,,Nereikia iškilmingai pradėti jokio darbo, iškilmės dera tik darbą pabaigus.“( J. V. Gėtė ) Tokiu devizu vadovavosi Šakių krašto Bendruomenių centrų asociacija (BCA). Gruodžio 6-ąją dieną ši organizacija į gražiai išpuoštą Girėnų bendruomenės salę, smagiai grojant Slavikų kaimo kapelai (vad. Renata Baltrušaitienė), rinkosi aptarti 2017 m. bendruomenių veiklas ir aktyviausias pažymėti nominacijomis. Renginį vedė girėniškė Irena Šakėnienė. Darbų rezultatai, kaip visada, ir džiugino, ir kartu ragino suklusti, pamąstyti, ką buvo galima nuveikti kūrybingiau, geriau.
Pasak vedėjos, Šakių BCA narių sąrašas netrumpas – viso 41 bendruomenė. Ilgoką laiką bendruomeninė veikla domino tik kaimo vietoves, dabar šis procesas jau išjudino ir miestą. Taip Šakiuose, taip visoje respublikoje, priskaičiuojančioje apie 1800 bendruomenių. Žinant Lietuvos administracinį pasiskirstymą, kai respublikoje 10-yje apskričių yra 60 savivaldybių, nesunku apskaičiuoti, kad kiekvienai savivaldybei turėtų tekti po 30 bendruomenių. Tačiau tai priklauso ir nuo gyventojų skaičiaus netolygumo. Taigi Šakiai priskirtini aktyvesnei šio judėjimo daliai. Tačiau tai apibendrinti turi vidiniai kiekvienos bendruomenės darbai.
Daug gražių bendruomeninių darbų padaryta, keičiant gyvenimą savo vietovėse. Ir visa tai savanoriškai dalyvaujant socialinėse veiklose. Per jau ne visai trumpą bendruomenių gyvavimo laikotarpį kiek daug gražių pokyčių pasiekta! Pagrindinis tarp jų, kad išjudinti, suaktyvinti, suburti gyventojus į savanoriškus bendruomenų centrų būrius. Šie žmonės – bendruomenės lyderiai, ir jie ant savo pečių daug didesnę naštą kelia. Daug daugiau laimi tos bendruomenės, kurios nariai moka ta našta geranoriškai pasidalinti. Juk tik bendruomenių aktyvo dėka keičiasi, gražėja per aplinkotvarką ne vienos gyvenvietės veidas; atnaujinti pastatai; intensyvesnis darosi kultūrinis gyvenimas; mokomasi, žvalgomasi ir ieškoma patirčių mainų po rajoną, Lietuvą ir užsienį; kuriami verslai; dalyvaujama rašytinių ir skaitmeninėmis priemonėmis skleidžiamų naujienų sklaidoje. Daugelis vietovių jau sukūrė savo atpažįstamumą per ryškias, išliekamąją vertę turinčias jų veiklas...

Nueitas kelias tikrai nelengvas ir kai kurie bendruomenių vadovai jau pradeda prarasti savo entuziazmą. O sprendimas čia turėtų būti paprastas ir aiškus – arba dirbti atsakingai, arba užleisti vietą aktyvesniam. Bet ar gali kas įvertinti, kiek tam jėgų reikėjo ir tebereika atiduoti? Kokias sumas savų lėšų bendruomenių savanoriai, ypač pirmininkai, turėjo ir tebeturi išleisti visuomeniniam darbui paremti? Juk mašina nerieda be kuro, neapmokėtos telefoninių pokalbių sąskaitos nutildo telefoną, užblokuoja internetą; patalpų išlaikymas - tikrai brangus malonumas, bet jis ypač svarbus; dar įvairios reprezentacinės išlaidos, dar raštvedybos ir projektų administravimo kaštai ir t.t. Tiesa, tūlas gali pasakyti, kad projektų administravimui pačiame projekte dažniausiai būna numatytos lėšos. Tačiau autoriai – labiau patyrę projektų pateikėjai žino, kad projektas, kuriame prašoma administravimo lėšų, yra mažiau sėkmingas už tą, kurį bendruomenė numačiusi administruoti savomis lėšomis. Bendruomenės gauna institucinę paramą iš savivaldybės, bet ji tokia maža. Dar gelbėja surinktas nario mokestis, bet ir to nedaug. Matyt, nereikia stebėtis, kad kai kurios bendruomenės arba nuleidžia rankas, arba, nors formaliai susikūrusios, visai neįsijungia į veiklas. Tačiau tai yra neatleistinas nusižengimas prieš vietos žmones, nes bendruomenių misija – telkti ir aktyvinti savo bendruomeniečius iš apačios. Kas, jei ne vietovės bendruomenė geriausiai žino savo problemas ir pasitardami ieško jų sprendimų būdų. Šis nelengvas visuomeninis darbas turi didelę prasmę: juo galime patys įtakoti savo vietovių gyvenimą. Tai yra didžiausias bendrystės pasiekimas, todėl turime puoselėti tai, ką taip nelengvai sukūrėme.
O štai kaip mokslas apibūdina dabarties bendruomenes, sąlyginai jas suskirstydamas į tris tipus:
1. Abejojanti (snaudžianti) bendruomenė. Tai atitiktų „neaktyvios“ bendruomenės tipą ir jos apibūdinimą. Tokių pavyzdžių, deja, toli dairytis nereika.
2. Besimokanti bendruomenė. Tai būdinga jos susikūrimo laikotarpiui, ir ji sėkmingai gali kopti į trečiąjį etapą.
3. Veikli (aktyvi) bendruomenė – tai aukščiausias kaimo bendruomenės išsivystymo lygis. Šią būseną pasiekus reikia stengtis išsilaikyti, kad vėl nenusileistum į žemesnį lygį. Ar bendruomenė gali pereiti į šią raidos būklę labai priklauso nuo bendruomenės narių asmeninių savybių, jų nuostatos į bendruomenę, aktyvo veiklą, atsakomybės už problemų sprendimus priėmimo, nuo tikėjimo projektine veikla. ( pagal A.Poviliūną)
Taigi tokie rūpesčiai susirinkimo metu sklandė virš susirinkusiųjų galvų. Bet ir džiaugtis buvo galima daug kuo. Aptariami buvo daugiausia tik 2017 m. darbai, tačiau daugelis jų yra tęstiniai ir kuriasi ant ankstesniųjų metų pamatų. Todėl susirinkime laukė džiugus momentas – aktyviausiai dirbusiųjų įvertinimas ir pačių ryškiausių nominavimas. BCA tarybos nutarimu 2017 m. išskirtos keturios nominuojamos veiklų kategorijos ir jų atranka tokia:

