Nuo 2007 iki 2013 m. tęsiasi pirmasis Europos Sąjungos žemės ūkio fono kaimo plėtrai paramos etapas pagal LEADER programą. Šioje programoje aktyviai dalyvauja ir Šakių krašto bendruomenės, susibūrusios į Kaimo bendruomenių asociaciją ir prižiūrimos bei konsultuojamos Šakių krašto VVG (Vietos veiklos grupės). Pirmasis etapas artėja prie pabaigos, ir malonu pastebėti, kad jo metu mūsų kaimuose, mūsų bendruomenėse daug kur ir daug kas pasikeitė. Per tą laiką buvo pasirašytos 59 sutartys vietoj planuotų 49. Jau įgyvendinta 12 vietos projektų ( 1 investicinis ir 11 ,,minkštų"). Pagal visus projektus bus sukurta materialinių ar dvasinių bei intelektualinių vertybių už 8008500 Lt. Dabar bendruomenių atsakomybė ir rūpestis, kad visos šios sukurtosios vertybės teiktų maksimalią naudą toms vietovėms, kurios karštai ėmėsi keisti savo aplinkos gyvenimą, pasinaudodamos ES, valstybės ir savivaldybės parama.
Pirmasis etapas, laikykime, jau beveik įveiktas: iš jo metu paskelbtų penkių šaukimų belikę tik du 759159 Lt. Sumai. Artėja II-sis etapas. Pareikšdami norą jame dalyvauti, kiekvienas savo vietovėje privalome giliai viską pamatuoti tuos ,,devynis kartus", ir tik po to ,, kirpti". O tas ,,kirpimas" – tai naujų kaimo plėtros veiklų numatymas ir naujos paraiškos.Mūsų valstybė tuo jau rūpinasi. Rūpinasi ir rajoninė valdžia bei Šakių krašto VVG. Žemės ūkio ministerija tęsia būsimos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos pristatymą ir diskusijas su socialiniais partneriais, kurie turi kuo greičiau apsispręsti dėl lėšų perskirstymo tarp II-ojo (kaimo plėtros) ir I-ojo ramsčių (tiesioginės išmokos). Jau nuo 2014 m., tokios ES valstybės narės kaip Lietuva, gaunančios mažiau nei 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, turės galimybę iki 25 proc. kaimo plėtros lėšų nukreipti tiesioginėms išmokoms finansuoti arba iki 15 proc. tiesioginių išmokų voko nukreipti kaimo plėtros priemonėms finansuoti. Perskirsčius lėšas kaimo plėtros naudai, galima pasiekti 2007-2013 m. kaimo plėtros priemonių finansavimo lygį. Lietuva 2014-2020 m. privalo mažiau kaip 5 proc. (pirminiais skaičiavimais, tai sudaro apie 309 mln. Lt) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšų skirti LEADER programai. Pasak viceministro M.Kuklieriaus, padidinus kaimo plėtros voką, santykinai didėtų ir LEADER priemonei skirtų lėšų suma. Atsižvelgiant į tai, kad EŽŪFKP lėšos mažėja, planuojant LEADER priemonės lėšų paskirstymą tarp veiklų, siūloma gerokai mažiau lėšų skirti tarptautiniam ir teritoriniam vietos veiklos grupių bendradarbiavimui, o ypač didelį dėmesį skirti vietos plėtros strategijoms įgyvendinti. Vietos plėtros strategijų biudžetai apims ir VVG administravimo (tarp jų ir VVG administracijos įgūdžių įgijimo) bei vietos gyventojų aktyvinimo išlaidas. Rengdamos vietos plėtros strategijas bei planuodamos strategijų biudžetus, VVG turės ypač didelį dėmesį skirti stiprios partnerystės formavimui, vietos gyventojų įtraukimui į strategijų rengimą. Šie aspektai turės esminės įtakos priimant sprendimus dėl vietos plėtros strategijų finansavimo 2014–2020 m, dabar atėjo laikas strategijas orientuoti į darbo vietų kūrimą, atnaujintų pastatų panaudojimą veiklai ir užimtumui didinti. Naujuoju laikotarpiu LEADER programoje bus toliau skatinama savanorystė, įtraukiant kuo daugiau gyventojų. Tokiu būdu kaimo bendruomenės ar kitos organizacijos, įgyvendindamos visuomenei naudingus projektus, vietoje piniginio įnašo prie projektų galės prisidėti savanorišku darbu. Strategijų vertė priklausys ne tik nuo gyventojų skaičiaus, bet ir nuo strategijos kokybės. Vietos bendruomenių laukia nemažai iššūkių – kaimo vietovėse dažniau buvo įgyvendinami įvairių pastatų renovacijos ir pritaikymo projektai, o dabar šios investicijos bus ribojamos ir akcentuojami vadinamieji ,,minkštieji" projektai, kurie skatintų verslo plėtrą, spręstų socialinės atskirties problemas – kovotų su skurdu, jaunimo nedarbu ir kitomis problemomis. Patys socialiniai partneriai yra pasiūlę, kad naujuosius projektus vertintų jau ne tik vietos, bet ir užsienio ekspertai. Diskutuojama ir apie VVG valdymo organų problemas. VVG tinklo pirmininkas Egidijus Giedraitis pastebėjo, kad labai dažnai savivaldybių atstovai turi per didelę įtaką VVG valdybose, o taip būti neturėtų. Kaimo bendruomenių ir VVG atstovai sužinojo ir griežtą Žemės ūkio ministerijos vadovybės poziciją: šios struktūros politiniams tikslams panaudoti negalima.
Liepos mėnesio pradžioje grupė Šakių krašto VVG valdybos narių lankėsi: Baltrušių, Barzdų, Bliuviškių, Griškabūdžio, Degutinės, Janukiškių, Žvirgždaičių, Tarpučių, Kudirkos Naumiesčio, Keturnaujienos bendruomenėse. Lankymosi tikslas - aptarti bendruomenių pasirengimą ir galimybes 2014-2020 m. strategijos parengimui, susipažinti su bendruomenių nuveiktais darbais įsisavinant 2007-2013 m. strategijos lėšas, išryškinti sunkumus su kuriais susidūrė bendruomenės, vykdydamos strategiją. Susitikimų su bendruomenių aktyvu metu buvo akcentuota poreikių analizės svarba, suderinamumas bendruomenės prioritetų seniūnijos mastu, partnerystės tarp valdžios ir bendruomenės svarba bei gyventojų įtraukimas į strategijos rengimą. Susitikimai buvo naudingi abiems pusėms.
Pirmasis bendruomenių lankymo etapas davė daug naudos. Tačiau aplankytos dar ne visos bendruomenės. Likusios bus aplankytos per rugpjūčio mėnesį. Tikėtina, kad ir ši kelionės dalis, paremta betarpišku abipusiu bendravimu, bus labai naudinga ir svariai pasitarnaus Šakių krašto teritorijos vizijos bei strategijos prioritetų ir veiklos sričių aprašo rengimui. Tas aprašas, savo ruožtu, taps sekančių naudingų darbų pamatu, ant kurio vėl kils tai, ką bus pasirinkę vienos ar kitos bendruomenės žmonės.

Paruošta pagal ŽŪM ir Šakių krašto VVG informaciją