Šiandieninio Lietuvos kaimo gyvenimo fenomenas – kaimo bendruomenės – yra dar visai nesenas reiškinys mūsų valstybėje. Šis judėjimas Lietuvoje globaliai iškilo pačioje XXI a. pradžioje ir didžiausią kūrimosi pagreitį įgavo pirmajame jo dešimtmetyje. Judėjimo ištakos – kaimyninės Europos Sąjungos valstybės, kur jis prasidėjo dešimčia metų anksčiau. O koks šio fenomeno turinys? Iš kokių paskatų jis kilo? Kokie jo tkslai ir uždaviniai? Atsakymas paprastas. Kaimo gyventojai, įvykus politiniams ir visuomeniniams pokyčiams, greitai pajuto ir suprato, kad savo gyvenimo kryptis jie privalo lemti patys. Bet tai sėkmingiau galima padaryti tik sutelkus visas kaimo pajėgas į bendrą darinį – bendruomenės centrą – nemaža dalimi prisiimsiantį atsakomybę už visos tos vietovės bendruomenės plėtros procesus ir juose aktyviai dalyvausiantis.

Dabar Šakių krašto bendruomenių centrai kiekvienas vis kitoniškais plėtros darbais ženklina savo vietovių kaitą ir nuolatos yra naujų idėjų paieškų kelyje. O įgyvendintų darbų įvairovė tikrai plati ir reikšminga. Kaip ir visame mūsų krašte. Ne veltui bendruomenės per neilgą savo gyvavimo laikotarpį valstybėje yra taip gražiai pastebėtos - 2016-ieji paskelbti Bendruomenių metais. Šis įvardijimas – tai ir judėjimo reikšmingumo pripažinimas, tai ir signalas gilesniems būsimųjų darbų apmąstymams.
O kokie darbai pastaruoju laiku nuveikti Sudargo krašte? Jie visi nukreipti į tai, kad Sudargo vardas vis plačiau skambėtų. To siekiama nuo pat pirmųjų bendruomenės centro susikūrimo dienų. Kodėl taip ir ar tai nepažeidžia kuklumo principų? Manome, kad ne. Sudargas yra ypatinga Lietuvos istorinė vietovė, po tragiško jos nusiaubimo 1317-06-24 d. kryčiuočių užpuolimo metu ilgus beveik šešis šimtmečius palikta atminties užribyje. O juk kuriantis Lietuvos valstybei, Sudargas buvo viena iš stipriausiųjų Žemaičių tvirtovių. Atmintis apie šią vietovę nedrąsiai pradėta žadinti tik maždaug prie šimtą metų ir tai tik labai kukliai. Kompetetingesnės žinios vis kylančia kreive pasirodė tik XX a. antroje pusėje ir XXI a. pradžioje. Taigi Sudargo bendruomenei ir misija, ir prievolė visomis pajėgomis dalyvauti šios vietovės garsinimo darbuose. Bendruomenė ypač nuosekliai tai ir daro. Tačiau nuo 2005 m. Sudargo piliakalnių atgaivinimu švietėjiškai jų tarnystei užsiima Lietuvos valstybės Kultūros ministerija ir mokslininkai per šios ministerijos Kultūros paveldo departamentą. Sulaukiama paramos iš Seimo narių – kraštiečių ir iš kitų. Rajone šios veiklos iniciatoriai – Meras, Savivaldybės taryba, Kultūros ir turizmo skyrius bei Regioninės plėtros skyrius. Vietos bendruomenėje Sudarge sulaukiame visų šio krašto bendruomenės žmonių palaikymo ir paramos, o taip pat paramos ir šį kraštą atradusiųjų ir dėl jo grožio apstulbusiųjų svečių. Ir kiek jau pasiekta per turizmo plėtrą ir garsiąją šventę ,,Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai", sunku ir pasakyti. Sekantys metai bus skelbiami Lietuvos piliakalnių metais. Piliakalniai mūsų genčių apgyventose žemėse buvo pradėti pilti maždaug prieš du tūkstančius metų iki mūsų eros pradžios ir apie pusantro tūkstančio metų mūsų eros laikais. Tikimės, kad Piliakalnių metus Sudargo bendruomenė pasitiks tinkamai. Tuo labiau, kad nors ir niūrus šių metų trumpiausių dienų laikotarpis Sudargo bendruomenei nešioja saulėtas žinias ir jomis sudargiečiai nuoširdžiai džiaugiasi. O kokios tai žinios?

