Nuo 2012 metų Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės pačios sprendžia, kam mokėti piniginę socialinę paramą – jos pačios skirsto ir socialines pašalpas, ir kompensacijas. Per vienerius metus buvo sutaupyta beveik 22 mln. litų, o pašalpų gavėjų sumažėjo dešimtadaliu. Taigi šiuose rajonuose eksperimento tvarka panaudotas naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo taikymas tikrai pasiteisino.
Įkvėpta šio eksperimento rezultatų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suteikė galimybę, kad nuo 2014 metų ir kitose 55-iose šalies savivaldybėse socialinės pašalpos būtų skirstomos savarankiškai. Nes kam geriau žinoti apie vietos gyvenimą, jei ne vietos savivaldai? O platesnis vietos savivaldos organų dalyvavimas vietos sprendimų priėmimuose prisidės ir prie savivaldos pamatų stiprinimo kiekvienoje vietovėje pagal demokratijos principus.
Pagrindinis naujai pakoreguotas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo taikymas yra tas, kad mokesčių mokėtojų pinigais bus atsisakyta remti veltėdžius, ko iki šiol tikrai nebuvo pilnai išvengta. Nauda atsiras ne tik finansinė: bus pažaboti tie, kurie valstybės išlaikytiniais tapo iš godumo, o ne dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių ištikusio skurdo. Socialinė pašalpa ir kompensacijos turi priklausyti tik tiems, kuriems iš tiesų jų reikia ir kurie tikrai gali pretenduoti į visuomenės humanizmą. Pagal Socialinių pašalpų teikimo aprašą, kurį patvirtins savivaldybės taryba, į paramos skirstymą bus įtrauktos bendruomenės, seniūnijos, seniūnaičiai, kurie yra arčiausiai gyventojų ir mato tikrąją situaciją, ar žmogui iš tiesų reikia pagalbos, ar jis tik apsimeta skurdžiumi. Reikia, kad pradėtų veikti socialinio teisingumo principas – pašalpų skyrimas bus nutrauktas tiems, kuriems jos nepriklauso. Nereikėtų baimintis bendruomeniečiams dėl padidėsiančio darbo krūvio, to tikrai nebus, nebent kažkas iš BC pirmininkų dirbs Socialinės paramos komisijose, kurios analizuos probleminius atvejus: galimą piktnaudžiavimą; paramos teikimo asmenims, patyrusiems socialinę riziką, piniginės socialinės paramos teikimo formos parinkimą (pinigais, nepinigine forma); individualiai vertins situaciją visų darbingų asmenų, registruotų darbo biržoje; kviesis piniginės socialinės paramos gavėjus pokalbiui; dalyvaus tikrinant piniginės socialinės paramos gavėjų sąlygas, turimą turtą ir užimtumą; teiks rekomendacijas Socialinės paramos skyriui dėl socialinės pašalpos teikimo kiekvienu konkrečiu atveju.
Vykdant šį įstatymą labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas su „Sodra", Valstybine darbo inspekcija, Valstybine mokesčių inspekcija, darbo birža ir kitomis institucijomis. Jo padės išaiškinti kiekvieną konkretų probleminį atvejį. Daugelis žinome, kad paramos prašyti žmogus atvažiuoja prabangiu automobiliu, ne ką prastesniais važinėjasi ir kiti šeimos nariai. Šeima gyvena daug geriau nei statistinis lietuvis, bet paramos vis tiek prašo, nes oficialiai – visi bedarbiai. Tarkim, gyvenvietė maža, vieni apie kitus viską žino, kaip kas gyvena, kur dirba, kuo užsiima, kokia mašina važinėja. Tokius faktus, komisijos teikimu, ir turėtų tikrinti minėtos institucijos. Bandymai atsijoti parama piktnaudžiaujančiuosius ir veltėdžius bus sutikti dvejopai. Vieni palaikys tokius užmojus, kiti priešinsis kaip įmanydami, bet kaip teko girdėti iš raseiniečių, jiems gana sėkmingai sekėsi. Susitikimo metu buvo akcentuota, kad labai svarbus įvairių institucijų bendravimas ir nenuolaidžiavimas.
Visi, gaunantieji pašalpas Raseinių rajone, kuriame mes sėmėmės patyrimo, privalo prisidėti prie visuomenei naudingų darbų. Tai dar vienas efektyvus būdas atsijoti tuos, kurie turi nelegalių pajamų šaltinių ir parama piktnaudžiauja.
Kai kuriuos pašalpų gavėjus papiktina tvarka, kad dažnai į seniūnijose sudarytas specialiąsias komisijas, nagrinėjančias prašymus skirti socialinę pašalpą, yra įtraukiami jų kaimynai, žinantys apie tikras gyvenimo sąlygas. Tačiau toks metodas yra dar vienas saugiklis, kad parama nesinaudotų individas, neturintis teisės į ją pretenduoti. Dėl šios priežasties sumažėjo ir besikreipiančiųjų dėl socialinių išmokų skaičius. Juk kai kam geriau nedirbant gauti pašalpą, nei už ją atidirbti. O juk parama – tai ne dangaus mana, krintanti iš aukštybių. Ją sukuria dirbantys žmonės, todėl reikia jausti pareigą kiekvienam, tuo besinaudojančiam, savo indėliu prisidedėti prie aruodų, iš kurių semiame gėrybes, turtinimo.
Šakių savivaldybės taryboje jau ruošiamas ir bus patvirtintas Socialinės pašalpos teikimo tvarkos aprašas, kuriame bus numatyti visi pašalpų gavimo atvejai ir tai palengvins vietos komisijų darbą.
Pašalpų teikimo tvarkos korekcijas subrandino gyvenimas. Jos reikalingos tam, kad būtų didinamas socialinės paramos skyrimo tikslingumas ir veiksmingumas; Kad išsiplėstų savivaldos vaidmuo per teises ir atsakomybę už socialinės pašalpos nepasiturintiems gyventojams teikimo taiklumą ir veiksmingumą, sudarius teisinį pagrindą savivaldybėms socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams teikti, vykdant savarankišką savivaldybių funkciją;
Kad būtų skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas;
Kad būtų aktyvinamos vietos bendruomenės;
Kad būtų sudaromos sąlygos efektyviau ir socialiai teisingiau teikti socialinę pašalpą to stokojantiems.
Minimo įstatymo taikymo tvarkos revizavimą primygtinai siūlo gyvenimas. Čia būtų galima išvardinti nemažai veiksnių, dėl kurių darosi iškreipta įstatymo taikymo tvarka ir mažėja jo efektyvumas. Dėl to, kad valstybės pinigai panaudojami, nepakankamai užtikrinant jų panaudojimo efektyvumą, patiriami nemaži nuostoliai ir kyla visuomenės nepasitikėjimas valstybe, kurios kai kurie sprendimai leidžia bujoti veltėdystei ar apgaulei. Socialinės paramos įstatymo taikymo sugriežtinimas – tikrai pribrendęs reikalas. Tikėtina, kad jis padės išspręsti ne vieną problemą, tarp kurių bus ir savivaldybių biudžeto taupymas, kai sutaupyti pinigai liks kiekviename konkrečiame rajone ir bus nukreipti į tas sritis, kur jie bus reikalingiausi.

BCA informacija