Bendruomenė – susiformavusi žmonių grupė, susijusi bendrais santykiais. Bendruomeninių vienetų visuomenėje esti daugybė ir įvairių. Lietvoje, kaip ir ES šalyse, prieš dešimtmetį pradėjo kurtis kaimo bendruomenės. Ant kokių netvirtų kojų iš karto stojosi šitas judėjimas! Buvo tik norai kažką nuveikti, nebuvo žinių, gebėjimų, supratimo, nuo ko pradėti. Stojomės ant tų netvirtų savo kojų kaip pirmagimis kumeliukas, kuriam iki nirtaus žirgo dar labai labai toli. Tačiau ryžtas šviesinti gyvenimą savojoje aplinkoje tiesiog šaukte šaukė žmones burtis į glaudesnį ratą ir ieškoti idėjų, padėsiančių įtakoti gyvenimo kaitą. Dabar bendruomenės jau nebe tos: jos drąsios, ryžtingos, ieškančios ir atrandančios. Jos kiekviena turi savo veidą, atsispindintį per veiklas, pačių pasirenkamas ir įgyvendinamas. Ir turbūt sunkiai surastume bendruomenę, savo veiklomis visai panašią į kitą, nes skirtingi yra kolektyvų norai ir galimybės, skirtingos sąlygos vystyti veiklas, skirtingi kiekvienos vietovės paveldo pamatai.

Sudargo bendruomenės centras nuo savo susikūrimo dienos pasirinko pagrindines savo veiklos kryptis ir kol kas nekyla poreikis jas keisti. Tos kryptys yra tokios: istorinio - etnokultūrinio paveldo prikėlimas, išsaugojimas ir perdavimas ateičiai, švietėjiškos veiklos, socialinių klausimų sprendimai. Tai būtų pagrindiniai darbai, padedantys stiprinti pilietiškumo pagrindus jautriame įvairiems vėjams pasienio krašte. Bet tai daryti čia yra nesunku, nes Sudargo žmonės nuo seno turi tvirtas pilietiškumo nuostatas. Pagrindinės šių veiklos krypčių temos yra Sudargo – vienos tarp seniausių Lietuvos gyvenviečių ir gynybinio komplekso – piliakalnių atminties prikėlimas, o taip pat knygnešių veiklos, dar per mažai šiandienoje įvardintos reikšmės tautos išlikimui, sklaida. Šios dvi temos nuolat perpinamos su kitomis veiklomis, ir visos veiklos nuolat viena kitą papildo, praplečia. Ne be atkaklaus visų suinteresuotų lygių: respublikinių mokslo ir vyriausybinių organizacijų, buvusios apskrities ir rajono savivaldybės dėmesio, vietos bendruomenės nuolatinio rūpesčio Sudargas tampa vis plačiau girdimas ir matomas kai reikšmingas Lietuvos paveldo objektas. Tą paliudina nuolat gausėjantis turistų srautas. Dabartiniu metu piliakalnių komplekse sparčiai vyksta infrastruktūros darbai: sušvito nauji laiptai į visas lankytojams patrauklias vietas, o į jas veda balzgani takai, veidus rodo automobilių stovėjimo aikštelės, visi piliakalniai sujungti vienu taku . Žinoma, tarp jų atstumas nemažas, tačiau ką reiškia vien pabuvimas tikiame grožyje, kuriam prilygti mažai kas gali. Darbų pabaiga numatyta kitais metais, tačiau ji nuteikia viltingai!

O štai epizodai, kaip mes visa tai darome.