1. „Bendruomenės lyderis 2017“. Nominuota Girėnų bendruomenės centro pirmininkė Irena Sakalauskienė.
2. „Aktyviausia bendruomenė 2017“. Nominuotas Girėnų bendruomenės centras.
3. „Bendruomenės savanoris 2017“. Nominuotas Slavikų seniūnijos seniūnas Vidmntas Benediktas Sprainaitis.
4. „Bendruomenės renginys 2017“. Nominuotas renginys „Duonos kelias“. Jį pristatė bendruomenės centras „Tėviškė“ (Liepalotai), pirmininkė Alvyra Janavičienė.

Žinoma, skaitytojus domina, kas dar pretendavo į nominacjas (pastebėtina – ne patys siūkėsi, o svarstant ir atrenkant BCA tarybai).

1. Bendruomenės lyderis buvo renkamas iš 4 kandidatūrų: Lilija Liutvinienė (Kriūkų BC), Alvyra Janavičienė (BC,,Tėviškė“), Renata Baltrušaitienė (Slavikų seniūnijos BC), Irena Sakalauskienė ( Girėnų BC).
2. Aktyviausia bendruomenė – iš 5 BC: Kriūkų BC, BC ,,Tėviškė“, Girėnų BC, Slavikų BC, Sudargo BC.
3. Bendruomenės savanoris – iš 4 asmenų: Ona Mureikienė (Girėnų BC), Ramutė Būtautienė (Baltrušių BC), Meilutė Andriukaitienė (Kudirkos Naumiesčio BC ,,Santaka“), Vidmantas Benediktas Sprainaitis (Slavikų seniūnijos BC).
4. Renginys – iš 3 BC: Joninės (Gotlybiškių BC), Mėlynių šventė (Lekėčių moterų klubas, seniūnija), ,,Duonos kelias“ ( BC ,,Tėviškė“).

Kaip matyti, aktyvių bendruomenių ir veržlių lyderių yra ne vienetai. Aišku, kad jie čia toli gražu ne visi paminėti, nes judriai gyvena nemažas bendruomenių skaičius, tik ne visi linkę viešintis, manytina, kad nebūtų palaikyti pagyrūnais. Bet gerų darbų paviešinimas – tai nėra pagyros, o naudinga paskata keistis veiklų pavyzdžiais tarpusavyje ir taip aktyvinti vienas kitą. Taip būtų patvirtinami iš bendrystės kylantys veiksmai ir nešantys naudą tai bendrystei.
Susirinkimas-šventė praėjo, palikdama gerą savo šilumą. Kartu pabuvom nuoširdžiame bendraminčių būry. Dalinomės patirtimis ir tiesiog šeimyniškai bendravome. Viso to mes išmokome ir mokomės bendruomenėje. Artinasi didžiosios metų įšventė – Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai. Už jų slenksčio - Vasario 16-oji, Lietuvos Npriklausomybės atgavimo šimtmečio minėjimas. Bendruomeniškai burkimės, kad kiekvienoje vietovėje šie renginiai būtų ryškūs ir įsimenami.

Grina Šnirpūnienė, BCA pirmininkė