Gegužės 4 d. Šakių bendruomenių centrų asociacijos tarybos iniciatyva savivaldybės salėje vyko BC atstovų seminaras-mokymai. Juose dalyvavo LKBS pirmininkė Guoda Burokienė, finansininkė Virginija Šetkienė, Šakių krašto VVG pirmininkė Aušra Slidziauskienė. Seminaro tikslas – išsiaiškinti kai kurias bendruomeninio gyvenimo subtilybes, ypač tas, kurios liečia tiek vidinį, tiek išorinį bendruomenių gyvenimą.
Aptarta bendruomenės patalpų bei inventoriaus panaudojimo įvairioms veikloms tvarka, bendruomenės centrų finansinės ir kitos dokumentacijos tvarkymas atliekant bendruomenines paslaugas. Išklausyti išsamūs viešnių paaiškinimai, kuriais turėtų vadovautis atsakingi bendruomenių centrų darbo organizatoriai. Tarkim, nepakankamai suprantam, kokiais būdais visuomeninė ne pelno siekianti organizacija gali užsidirbti savo pragyvenimui lėšų, kurių reikia tikrai nemažai. Tarkim, patalpų išlaikymui ir elektros energijos sąnaudoms, apkūrenimui, valymui, vandeniui, aplinkos priežiūrai, ryšių, kanceliarijos ir kelionių išlaidoms padengti, naudojimuisi internetu, su pagal įstatus rekomenduojama galimybe mokėti darbo užmokestį bendruomenės centro pirmininkui (tokios praktikos mūsų rajone neteko girdėti), su išlaidomis reprezentacijai, kuri neišvengiamai atsiranda, kartais tiesiog prireikia kam nors žmogiškos paramos. Reikia atsiminti, kad bendruomenės centras pagal įstatus yra labdaros ir paramos teikėjas bei paramos gavėjas.

O kas sudaro centro lėšas? Tai stojsamieji įnašai ir narių mokesčiai, parama ir labdara, gauta pagal atitinkamus įstatymus, fizinių ar juridinių asmenų paaukotos ar programoms vykdyti perduotos lėšos bei turtas, kitos teisėtai gautos lėšos. Tai yra pagal labdaros bei paramos teikėjo statusą kam nors suteikus paslaugą ir už tą paslaugą gautos lėšos. Dabar daugelis bendruomenių turi įsirengę patalpas ar kitokį pagal projektus, ar kitaip įsigytą turtą, o kodėl jo nepanaudojus paslaugų gyventojams teikimui? Kai kas turi reikalingos įrangos ar prietaisų, kai kas užsima verslais ar dar kokiomis kitokiomis veiklomis Visa tai turėtų uždirbti pajamų, nes teikdami projektus savo parašu patvirtiname, kad vietos projektu bus ugdomas verslumas ir bendruomeniškumas, žinoma, įkainius patvirtinus visuotiniame arba valdybos narių susirinkime pateikiant finansinių metų veikos ataskaitą. O kur dar reikalavimai projekto testinumui? Gautos pajamos ir išlaidos turi būti apskaitomos pagal buhalterinės apskaitos dokumentus. Nustatant įkainius, reikia vadovautis tos vietovės aplinkoje egzistuojančiais dydžiais ir surasti galimybę būti konkurencingais.
Taigi vykdant veiklas, išlaidų daug susidaro. Žinoma, pagal esamas sąlygas ir aktyvumą - ne visiems vienodai. Tie, kurie daug dirba, daug ir išlaidų turi. Tačiau susitelkusios bendruomenės daug savo problemų išsprendžia tiesiog įvairia parama vienų kitiems, sau už tai nesiekdami jokio atlygio. Tai ypač pasakytina apie bendruomenių vadovus, kurie aukoja savo laiką, sveikatą ir... pinigus patiriamos su veikla susijusioms išlaidoms padengti, nes kartais tiesiog nebūna galimybės surasti kitokią išeitį. Bet niekas, rodos, perdaug dėl to neaimanuoja laikydamas, kad tai - labdara savo krašto bendruomenei, kurioje ir pats gyveni.
