Kai kur nors kalbama apie Lietuvos kaimo bendruomenes, dažniausiai vartojama daugiskaitinė jų įvardinimo forma. Ir kaip galėtų būti kitaip? Kūrėsi jos panašiu laiku, veiklų kryptis rinkosi taip pat panašias ir artimas, ir panašiu tempu brovėsi per rūpesčių kūlgrindas. Visa tai stiprino ir ugdė šį visuomeninį judėjimą, mokė ir jungė jo narius į tą didžią jėgą, įgytą per bendrystę. Ir štai dabar, bendruomeniniam judėjimui kopiant į antrąjį dešimtmetį, jis jau drąsus ir stiprus beesąs. Jis moka numatyti, planuoti, kurti. Jis moka išgirsti giluminius kiekvienos vietovės atsidūsėjimus, kuriuose užkoduoti svarbiausi tos vietovės siekiai, poreikiai, tikslai. Tačiau vien išgirsti neužtenka. Bendruomenių centrų vadovų ir aktyvistų priedermė – nuolat tobulėti patiems ir paskui save vesti visus kiekvienos bendruomenės žmones į šviesesnius akiračius. Šitokie ieškojimai jau senokai džiugina visuomenę gražių veiklų vaisiais ir tas procesas - ieškoti, atrasti, pasidalinti su draugu ar kaimynu – darosi vis gilesnis ir brandesnis.
Gruodžio 12d. Šakių bendruomenių centrų atstovai: Janina Abromaitienė (Griškabūdis), Edita Abrutienė (Ritiniai), Irena Šakėnienė (Girėnai), Vidmantas Mykolaitis (Išdagai), Ramutė ir Jonas Butautai (Baltrušiai), Saulena Kučiauskienė (Mikytai), Vita Kazernovičienė (Keturnaujiena), Onutė Momotiukienė (Slavikai), mero padėjėjas Rimantas Valiukas, BCA pirmininkė Grina Šnirpūnienė - dalyvavo Kazlų Rūdos bendruomenių sąjungos organizuotoje konferencijoje ,,Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo bendruomenių vykdoma socialinė veikla".
Vos tik nuvykus mūsų dėmesį pagavo prieš konferenciją organizuota bendruomeniečių mugė, kurioje buvo galima pamatyti ir įsigyti įvairių rankdarbių, moterų sukurtų kartu ir atskirai, paskanauti bei įsigyti šventėms reikalingų skanėstų. Konferencijos svečiai - Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos (LKBS) pirmininkė Guoda Burokienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovas Arūnas Kučikas, Tauragės, Kauno bendruomenių atstovai.
Renginio metu SADM atstovas A.Kučikas pristatė bendruomenių stiprinimo politikos kryptis ir mūsų veiklai svarbios nacionalinės pažangos programos pagrindinius prioritetus ir uždavinius.

Bendruomenių stiprinimo politikos kryptys 2014 – 2020 m.

Bendruomenių stiprinimą suprantame:

• kaip apibrėžtoje teritorijoje gyvenančių ir tarpusavio socialinių ryšių bei organizacinės infrastruktūros siejamų žmonių įgalinimą spręsti vietos reikalus;
• kaip bendruomeninių organizacijų (jų asociacijų) ir jų veiklos stiprinimą;
• viso nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtojimo.

2014 – 2020 METŲ NACIONALINĖ PAŽANGOS PROGRAMA

2. Prioritetas

Veikli ir solidari visuomenė
PRIORITETO BENDRASIS TIKSLAS :
gerinti gyvenimo kokybę, stiprinti socialinę sanglaudą ir užtikrinti visiems lygias galimybes.

2 TIKSLAS: DIDINTI BENDRUOMENIŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMENĮ.

UŽDAVINIAI:

1. Gerinti sąlygas bendruomenių veiklai:

• sukurti sąlygas ir palaikyti mechanizmus, skatinančius bendruomeninių organizacijų plėtrą (teisinės sąlygos, geroji patirtis, mentorystė, finansavimas ir kt.);
• gerinti sąlygas bendruomenių iniciatyvoms ir dalyvavimui, sprendžiant vietos lygmens reikalus (pvz: Vietos bendruomenių savivaldos programa);
• remti bendruomenių iniciatyvas, skirtas vietos plėtros strategijoms įgyvendinti, vietos socialinių, ekonominių ar kultūrinių problemų sprendimui (miestų ir rajonų centrų);
• teikti paramą bendruomenėms, užtikrinančioms veiksmingą pagalbą socialiai pažeidžiamoms grupėms bei jų įtraukimą į bendruomenės gyvenimą.