2007 m. pačioje vasaros pradžioje pirmą kartą pakvietėm Lietuvą į regioninę sūduvių šventę ,,Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai". Renginys buvo skirtas Sudargo pilies sudeginimo 690-ajai sukakčiai priminti. Tada nelabai ir patys įsivaizdavome, kokie bus jo mastai ir pripažinimas. Tačiau jau pati pirmoji šventė sulaukė netikėtai didelio visuomenės dėmesio. Kas tai nulėmė? Manome, kad įtakos turėjo keli veiksniai: šventė priminė bene vieną iš seniausiųjų tarpo Lietuvos istorinę datą, atspindinčią mūsų protėvių narsą ir pasiaukojimą, ginant ką tik susikūrusios valstybės žemes; šventės idėja – istorinio, etninio paveldo prikėlimas, saugojimas ir perdavimas ateičiai. Taip pat buvo jautriai apgalvotas repertuaro suliejimas su šiandiena. Ir dar – šventė yra Sudarge plačiai vykdomų piliakalnių archeologinių tyrinėjimų gyvas papildymas, skatinantis ne tiek akimis matyti, kiek kuo giliau siekti suvokimo protu, širdimi.

Šiais metais Sudargo piliakalniai birželio 23-iąją atsidūsėjo jau šeštąjį kartą. Jeigu į pirmąją šventę žiūrovų ir klausytojų suplaukė, manome, nuo vieno gal iki pusantro tūkstančio, tai pastarųjų metų šventės jau keliatūkstantinės. Vien tik atlikėjų šiais metais turėjome virš pusantro šimto ir jie susibūrė iš Šakių, Jurbarko, Vilkaviškio žemių, o jaunimo masalas buvo kolektyvo ,,Thundertale" (Perkūno sakmė) pasirodymas. Šių metų šventės tikslas buvo paminėti Sudargo pilies sudeginimo 695-metį ir Magdeburgo miesto teisių suteikimo Sudargui 220-metį. Jos metu ne tik linksmintasi, bet bendrauta su jauna mokslo atstove archeologe Simona Širvydaite, suteikusia mums galimybę žvilgtelėti į tai, kokias paslaptis saugo Sudargo piliakalnių klodai, ką jie liudija. O kraštietė dailininkė Julija Macijauskienė padovanojo šventei nuostabų reginį - karpinių parodą, nuo kurių lengvo gracingumo tarsi nušvito šiltai jauki evangelikų – liuteronų bažnytėlės pastogė, mūsų daugelio kultūrinių renginių prieglobstis. Kartu su šia paroda renginio lankytojai galėjo plėsti savo akiračius, gėrėdamiesi ypač žymaus vokiečių architekto Otto Bartning suprojektuotomis bažnyčiomis, kurios dabar pretenduoja tapti UNESCO paveldo objektais, tame tarpe ir Sudargo bažnytėlė.

Pagrindinė parama Sudargo šventei atėjo per ES ,,LEADER"+ metodo programos projektą, pateiktą konkursui per Šakių krašto VVG. Projekto pavadinimas ,,Kultūra – bendruomenės gyvybinė versmė" kalba pats už save. Už lėšas, gautas per šį projektą Sudargo bendruomenės centras įgijo savo dar neseniai, bet gyvai veikiančiai kapelai naujus būtinus reikmenis: smuiką, kontrabosą, dvi armonikas, galingą garso aparatūą, sceninę tautinę aprangą - be to dalį lėšų galėjo paskirti šventės kolektyvų išlaidoms padengti ir leidinukui apie Sudargą išleisti. Taigi projektas labai prisideda prie gerosios žinios apie Sudargą sklaidos ir šventės metu Sudargo kapela - svarbiausia projekto protežė - tai įrodė. Tačiau ne tik projektas čia yra svarbus. Šis taip greitai išgarsėjęs mūsų renginys jau nuo pat pradžios nebūtų įmanomas be gausių kitų rėmėjų. Pirmiausiai – nuo vietos bendruomeniečių susitelkimo ir nuoširdaus geranoriškumo. Neįmanomas būtų be Šakių rajono savivaldybės ir ypač Kultūros ir turizmo skyriaus bei Kultūros centro dėmesio ir daugelio gražių konkrečių veiksmų; be rėmimo kitų asmenų ar organizacijų, kam Sudargo dvasios gyvybingumas yra savarbus.

