Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

IMGP32232016 metai, skirti kaimo bendruomenėms, jau sėkmingai žingsniuoja į pabaigą. Kaip visais atvejais užbaigiant darbus, permąstoma ir skaičiuojama, ar viskas padaryta, o jei padaryta, ar išsipildė siekiai ir lūkesčiai.
Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija šiuo metu jungia 41 bendruomenės centrą.Tai yra 2,27 % nuo visos šalies bendruomenių skaičiaus. Žinoma, ne visos jos susibūrė kartu. Pirmosios, pasiruošusios įtakoti savo vietovių gyvenimus, pasirodė beesančios Gelgaudiškio bendruomenės centras ,,Atgaiva", Valiulių BC ir Kriūkų BC. Pastarosios susibūrė 2002 m. Sparti BC plėtra rajone vyko iki 2005 m. ir tuo metu jų skaičius išaugo iki 22 BC. Po to procesas sulėtėjo, tačiau jis tęsėsi iki 2016 m. Matyt, kai kurioms bendruomenėms reikėjo ilgesnio laikotarpio, kad galėtų pajusti ir įvertinti, kokią naudą tai duoda? Besibaigiant ar pasibaigus 2007-2013 m. investicinio laikotarpio projektų įgyvendinimo etapui, jau daug kas suprato bendruomeninės veiklos naudą ir drąsiau ėmėsi vis atsakingesnių veiklų. Šakių kraštas džiaugiasi į turizmo industriją sparčiai beįsiliejančiais atgimusiais dvarais ir kitomis patraukliomis vietovėmis; turiningomis edukacinėmis programomis; išaugusiu poreikiu ir pagarba įvairiems menams ir nuoširdžiai patiems dalyvaujant jų kūrime; stebėtinai kūrybingais saviveikliniais kolektyvais; veržliais sportininkais. Tai gražūs visos rajono bendruomenės pasiekimai. Tarp jų – daug gražių pokyčių kaimo bendruomenėse.

Žygis visoje šalyje už savo krašto gaivinimą tęsiasi ir toliau. Vieną tokią gyvenimo sritį visai neseniai patvirtino. Vilniuje vykusi Tarptautinė vietos bendruomenių mugė, gražiai pademonstravusi mūsų krašto, ypač kaimo žmonių gyvybingumą. Šis renginys iš dalies parodė, kaip kaip per 15 bendruomeninių organizacijų veiklos metų savo veidą keitė kaimai – jų gyvenvietės, suaktyvėjo kultūrinis gyvenimas ir žinių geriau pažinti savo kraštą ir svečias šalis paieškos. Žmonės tapo atviresni, jautresni vienas kitam ir tai yra pasiekta per bendruomeniškus santykius.Taigi ne tik mugėje, o ir visoje šalyje yra raiškių veiklų akcentų, ir bendruomenių metai gali prasmingai juos apibendrinti.
Bet Lietuva vėl prie naujo slenksčio, nes atėjo laikas mąstyti apie naujojo 2016-2023 m. investicinio laikotarpio veiklas. Todėl rugsėjo 8d. Raseinių rajone rinkosi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos narių atstovai apsvarstyti, kokios veiklų kryptys laukia toliau. Pasitarimą vedė LKBS pirmininkė Guoda Burokienė.
Buvo ne tik pasidžiaugta tuo, kas jau pasiekta, bet ir kaip pasiekta, nes naujasis investicinis laikotarpis nebus lengvas. Pasitarime ir diskusijose ryškėjo pakankamai slogi mintis, kad dažnos bendruomenės savanoriai jau jaučiasi pavargę dėl darbų krūvio, dėl lėšų nebuvimo projektų administravimui, kurių rimtiems projektams tikrai nemažai reikia; dėl valdžios abejingumo visuomenininkų darbui, kai šie laikomi daugiau prašalaičių pozicijose, o ne valstybės gyvenimo kūrimo partneriais.
Kaimas jaučia savivaldos nutolimą nuo paprastų žmonių, nes pastarųjų balsas neturi realių galimybių pasiekti valdžios ausis. Dabartinis savivaldos modelis yra išsikvėpęs, nes eilinis žmogus neturi beveik jokios auditorijos, kurioje galėtų išsakyti savo rūpesčius ir lūkesčius, išskyrus bendruomenių centrų organizuojamas sueigas, kurios nėra administruojantis organas. Paradoksas, bet tokią atskirtį tarp visuomenės sluoksnių patvirtina ir Seimo sąstatas - net šiame aukščiausiame Valstybės valdymo organe nėra bendruomenių veiklas atstovaujančio asmens ir nesigirdi, kad kaimo bendruomenių klausimai ten ką nors domintų. Iki šiol nėra Bendruomenių įstatymo, o tai daugeliu atvejų apsunkina jų darbą. O įstatymų leidimas - Seimo prerogatyva.
Ir vėl – apie būsimąjį investicinį laikotarpį. Jis bus sudėtingesnis, nes kaimo bendruomenėms reikės galvoti apie darbo vietų sukūrimą ir išlaikymą, apie, kaip girdisi, padidėjusias bendruomeninių verslo projektų bendrafinansavimo lėšas. ES parama visų bendromis pastangomis turės būti įsisavinta, kad Lietuva nepatirtų skriaudos. Taigi manome, kad mūsų visų tikslas - tiek įstatymų leidėjų, tiek jų vykdytojų - turi būti bendras: stoti į darnią gretą ir eiti viena kryptimi. Eiti, nuošalyje nepaliekant nei vieno sąmoningo piliečio.

 

Grina Šnirpūnienė,Šakių BCA pirmininkė
Irena Sakalauskienė, Girėnų BC pirmininkė

Joomla templates by a4joomla