Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

02Saulėtą rugsėjo šeštadienį Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Tarpučių gyvenvietėj virė darbai. Kas stalą, kas moliūgą į jam skirtą vietą nešė, staltieses lygino,indus blizgino... Pavėsinė ir scena jau iš vakaro pažadais viliojo, tradicinė skrybėlė ir gėlių puokštės akį džiugino. Kaimas budo ir ryto darbus dirbo, šventinės nuojautos apimtas.
Nuo dvyliktos valandos buvusios Tarpučių pradinės mokyklos kieme ir pievoj būriavosi žmonės. Gyvenę, gyvenantys, mokęsi, dirbę, mylėję, prijaučiantys. Kas ghyvas rinkosi į kaimo šventę. Nedidelis kaimas, nedidelė gyvenvietė, bet žmonių būta, dirbta, švęsta, gyventa. Apie du šimtus susirinko pasipuošę, pyragu ar kitom vaišėm nešini. O jau kalbų, juokų, prisiminimų...
Susirinkusius palabino renginio vedančioji Laimutė Kajokaitė-Balčiūnienė. Ji sveikino šventėn atvykusius, bendrumo dvasią pajutusius, pagarbiai pritilusius...
Pirmoji kalbėjo Genutė Greičaitienė, ilgametė kaimo gyventoja, darbuotoja, kaimo istorijos žinovė. Ji sveikino visus, gimtinėn parvykusius. Graudino tuos, kurių nameliai laiko nubraukti nuo žemės, saldžiai jaudino, kurių mamas ir tėčius minėjo, ilgesį, svajonių pradžią priminė besimokiusiems...

Visiems buvo įdomu prisiminti, kad seniausiai Tarpučiuose menamas Puodžiukaičio ūkis, Petro Kantauto , Antano Baltrušaičio namai. Statybas pradėjo Aleksandras Baltrušaitis , Markauskas, Starinskas, Štrimaitis, Petrauskas, kitas Štrimaitis... Pradinė mokykla pastatyta 1971metais. Tuo metu mokykloje veikė biblioteka, buvo sporto salė. Salėje vykdavo kolūkiečių susirinkimai, šventės, vakaronės. Netoli buvo veikianti parduotuvė. Tarpučių bendruomenės ribose gyveno virš 400 žmonių. Apie 130 jau palydėta Anapilin. Virš 170 jaunuolių išvyko mokytis. Gal 30 iš jų įgijo aukštąjį išsilavinimą. Kaimo ribose gyveno ir Abraičių, Mažeikų, Štrimaičių, Markauskų, Puodžiukaičių, Saukaičių daugiavaikės šeimos. Tarpučių kraštas garsėjo ir savo darbštuoliais. Kaime buvo kalvė, kurioje ne tik vežimų ratai, rogės kaustomos, bet ir žemės dirbimo padargai gaminami, remontuojami. Buvo malami grūdai, gaminami pakinktai, siuvama ir taisoma avalynė, gaminamos durpės kurui. O namus statyti, siūti, austi, kepti pyragus mokėjo kelių ūkių gyventojai ir gyventojos. Tuo metu kaimas turėjo ir „vaikų gaudytoją"Sniečkutę Gailutę, išaugino ir kunigą Žydrių Burnį.
Pertvarkos laikais mokykla buvo uždaryta. Kurį laiką dar veikė biblioteka, bet šaltose patalpose dirbti buvo neįmanoma. Mokyklos pastatas ėmė pamažu irti...
01Genutė sveikino dar tik ketverius metus gyvuojančią Tarpučių bendruomenę. Smagu buvo paminėti, kad bendruomenė vienija ne tik Tarpučių, Vaitiškių, Putinų kaimus, bet ir Bartkus, Rudžius, Būblelių ir Miknaičių kaimų dalis. Džiugiausia, kad, su savivaldybės pagalba, įsisavinus Europos Sąjungos lėšas, pamažu atgimsta bendruomenės namai, o Tadas Kantautas kviečia pamatyti šernų, danielių bandą. Bendruomenės medžiotojai kuria savo sodybą, yra Anelės ir Gedemino Kantautų poisiui skirta sodyba.
Suorganizuota Kraštiečių sueiga- tik dar vienas įrodymas, kad kaime yra darbščių, organizuotų ir pasiaukojančių žmonių, sugebančių sujungti žmonių sielas bendrai „Giminių"dainai. Aidėjo laukai, kai sustoję kraštiečiai vienu balsu, vedant romansų ansambliui „Radasta", traukė:„...Užtraukime dainą, kurią Lietuvoj dainuos mūs vaikai ir anūkai..."
Dar ilgai skambėjo romansai, visi sutartinai dainavo tremtinių dainą „Žydės vosilkos mėlynai", kartu su Julija Sakalauskiene prisimindami kaimo ištremtuosius.
Susirinkusius sveikino, ir kolektyvinį samtį dovanojo Šakių rajono meras Juozas Bertašius, Tarybos narys Algimantas Damijonaitis, linkėdami ir toliau būti tokiais organizuotais, veikliais, vieningais. Kraštiečius palaikė ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijos darbuotojai Rasa Staugaitienė ir Vytautas Šimkonis.
Pasisakyt norėdami ant scenos vis lipo žmonės.Plojimų negailėjo bendruomenės pirmininkės Genovaitės Dobilevičiūtės pasisakymui.
Daug buvo kalbų, jautrių pasisakymų, dainų , „Radastos" romansų...Liepalotų kaimo kapela visą popietę linksmino besivaišinančius.
Buvo smagu: kas klasės, kas jaunystės draugą kalbino, nuotraukas žiūrėjo, telefonų numeriais dalinosi. Jaunimas tuoj šokius pradėjo, brandesni žmonės pamažu išsijudino... Dainos skambėjo, muzika aidėjo iki vėlyvo vakaro. Įdomiausia visiems buvo loterija be pralaimėjimo: kas kompoto, kas „šakotį", kas bulvių maišą namo parsivežė... Vyrai moterims išloštas bulvių trintuves dovanojo, dėl bulvinių blynų pusryčiams derėjosi...
Vakarop visus prajuokino „sveikatingumo komanda". Vieniems antpilo nuo plikimo, kitiems nuo pilvo pūtimo siūlė. Temperatūrą matavo ir vitaminais vaišino. Ilgiausiai užsibuvę ir vaistažolių arbatos ant laužo virtos ir įvairių gėrybių paragauti gavo.
Daug žmonių buvo šventėje. Daug senų draugysčių, šiltų santykių atsinaujino. Kai kurie net ilgo kelio, tolimo atstumo nepabijojo. Tik keista buvo, kad iš toli atvykę, kai kurių arti gyvenančių nesutiko. Žinodami, kad draugai ir kaimynai nedalyvavusių pasigedo, panašios šventės dar labiau lauksim.
Visiems įstrigo Daivos Strimaitienės pasakyti žodžiai. Ji svarstė, kas ją optimizmo mokė,- tai pirmoji mokytoja E.Šipailienė, dabar jau garbaus amžiaus moteris, kuriai bendruomenitės surinko ir į namus nuvežė gėlių puokštę. Savo pasisakymą Daivutė baigė žodžiais: „ Optimizmo. Meilės. Laisvės. Čia- gerų žmonių kaimas..."

 

Dalia Vaikšnorienė

 

Joomla templates by a4joomla