• 2016m. balandžio mėnesį užbaigtas vykdyti Nacionalinės paramos projektas per ŽŪM ,,Dovana Sudargo jaunystei". Pagal šį projektą įrengta krepšinio aikštelė ir prie jos – erdvė atokvėpiui.
• Šiais metais rugsėjo mėnesį Sudargo bendruomenė tapo konkurso ,,Spindulys 2016" nominante kartu su kitomis 23 Lietuvos bendruomenėmis. Pastebėta ji buvo teminėse veiklose ,,Už tradicijų puoselėjimą". Sudargo kraštui tai ypač aktualu, nes tai yra viena iš pagrindinių bendruomenės veiklos krypčių. Pasirinkta ši veikla bendruomenei vos susikūrus 2003 m. Oficialiai patvirtinta 2004 m. ir kryptingai vystoma iki šiol. Šios veiklos pastebėjimas respublikos mastu džiugina tuo, kad aukštu lygiu pripažįstamas mūsų pasirinkimo teisingumas.
• Šiais metais rugsėjis jau ne pirmą kartą pamalonino kvietimu Sudargo bendruomenės centro ,,Baravyko klubo" konditeres dalyvauti šį kartą LITEXPO rūmuose vykusioje Kaimo bemdruomenių mugėje su savo vis labiau garsėjančiais jau sertifikuotais tautinio paveldo gaminiais – figūriniais meduoliais (grybukais).
• Šiais metais spalio mėnesį išleidome naują leidinį-knygelę ,,Sudargas". Du tokio pavadinimo leidiniai-bročiūrėlės buvo išleistos ankstesniais metais ( 2009 m., 2012 m.). Leidiniai labai paklausūs, todėl jų tiražai greitai išsenka. Be to Sudarge ypač sparčiai plečiantis turistų srautams ( ko mes nuolat siekiame) ir sulaukiant svečių iš ne vienos užsienio vietovės, iškilo poreikis turėti leidinį trimis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų. Lapkričio pradžioje toks leidinys iš spaustuvės pasiekė Sudargą. Jį ruošiant ir leidžiant buvo atsižvelgta į Sudargo lankytojų pageidavimus, ir jis skirtas gilesnio šios vietovės pažinimo plėtrai. Jis apima dvi pagrindines Sudargo paveldo temas: tai trumpos istorinės žinios nuo seniausių laikų iki dabarties ir knygnešystės epochos apžvalga. Jo apimtis - 28 vidiniai puslapiai. Leidinys išleistas pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą, pateiktą pastarajai 2016 m. Knygelė bus tikra dovana 2017 Piliakalnių metams o svarbiausia - žinių apie Sudargą ieškančiai visuomenei.
• Pagal tą patį projektą Sudargo bendruomenietės turėjo galimybę papildyti smulkiųjų amatų mokymus - sertifikuotų figūrinų meduolių - grybukų kepimo mokymų pratęsimą (naujas klausytojų srautas) ir organizuoti suvenyrų gamybos vilnos vėlimo būdu mokymus.
• Lapkritis atnešė dar vieną ypatingą žinią tiek Sudargui, tiek Šakių rajonui ir Sūduvos regionui, tiek Žemaičiams ir visai Lietuvai. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, jau peteikė vyriausybei nutarimo projektą dėl aukščiausios paveldo objektų apsaugos – Kultūros paminklo statuso suteikimo Sudargo piliakalnių kompleksui. Šiuo klausimu kryptingai dirbta jau aukščiau paminėtose institucijose ir ne vienerius metus, nes piliakalniams – unikaliam Lietuvos paveldo objektui - reikia ypač rimto dėmesio dėl platesnio edukacinės plėtros įgalinimo ir kai kurios fizinės paramos dėl jų nuošliaužų suvaldymo. Šiuo klausimu 2015 m. pabaigoje buvo kreiptasi į Seimo narius Mindaugą Bastį ir Arvydą Vidžiūną. Buvo pasitarta su rajono savivaldos institucijomis. Paskutinis pagalbos šauksmas Sudargo bendruomenės centro vardu Kultūros ministrui gerb. Šarūnui Biručiui buvo pateiktas 2016-01-19 d. Po to ledai greitai pajudėjo ir mokslo bei paveldosaugos atsakingų darbuotojų pajėgomis buvo atlikti papildomi piliakalnių būklės vertinimo veiksmai. Dabar štai jau beveik rankose laukiamas rezultatas, teikiantis vilčių dėl ypatingo istorijos pamiklo išsaugojimo mūsų valstybės ateičiai.
• Sudargo jaunimas (neformalios grupės vadovė Aurelija Vaitkevičiūtė) įsijungė į rajono sportinio gyvenimo veiklas.

Bendruomenių metai eina į pabaigą. Jie tarsi apibendrina nuveiktus bendruomenių darbus nuo jų susikūrimo pradžios. Jeigu Sudargo bendruomenė norėtų įvardinti visas savo veiklas, jų būtų visai netrumpas sąrašas. Ir pasiekta tai buvo daugelio bendruomenės žmonių pastangomis: Tačiau taip yra dažnoje bendruomenėje. Juk kam turėtų labiausiai rūpėti vietos gyvenimas, jeigu ne jos visuomenei? Ir tai didžiąja dalimi priklauso nuo jos susitelkimo. Tokių tikslų siekdami, vietovėse būrėsi aktyvistų sambūriai – bendruomenių centrai. Jie visuomeniniais pagrindais didele dalimi prisiėmė ir tebeprisiima atsakomybę už savo vietovių vystymąsi ir į tai vienaip ar kitaip įtraukia visos savo aplinkos žmones. Sudargo bendruomenėje krašto gyvybingumą palaiko mokykla, seniūnija, kultūros darbuotojai, katalikų ir evangelikų liuteronų religinės konfesijos, caritas, geranoriški ūkininkai, jaunimo ir senjorų aktyvas. Taip ir visose vietovėse - kiekvienoje pagal jų visuomenės poreikius sukuriama daugybė stebuklų. Žinoma, pasiekti rezultatai - pirmiausia jiems, vietiniams, tačiau jų pasiekimai taip pat yra ir integralūs su viso krašto pasiekimais. Taigi reziume: siprios bendruomenės - stipti Lietuva! To tikrai verta siekti.

Alberta Natalija Dragūnaitienė, Sudargo BC pirmininkė