Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

(1829.11.09‒1907.03.07)

Kunigo Martyno Sederevičiaus 190 osios gimimo sukakties minėjimas SudargeZanavykija per šimtmečius daug didžių žmonių išugdė. Jų vardai ir jų darbai kaip pamatų akmenys tvirtai įsiliejo į mūsų pačių susikurtąjį valstybės rūmą, per amžių bėgsmą atlaikiusį daugybę audrų. Kas ir kur mes būtume, jeigu mūsų veržimosi į savarankišką valstybę horpzontuose nebūtų stovėję kelio kryptį nušviečiantys švyturiai ‒ tauriausi tautos vyrai ir moteys.
Lapkričio 8 d. Sudargo krašto visuomenė, suaugusieji ir jaunimas, rinkosi į Sudargo Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią paminėti didžiojo Zanavykų krašto šviesuolio, pelnytai knygnešių tėvu tituluoto kunigo Martyno Sederevičiaus 190-osios gimimo sukakties. Ta proga Šv. Mišias aukojo kunigas klebonas Zenonas Stepanauskas.
Gimė M.Sederevičius Plėgų kaime, Lukšių parapijoje, Šakių krašte. Nors tėvai valdė nemažą žemės plotą ‒ 63 haį, tačiau nelabai našios žemės vertė gausią šeimyną rimtai kibti į darbus, siekiant geresnio pragyvenimo. Todėl nenuostabu, kad vos tik prakypęs Martynukas jau gano savo ūkio gyvulius. Gano ir taip nori, taip nori mokytis. Laimė, kad tėvas Jurgis Sederevičius buvo raštingas ir savo vaikus pats mokė rašto. Bet vien rašto vaikui neužtenka ‒ jis nori būti kunigu, panašiu į tuo metu Lukšiuose klebonavusį didį Lietuvos šviesuolį kunigą Antaną Tatarę. Pastarasis pastebi gabų ir atkaklų berniuką ir ragina jį mokytis savarankiškai, žinoma, ganant brolio gyvulius. Vėliau tiek paties Martyno, tiek Antano Tatarės prašomas į pagalbą ateina jo pusbrolis kunigas Antanas Martynaitis (Marcinskis). Gražius vaikino siekius nuoširdžiai remia ir jo mama, nes tėvas jau miręs. Tačiau vyresnis brolis Juozas, po tėvo mirties perėmęs ūkį, tam nepritaria. Bet Martynas nenuleidžia rankų, jis pasiryžęs įveikti visus sunkumus ir visomis galiomis siekti savo tikslo. Tuo laikotarpiu prašydamas Dievą malonės, net įžadus padaro: stiprins savo valią ir niekada nagers arielkos ir nevalgys mėsos. Tokių įžadų jis laikėsi visą savo gyvenimą ir tai yra tikras paliudijimas apie nepaprastai tvirtą jo valią. Ta valia ateityje gelbėjo jį daugelyje keblių situacijų. O jų buvo nemažai.
Dabar jis nukreipiamas mokytis į Marijampolę pas vienuolius marijonus, bet ir čia nelengva, nes trūksta materialinės paramos. Tačiau vienuoliai suteikia jam pastogę ir maistą už tai, kad jis vienuolynui talkintų kaip darbininkas. Gyvenimo užgrūdintam vaikinui tai visai nebuvo sunku, o jo darbštumas jį lydės visą būsimą gyvenimą.

Seimo narė Guoda BurokienėBendruomeniškumas, kaip ir pilietinė visuomenė, yra istoriškai susiklostęs ir nuolat kintantis visuomenės socialinių grupių sąveikos būdas, idėja.
Šios idėjos išraiška ‒ bendri interesai, bendros vertybės, bendros problemos, tarpusavio parama ieškant ir priimant svarbius bendrus sprendimus.
Gana ryškiai bendruomeniškumas pasireiškia ir demonstruojamas vietos savivaldoje, kuriai nulemta būti arčiausiai prie kiekvieno žmogaus. Vietos savivalda apibrėžiama kaip savivaldybės bendruomenės ir jos išrinktų atstovų bei jų suformuotų ir kontroliuojamų viešojo administravimo institucijų teisė bei galia savarankiškai tvarkyti ir valdyti bendruomenės viešuosius reikalus.
Daugelis, kaip svarbiausią vietos savivaldos subjektą, nurodo bendruomenę, kurią sudaro gyventojai, gyvenantys apibrėžtoje erdvėje – administraciniame teritoriniame vienete.
Bendruomenės turi būti vietos valdžios partneriu, nuimančiu nuo vietos valdžios dalį administracinės naštos.
Sėkmingai tiek bendruomeninių organizacijų, tiek ir nevyriausybinių organizacijų veiklai, kokybiškam jų bendravimui ir bendradarbiavimui tarpusavyje ir su vietos savivaldybės institucijomis yra svarbus, reikalingas, netgi būtinas tarpusavio ryšys. Be jo žengimas į priekį niekada nebus vaisingas ir našus. Juk darni bendrystė yra paveikioji visokios savivaldos ‒ mažos ar didelės ‒ inspiratorė.

