Liepos 6-oji - praeitį, dabartį ir ateitį jungianti šventė. Ja mes paminime itin svarbų istorinį mūsų valstybės gyvenimo įvykį – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Ši data – tai ir valstybės pripažinimas esant ją lygiateise su kitomis Europos valstybėmis, ir konkrečių prielaidų ir galimybių jos vidiniam stiprinimui atsiradimas. Net ir dabar, nuo tų laikų praėjus 764 metams, mes, visa tauta, jaučiame stiprią tos lemtingos dienos įtaką: ši data mus vienija ir telkia, skatina ir įpareigoja.

Ta vienybės dvasia itin paveikiai buvo pažadinta, Lietuvai minint jos vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose tūkstantmečio sukaktį 2009 m. Be daugelio visų iškilmingų renginių ir nuveiktų darbų, skirtų šiam minėjimui, vienas buvo išskirtinai įsimintinas: grupė geriausių Lietuvos buriuotojų – drąsuolių, suburti Raimundo Daubaro, nutarė įgyvendinti išskirtinį projektą – ,,Ambersail“ jachta apiplaukti pasaulį, aplankant po daugelį valstybių pasklidusias lietuvių diasporas. Per 9 mėnesius buvo aplankyta 20 šalių 5-se žemynuose ir susitikta su 26 pasaulio lietuvių bendruomenėmis. Buvo įveiktas 43 145 jūrmylių atstumas ir nešama meilės žinia savo tėvynainiams. Ji buvo nuoširdžiai perduodama bendruose tautiečių susitikimuose. Ta žinia – Lietuvos Prezidento laiškas, kviečiantis visus lietuvius kartu švęsti Lietuvos tūkstantmetį. Susitikimuose visur skmbėjo Tautiška giesmė. Ypač įsimintinas buvo susitikimas su Australijos lietuviais. Jie savo entuziazmu tiesiog pakeitė pagrindinį Odisėjos tikslą, ir jachtos įgula pradinį savo sumanymą, skirtą Lietuvos 1000-mečio pagerbimui, nutarė papildyti dar kitu akcentu – Mindaugo karūnavimo šventę liepos 6-ąją švęsti giedant Tautišką giesmę ne tik susitikimų vietose, bet visur, kur tik yra lietuvių. Tai buvo stebuklas, sutelkęs ir tebetelkiantis visus viso pasaulio lietuvius, nes giesmė giedama visur liepos 6-ąją 21 val. vietos laiku. Reiškia, giedojimas visame pasaulyje užtrunka 24 valandas.
Šiais metais tokiu būdu Tautiška giesmė buvo giedama 8-ąjį kartą. Tačiau šių metų išskirtinumas taip pat yra labai ypatingas. Dar balandžio mėnesį Lietuvos vyriausybė priėmė naujos redakcijos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą. Joje įvardinti trys pagrindiniai tikslai – pažink, švęsk, kurk. ,,Pažink“ orientuotas į praeitį, ,,švęsk“ – į dabartį, ,,kurk“ – į ateitį. Tai todėl Lietuvos nepriklausomybės atgavimo šimtmečio minėjimo užuomazgos yra susijusios su Lietuvos piliakalniais, su giliąja šimtmečių ir tūkstantmečių istorija, ant kurios pamatų susikūrė mūsų Valstybė. Tai todėl šiemet visi buvome pakviesti Himną – Tautišką giesmę giedoti ant šimto piliakalnių ir tai yra startas organizuoti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio renginius
Lietuvos istorijos sargas Sudargas – penkių piliakalnių žemė – giedoti susirinko aukščiausioje piliakalnių prieigų vietoje, prie Bevardžio piliakalnio, kur jau 10 metų stovi paminklas ,,Sudargo pilies gynėjų atminimui“ ir kur per šimtmečius keliauja jų žygdarbių atminimas per dabartį, skindamasis kelius į ateitį. Apie tai bylojo ypač gausus susirinkusių giedotojų būrys ir sakralus jų susitelkimas, pabuvimas kartu šalia vienas kito, jaučiant jungiantį tautinės vienybės dvasios prisilytėjimą.
Daug lankytojų ir svečių sulaukia Sudargo piliakalniai, bet šiemetinis Himno giedojimas tikrai buvo išskirtinis – jis buvo pirmasis žingsnis į Lietuvos nepriklausomybės minėjimo šimtmetį 2018 m. vasario 16 d. Išskirtinis ir gražia giedotojų gausa: aktyviai susirinko ne tik Sudargo krašto žmonės, bet ir iš kitų vietovių, ypač iš Šakių. Publiką pagarbiai nuteikė Šakių šaulių 405 kuopos įsijungimas į giedojimo ceremoniją ir net dviejų jos naujų narių piliakalnių fone prie paminklo karžygiams duota priesaika. Tai įsimintinas gestas visai publikai ir ypač – jauniesiems šauliams. Už tokį gražų poelgį kuopą Sudargo bendruomenės centras apdovanojo savo istoriniais leidiniais.
Prisiminkim ir pasikartokim, kokia programa turėtume vadovautis, žengdami į savo Valstybės ateitį: ,,pažink, švęsk, kurk“. Šie priesakai – valstybės gerbūvio pamatai. Ir džiugesys apima kiekvieną pilietiškai nusiteikusį lietuvį, matant tokį gražų, visus bendrinantį tautinį pakilimą, kokį pademonstruoja kolektyvinis viso pasaulio lietuvių Himno giedojimas.

Alberta N.Dragūnaitienė Sudargo BC tarybos pavedimu