2. Stiprinti NVO sektoriaus vaidmenį:

• gerinti NVO galimybes dalyvauti viešojoje politikoje (išorinė aplinka, dalyvavimas tarptautiniame lygmenyje, gebėjimai, veiklos finansavimas);
• gerinti sąlygas NVO teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti prevencines veiklas (teisinis reguliavimas, kompetencijos, finansavimas);
• stiprinti NVO institucinius gebėjimus ir savireguliaciją;
• plėtoti bendruomeninei ir NVO veiklai tinkamą infrastruktūrą (miestuose ir rajonų centruose);
• skatinti ir plėtoti NVO kuriamas socialines inovacijas (socialinis verslumas, socialiniai klasteriai).

3. Plėtoti savanorišką veiklą ir ugdyti visuomenės socialinę atsakomybę:

• ugdyti visuomenės teigiamas socialinės atsakomybės nuostatas;
• didinti savanoriškos veiklos žinomumą;
• sudaryti finansines ir organizacines sąlygas plėtoti savanorystę atskiruose viešosios politikos sektoriuose;
• plėtoti savanorišką veiklą regionuose;
• stiprinti savanorišką veiklą plėtojančių organizacijų bendradarbiavimą (geroji patirtis, naujos formos).

Kazlų Rūdos bendruomenių sąjungos pirmininkė Reda Kneizevičienė papasakojo apie Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo bendruomenių vykdomą socialinę veiklą, atliktus šios veiklos vertinimo apklausos rezultatus, pristatė Antanavo bendruomenės atliekamus darbus šioje srityje.
Antanavo Vaikų dienos centre vaikams veikla organizuojama 5 dienas per savaitę, po 8 valandas:
Dirbama nuo 10 val. iki 18 val. Vaikai maitinami, ruošia pamokas, ugdomi jų socialiniai įgūdžiai, organizuojamas užimtumas pagal įvairias programas.
Antanave yra aktualios geriamojo vandens problemos ir su tuo susijusios skalbimo bei prausimosi paslaugos, nes daugelis gyventojų nėra aprūpinti kokybišku vandeniu, o miestelio teritorijoje nėra centralizuotos kanalizavimo sistemos. Todėl yra paklausios ir teikiamos skalbimo ir prausimosi paslaugos.
Bendruomenės valdybos sprendimu bendruomenės nariai moka po 4 Lt. už prausimąsi ir skalbimą, o kiti gyventojai – 5 Lt.
Bendruomenės centro pajamos: 2008 - 1231,00 Lt.; 2009 – 1051,00 Lt. ; 2010 – 950,00 Lt.; 2011 – 544,00 Lt.; 2012 – 457,00 Lt.
2012 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektas Kazlų Rūdos savivaldybės buvo vykdomas 6 bendruomenėse. Išskiriamos šios minimo projekto veiklos kryptys:

• Neįgaliųjų socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas, palaikymas ar atkūrimas:

Neįgaliųjų lankymas namuose (lankymas, konsultavimas);
Savipagalbos grupių organizavimas;
Psichologo paramos seminarų neįgaliesiems ir jų šeimos nariams organizavimas;
Asmeninės psichologo konsultacijos .

• Užimtumas įvairiuose amatų būreliuose ir klubuose :

Mezgimo būrelis.

Išvados:

Siekiant, kad Kazlų Rūdos savivaldybėje paslaugos būtų maksimaliai priartinamos prie paslaugų gavėjo gyvenamosios vietos, būtina į paslaugų teikimą įtraukti kaimo bendruomenines organizacijas(KBO)
Netolygus soc. paslaugų teikėjų išsidėstymas teritorijoje lemia paslaugų neprieinamumą kaimo gyventojams, todėl būtina plėsti nestacionarių socialinių paslaugų teikimą Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo vietovėse, išnaudojant renovuotas bendruomenines patalpas.
Apklausos rezultatai rodo, jog ypatingas kaimo gyventojų poreikis yra šioms paslaugoms: pagalbai namų ūkyje, turiningo laisvalaikio, transporto organizavimo, bendravimo, karšto maisto ir konsultavimo paslaugoms.
Mūsų išvyka buvo siekiama stiprinti kaimyninių bendruomeninių organizacijų tarpusavio komunikaciją ir veiklos viešinimą, partnerystę; skatinti bendruomenines organizacijas bendradarbiauti tarpusavyje ypač ateityje aktualiais kaimui socialinių paslaugų klausimais. Žodžiu, bendri kaimynų pabuvimai vienus ir kitus praturtina patirčių pavyzdžiais, ieškojimo kelių atradimais ir paprasčiausiai – gražios žmogiškosios šilumos dalybomis vienų su kitais.

BCA informacija