Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

03Vasara – kelionių metas, tad labai gražų vasaros rytą gausiai rinkomės ir išvykome į Lietuvos vidurio perlą – Kėdainius, į miestą, turintį unikalų senamiestį.
Atvykus, pažintis su Kėdainių senamiesčiu: Lankomės Didžiojoje rinkos aikštėje, išsaugojusioje XVI – XVII a. pastatus - stiklių namus, pirklio Šaflerio ir burmistro J.Andersono namus, vieną iš trijų išlikusių Lietuvoje renesanso stiliaus rotušių, pastatytą 1653 m., ant kalvos išlikusį seniausią mūrinį pastatą Kėdainiuose – XV a. statytą gotikinę Šv. Jurgio bažnyčią. Evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose aplankėme didikų Radvilų mauzoliejų. Kėdainiai ‒ tai Radvilų, įtakingų ir turtingų Lietuvos didikų, miestas. Šiame mieste įvairiais laikais gyveno ir kūrėsi įvairiausių tautybių bei tikėjimų žmonės. Miestas klestėjo, augo, plėtėsi... Ekskursijos metu pajutome šio miesto dvasią, susipažinome su įvairių religijų istorija bei kultūriniu paveldu: ,,Pasakojama, kad Jonušo Radvilos įsakymu kiekvienas įvažiuojantis į Kėdainius žmogus turėjo atgabenti po akmenį. Dabar jau gatvės išgrįstos, akmenų nebereikia, o J. Radvilos paminklas su iždo skrynia puošia senamiestį“. ,,Grėjaus name“, viename iš pirmųjų, škotų statybos mūrinių pastatų, senamiesčio centre, suvalgėme po Radvilų troškinį ir išskubėjome link Pašilių stumbryno. Tai taip pat unikali vieta, kurioje 48 ha. plote auginami ir veisiami patys stambiausi Lietuvos gyvūnai – stumbrai. Nuo patogiai įrengtos stebėjimo aikštelės pasigėrėję gražuoliais stumbrais, pasukome link Paberžės.

01

Pabuvojome garsiojoje Lietuvos dvasinės rezidencijos centre - Paberžėje. Prisiminėme daugeliui brangų Tėvą Stanislovą, kapucinų vienuolį‒pamokslininką Mykolą Dobrovolskį. Lankėmės Šv.Mergelės Marijos Apsilankymo bažnytėlėje, kurioje kunigavo vienas iš 1863 metų sukilimo vadų –Antanas Mackevičius. Paberžės dvaro sodyboje įsikūręs vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Muziejų supa gražus parkas, kuriame stūkso tautodailininko Genriko Galvanausko sukurtos medžio skulptūros, skirtos žuvusiems sukilėliams iš Paberžės apylinkių. Paberžė – ypatinga vietovė: neįtikėtina, kad mažame kaimelyje pamatėme tiek istorijos, gamtos, kultūros ir religijos vertybių. Paberžėje dar gyva Tėvo Stanislovo dvasia... Apie šio kaimelio įdomybes pasakojo vietinė gidė.
Skubame toliau, nes mūsų laukia Skinderiškio dendrologinis parkas. Buvusio Skinderiškio dvaro ir kaimo vietoje, 123 ha plote, 1971 m. įkurtas Skinderiškio dendrologinis parkas. Parko įkūrėjas, puoselėtojas, prižiūrėtojas yra miškininkas Kęstutis Kaltenis. Parkas pasižymi itin didele sumedėjusių augalų rūšių, veislių, įvairove. Čia susipažinome su įvairių geografinių grupių augalais: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Kinijos – Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų. Lankydamiesi parke, galėjome palyginti skirtingų geografinių regionų ir žemynų florą. Parke įrengtos informacinės lentelės su augalų pavadinimais, bet mums labai nuoširdžiai apie parko įkūrimą ir augalus pasakojo vietinis gidas. Šalia įvairios ir turtingos dendrologijos kolekcijos, parke išvydome ir daugybę riedulių – ledynmečių pėdsakų mūsų krašte. Kaip sakė gidas: ,,Parke ypač gražu rudenį, kai suliepsnoja klevai, ir pavasarį – kai žydi magnolijos.“ Skinderiškio parkas ‒ tai gamtos ir žmogaus rankų sukurtas stebuklas.
02Patirtų įspūdžių ir gerų emocijų iš šios kelionės parsivežėme labai daug, bet kaip tokią karštą vasarą nepabūti prie jūros?.. Tad mes ir vėl ruošiamės kelionei. Rugpjūčio 4 d. net 41 bendruomenietis ‒ tai ir vaikai, ir senjorai, ir moksleiviai ‒ išvažiuojam į Klaipėdą. Laivu plaukiam į Smiltynę, skubame į delfinariumą, į delfinų pasirodymą. Neatsigavę po patirtų emocijų, išsiskirstom po gražuolį Kopgalį, o pažiūrėti ten yra ką: rekonstruotas akvariumas didžiuojasi žuvų įvairove, spalvingais koralais, lauko baseinuose žavėjomės plaukiojančiais Baltijos ruoniais, pingvinais, kaliforniniais jūrų liūtais, kurie vasaros metu džiugina žiūrovus savo pasirodymais. Apžiūrėjom įdomų laivybos skyrių, pasigrožėjome senaisiais žvejų laivais, senąja žvejo sodyba, archeologiniais radiniais, dokumentine medžiaga. Pagarbiai gėrėjomės krantinę puošiančiu paminklu, skirtu žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams įamžinti. Jį išreiškia jūrų paukštis albatrosas – laisvės ir drąsos simbolis. Paminklas – 12 m aukščio, puoštas granito plokštėmis, ant kurių yra užrašas „Išplaukusiems ir negrįžusiems“. Ir kas mus sulaikys nuo jūros vilionių, kai jau girdime jos ošimą, todėl nusprendėme nors porą valandėlių pasilepinti jos bangose. Ir vėl truputį pavargę, bet geros nuotaikos renkamės prie laivo, plaukiam į Klaipėdą, skubame dar aplankyti Klaipėdos zoologijos sodą. Čia mus pasitiko gausybė žvėrelių: meškėnai, beždžionėlės, lamos, liūtai baltieji tigrai, pumos ir daug kitų. Mažuosius mūsų grupės keliauninkus labiausiai sužavėjo įvairiausių dydžių ožkyčių banda. Valandėlę pasigrožėję gyvūnėliais, sukame link namų. Džiaugiuosi, matydama laimingus žmonių veidus, kai grįžtame sužavėti to, ką pamatėme.

Mikytų BC pirmininkė Saulina Kučiauskienė

Joomla templates by a4joomla