Seminare Šakių krašto VVG pirmininkė Aušra Slidziauskienė supažindino dalyvius su projekto ,,Parengiamoji parama Šakių krašto vietos plėtros 2014-2020 metų strategijos rengimui" įgyvendinimu ir sėkmingai parengta Šakių krašto vietos veiklos grupės 2016-2023 metų Vietos plėtros strategija. Komisijos sprendimu šis dokumentas atiduotas VPS pridėtinės vertės (kokybės) pervertinimui, atsižvelgiant į Vietos veiklos grupės naujai pateiktą darbo vietas kuriančių priemonių naujų darbo vietų įkūrimo kaštų korekciją. Po VPS pervertinimo Šakių krašto vietos veiklos grupės 2016-2023 metų vietos plėtros strategija turi galimybę surinkti maksimalų galimą surinkti 100 balų.
Parengiamąjame 2016-2023 metų vietos plėtros strategijos rengimo etape buvo daug bendrauta, konsultuotasi su vietos gyventojais, kaimo bendruomenėmis, kitais NVO, ūkininkais, verslo atstovais, jaunimu, o išsakytos problemos ir lūkesčiai po truputį susidėliojo į naujosios vietos plėtros strategijos dokumentą. Šakių krašto VVG vietos plėtros strategijos prioritetams nustatyti buvo įvertinti visų 14 seniūnijų turimi ekonominiai, socialiniai, gamtiniai, kultūriniai ir instituciniai ištekliai. Rengiant vietos plėtros strategiją buvo laikytąsi „iš apačios į viršų" principo, kuris pasireiškė per VVG išsikeltą tikslą „apjungti Šakių rajono kaimiškųjų vietovių pajėgas, bendrai planuojant vietovės pokyčius ir krašto perspektyvas". Dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims - kaimo bendruomenėms, jaunimo ir moterų organizacijoms, socialinės atskirties grupėms, ūkininkams, verslininkams buvo vykdoma gyventojų poreikių analizė, apklausos, minčių žemėlapiai (žuvies griaučių diagrama), rengiami informaciniai ir konsultavimosi seminarai, pasitarimai, pokalbiai, diskusijos. Strategijos rengimo metu buvo siekiama įtraukti kuo daugiau Šakių rajono gyventojų .
Vicemeras Edgaras Pilypaitis pristatė bendrą BCA ir Mažosios kultūros sostinės projektą ,,Bendruomenių diena-2016" ir pakvietė bendruomenes birželio 11 d. aktyviai dalyvauti. Artimiausiu laiku bendruomenės vadovai, seniūnai gaus programą bei paaiškinimą dėl Bendruomenių dienos organizavimo ir tikimasi šilto, smagaus visų bendruomeniečių pasibuvimo Mažojoje kultūros sostinėje – Gegaudiškyje.
Birželio 17, 18, 19 d. vėl smagus susitikimas Karklėjė, Lietuvos bendruomenių šventėje. Šakių delegacijai vadovaus mero padėjėjas Rimantas Valiukas.
Liepos mėnesio 15 – 17 dienomis laukia maloni išvyka į Baltarusiją istoriniais lietuvių pėdsakais.
Rugsėjo 3 d. Vilniuje, LITEXPO rūmuose vyks respublikinė bendruomenių šventė, kurioje dalyvauti kviečiamos ir Šakių kaimo bendruomenės. Ruoškimės, bendruomeniečiai.
BCA taryba paruošė ir patvirtino bendruomenių projektams, gavusiems finansavimą iš SADM, ŽŪM bendrafinansavimo tvarką, kuri elektroniniu paštu išsiųsta BC pirmininkams.
Vasarėlė daug malonių žada. Taip ir turi būti. Čia giedra, čia lietus, čia poilsis, čia darbas. Tik spėk pasidalinti tarp to skubančio laiko. Bet spėk, nes rudenėlis tikrins, ką nuveikei. Tai veikime kiek galima daugiau, kad Bendruomenių metų dienos būtų gražių veklų turiniu paženklintos.

Grina Šnirpūnienė, BCA pirmininkė