Išradingumui nėra ribųSpalio 27 d. girėniškiai, nepabūgę blogo oro, rinkosi į moliūgų pjaustymo popietę. Smagiai pasibuvo, pabendravo, papuošė karčiamą dekoruotais moliūgais. Vaišinosi gaspadinių išvirta sriuba. Pirmininkė palinkėjo visiems saugiai grįžti į namus. Ypatingai atkreipė dėmesį į tamsųjį paros metą, kur judėjimas galimas tik su atšvaitu ir šviesą atspindinčia liemene. Visiems šventės dalyviams buvo išdalintos šviesą atspindinčios priemonės.
Irena Sakalauskienė, Girėnų BC pirmininkė

Spalio 30 d. Slavikuose įvyko Moliūgėlio šventė. Aktyvių bendruomeniečių dėka miestelis papuoštas rudens gėrybėmis. Vakarop slavikiečiai draugiškai uždegė žvakutes moliūguose, linksmai žaidė ir vaišinosi skania moliūgiene. Nuoširdus AČIŪ visiems ir visoms už bendrą ir nuoširdų darbą.

Renata Baltrušaitienė, Slavikų sen. BC pirmininkė

KP dalyviaiSpalio 18 d. Raudondvaryje, Kauno rajone, vyko Lietuvos kaimo parlamento IV sesija. Joje dalyvavo Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijų ir Vietos veiklos grupių atstovai. Zanavykų kraštui atstovavo septyni Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos atstovai.
Lietuvos kaimo parlamento tikslas – sustiprinti Lietuvos kaimo balsą ir kartu apsispręsti, kur link Lietuvos kaimas turi eiti, koks jis turi būti. Šiam darbui kaimo parlamentas draugėn suburė kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių, valdžios atstovus. Pranešėjų gretose buvo šių aukštųjų valdžios institucijų atstovai: Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Žemės ūkio ministerijos. Tokia prelegentų įvairovė lėmė ir temų įvairumą bei tuo pačiu ir klausytojų domėjimąsi.
LKP IV sesija prasidėjo forumo svečių ‒ seimo narių Ramūno Karbauskio, Andriejaus Stančiko ir Guodos Burokienės sveikinimais ir geriausiais linkėjimais bendruomeniečiams. Toliau sesijos metu buvo plačiai aptarta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa bei jos indėlis į Lietuvos kaimo gerovę. Be to buvo aptartos tęstinės kaimo plėtros įžvalgos
2021-2027 metams: LR Žemės ūkio ministerijos bei LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonės, skirtos Kaimo bendruomenių stiprinimui; LR Vidaus reikalų ministerijos regionų politikos gairės Lietuvoje; Latvijos patirtis įgyvendinant 2014‒2020 m. LEADER programą, bendruomenių tinklaveiką ir apie Sumanius kaimus (Smart villages).Viešnia iš Latvijos pasidalino savo šalies patirtimi bei geraisiais pavyzdžiais, įgyvendinant vietos veiklos grupės parengtą strategiją. Dar sesijai buvo pristatyta įgarsinta ir įvaizdinta teminė medžiaga iš Prancūžijos.

Bendra nuotrauka prie lankomų objektųKudirkos Naumiesčio bendruomenės „Santaka“ vadovai pakvietė aplankyti rudenėjančią Lenkijos sostinę. Daugelis esame keliavę per Varšuvą, pro Varšuvą, bet pačiame mieste apsidairyti nedažnas sustojome, todėl į kvietimą susipažinti su miestu atsiliepė beveik 50 bendruomenės žmonių. Kelionę Edvardas Belevičius ir Laimutė Gončaruk pradėjo planuoti dar pavasarį, gal todėl visą laiką Varšuvoje mus lydėjo pavasariška šiluma.
Varšuva išties nustebino savo istorija, architektūra, gamtos grožiu. Įspūdingas senamiestis, kurį karo audros buvo šluote nušlavę nuo žemės paviršiaus, o dabar jis varšuviečių su meile, išmanymu, vadovaujantis išlikusiais brėžiniais, graviūromis, nuotraukomis, atstatytas. Su gidu Zenonu vaikščiojome po siauras jo gatveles, erdvias aikštes, išgirdome daug įdomių istorijų apie miesto praeitį ir dabartį, grožėjomės miesto simboliu Undinėlės fontanu.
Varšuvos istorijos pradžia - Karalių rūmai. Sužavėjo jų menės, kuriose rezidavo Mozovijos kunigaikščiai, Lenkijos karaliai, kur priimta pirmoji Europoje Kontitucija. Varšuva – vienas iš kompozitoriaus Fridricho Šopeno pamėgtų miestų, apsilankėme Šv. Kryžiaus bažnyčioje, kur palaidota jo širdis. Universiteto biblioteka unikali savo istorija, plakatų kolekcija ir architektūra, ant jos stogo vienas gražiausių Europoje tokio tipo sodas. Hektaras įdomių augalų kompozicijų su poilsio ir apžvalgos aikštelėmis, nuo kurių mums atsivėrė Varšuvos panorama, iš aukštai žvelgėme į bibliotekos sales ir knygų saugyklas.

Joomla templates by a4joomla