Aitvaras ‒ turtus nešiojanti mitinė būtybė, nežinia nuo kurių laikų apsigyvenusi mūsų tautosakoje. Tai yra teigiamas personažas, ir kas nenorėtų tokį prisijaukinti? Bet šis personažas turi vieną nepalenkiamą savybę: jis sėkmę ar turtus neša tik tam, kas, siekdamas tikslo, prisijaukina jį savo kantrybe, darbštumu, sumanumu. Ir kaip patvirtina jo malonėn patekusiųjų pavyzdžiai, pretendentai dar turi pasižymėti savybėmis, paliudijančiomis, kad tai buvo daroma ne dėl vienasmenės naudos, bet labiau dėl visuomeninės. Štai ir šiais metais virš tokių pretendentų skraidė Aitvarai, palikdami pagarbos nusipelniusiems savo simbolinius ženklus. Ir šie jų skrydžiai susitapatino su itin reikšminga Lietuvos valstybės švente ‒ Vasario 16 diena, žyminčia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 106-ąsias metines (1918 m.). Tai ypač garbinga diena, ir ji yra minima tarp prasmingiausių mūsų Valstybės švenčių. Todėl malonu ir garbinga ją apglėbti šviesių darbų spinduliais. Aitvaro spindulių šviesa tikrai turi tokią prasmę.
Vasario 16-osios dienos renginiai prasidėjo jau išvakarėse. „Dobilo“ nominacijos įteiktos Sintautuose, „Bendruomeniškumo angelų“ ‒ Griškabūdyje. Šventės dieną „Varpais“ nominuoti Kudirkos Naumiesčio šviesuoliai, Lukšiuose – nominacija „Žmogus yra didis“, Šakių kultūros centre 27-tą kartą buvo įteikti „Aitvarų“ apdovanojimai už indėlį į kultūrą. Pati Aitvaro skulptūrėlė ‒ tai šakiečio skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio kūrybinis darbas. Kaip kultūros partneris apdovanota buvo Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija. Ji pasirinkta apdovanojimui todėl, kad yra organizacija, jungianti 38 rajono bendruomenės centrus.
Vykstant demokratiniams procesams visuomenėje, vis iškyla daugiau bendruomenių, kurių reikšmė yra labai išaugusi ne tik socialiniame ar ekonominiame, bet ir aplinkosaugos, švietimo, kultūros sektoriuose. Nuolat kintanti kultūra, žmonių ir organizacijų santykiai, politika, švietimas, medicina teikia žmonėms naujų galimybių, tačiau sukelia ir daug sunkumų, kuriuos ir bando spręsti bendruomenės. Taip bendrystės palaikymo tradicijos po daugelio įvairių metamorfozių ‒ visuomeninių ir politinių ‒ su savo iniciatyvomis per bendruomenines veiklas vėl gana sparčiai grįžta į bendrą visuomenės veikimo kelią.
Kaimo teritorijoje gyvenantys žmonės, susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais. Bendruomeninė veikla paprastai yra vykdoma pačių žmonių iniciatyva, skatinama jų vidinio poreikio saviugdai bei saviraiškai.
Mūsų rajono bendruomenės aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje, labai šiltai bendrauja ir bendradarbiauja su kultūros centrais. Organizuoja bendrus renginius vieni kitiems padėdami, todėl suburtos šventės mūsų bendruomenėse būna linksmos, kūrybingos ir gausios. Kaimo bendruomenėse žmonės švenčia šventes, kurios jau tampa bendruomenės tradicija: Motinos diena, Kalėdiniai renginiai, Užgavėnės, Joninės, Derliaus šventės, Kraštiečių susitikimai ir t.t.
Sėkminga kaimo bendruomenių veikla dar yra ir tuomet, kai bendruomenė bendradarbiauja su kitomis bendruomenėmis. Bendromis jėgomis inicijuoja kultūros bei kitus projektus. Tai vis bendrystės plėtra.
Daug lemia ir rajono valdžios bendravimas su bendruomeniečiais, jos pozityvus požiūris į bendruomeninę veiklą ir jos teikiama pagalba problemų sprendimuose. Todėl mes, šakiečiai, esame dėkingi savo vadovams už gebėjimą išgirsti ir dalintis su mumis dėmesiu, stimuliuojančiu kultūriškai turtingos aplinkos kūrimą, kuri daro didelę teigiamą įtaką žmonių veiklų ir jų gyvenimo kokybei.
BCA taryba taip pat dėkinga visiems bendruomenių lyderiams, jų aktyvui ir kiekvienam bendruomeniečiui už nuoširdų indėlį į Šakių kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo vystymą.
„Ateitis priklausys nuo mūsų pačių, nuo pagarbos vienas kitam, nuo mūsų gebėjimo nešti tautos vėliavą, nuo suvokimo, kokie žodžiai skamba „Tautinėje giesmėje“. (Rima Rauktienė)
BCA taryba