Daugsyk Sudargo svečiai klausia, kodėl toks šventės pavadinimas ir ką jis reiškia? Juk minima tragedija, tai kodėl ji sutapatinama su linksmybėmis? Taip, tragedija. Tačiau ši tragedija turėjo ir tebeturi labai gilią prasmę. 1317m. birželio mėn. 17 d. Sudargo pilis buvo užpulta skaitlingų kryžiuočių pajėgų ir šis Lietuvos valstybės forpostas, gal jau tūkstantmečius saugojęs mūsų protėvių apgyventas žemes nuo įsiveržėlių iš vakarų, minimo mūšio atremti nepajėgė. Pilis buvo sudeginta, pilėnai kas išžudyti, kas paimti įkaitais į kryžiuočių žemes. Mūšyje žuvo ir pats narsusis žemaičių karvedys, vietovės vietininkas Sudargas. Tačiau nei pilėnų, nei karvedžio žūtis nebuvo beprasmės: vietovė pasiliko karvedžio vardą ir gyvą narsumo pavyzdį, kaip reikia mylėti ir ginti savo kraštą. Tas pavyzdys yra pilietiško įkvėpimo versmė šiandienėms ir būsimoms kartoms. To patvirtinimas yra prie Bevardžio piliakalnio, pačioje aukščiausioje pakrantės vietoje, už žmonių aukas iškilęs paminklas ,,Sudargo pilies gynėjų atminimui''. ( skulpt. Vidas Cikana, Aldas Cikana). Paminklas tapo tikru Sudargo lankytojų traukos objektu. Kaip daugelis pasaulio paminklų, taip ir Sudargo karžygio paminklas, sako, stebuklingas yra: jį palietus išsipildo visi norai ir troškimai, o pats pasijunti daug pilietiškesnis lietuvis esąs. Atsiminkime tai!..

Šventė praskambėjo, prašurmuliavo. Taip aidžiai ir gražiai skambėjo, kad blankiose Joninių nakties sutemose net Sudargo pušys nutilę klausėsi. Kad ir dangus, prieš tai kelias dienas merkęs ir dar vis grasinęs lietumi, tą dieną ir Joninių naktį aukštėliau pakylėjo debesis, saugodamas skairdriai džiaugsmingą šventės grožį. O grožio ir gėrio nepaprastos Sudargo gamtos prieglobstyje buvo ypač daug.

Sudargo piliakalniai vėl giliai giliai atsidūsėjo, sulaukę tokio gražaus dėmesio. Šiais metais jie labai sparčiai keičia savo veidą ir yra pasiruošę viskuo, ką turi, dalintis su norinčiais daugiau pamatyti ir sužinoti Sudargo svečiais, kurių visada nuoširdžiai laukiame.

Šiame trumpame mūsų veiklų pristatyme daug kalbėta apie ryškiausią mūsų bendruomenės renginį, tačiau jų yra daug ir įvairių. Per bendruomenės gyvavimo laikotarpį esame parengę ir laimėję bei įgyvendinę netoli šešiasdešimties projektų. Dirbame neturėdami darbui tinkamų patalpų, tačiau nestokodami entuziazmo ir nuoširdžios bendruomenės narių paramos. Gražiai bendradarbiaujame su abiejų konfesijų, katalikų ir evangelikų-liuteronų, bažnyčiomis. Bendruomenės centro tarybos darbą labai papildo ir palengvina aktyvi šešių bendruomenaičių parama. Geranoriški ir supratingi tarpusavio santykiai su seniūnija, mokykla, kultūros darbuotojais, ryšininkais... Džiaugiamės jaunimo norais įsilieti į bendruomenės veiklas. O daugelio mūsų problemų sprendimo pradžia ir pabaiga yra rajono savivaldybė, be kurios paramos tikrai neišsiverstume.

Sudargo BC pirmininkė A.N. Dragūnaitienė