyvendinimo galimybes. Tiek mokslo, tiek darbinės veiklos metais su savo rašymais nuolat dalyvavo tai periodinėje spaudoje, tai apie trejetą metų kartu su savo suburtais rėmėjais leido Sudargo vietovės laikraštį ,,Vorpilis“. Vėliau vis stiprėjant vidiniam balsui ką nors gero ir išliekamo padaryti istoriškai nusipelniusiai, bet paliktai atsiminimų paraštėse vietovei Sudargui, A.N.Dragūnaitienė pradėjo jau solidesniais rašytiniais leidiniais garsinti savo vietovę. Nuo 2010 m. iki 2016 m. savo kūrybinėmis pastangomis parengė ir išleido 3 tiražus kaskart vis atnaujintas ir papildytas naujomis žiniomis brošiūras ,,Sudargas“. Trečioji išleista trimis kalbomis ‒ lietuvių, anglų, rusų. Dar viena brošiūra ,,Knygnešys kunigas Martynas Sederevičius ‒ iškiliausias tarp iškiliųjų“ išleista 2009m. Ji skirta Didžiojo knygnešio ir jo bendražygių veiklų atminimui. 2019 m. išleistas pažintinis‒edukacinis leidinys‒monografija ,,Sudargo istorijos atspindžiai“. Jos turinį sudaro istorinės apybraižos, straipsniai, Sudargo krašto žmonių atsiminimai. Leidinį sudaro 180 puslapių. Jis išleistas lietuvių, rusų, anglų kalbomis.

Joomla templates by a4joomla