Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

03Įvairios Šakių krašto kaimų bendruomenės: vienos čia seniai istorines ar ekonomines pozicijas užėmusių miestelių gaivintojos, kitos dvarų prikėlėjos ir įkvėpėjos, įgalinusios juos tapti kultūros žiburiais, dar kitos – šiaip stambesnių gyvenviečių gyvybės palaikytojos. Tačiau visos stengiasi ir atranda, kas tai vietovei svarbiausia, koks jos praeities paveldas ir kokie šiandienos poreikiai, kuriuos galima spręsti, susibūrus į bendrystę. O tada jau kiekviena bendruomenė atskirai kuria ir lemia savo įvaizdį. Tai taip pat priklauso nuo daug ko: nuo paveldo gelmių, nuo gyventojų susitelkimo, nuo lyderių geranoriškumo, aktyvumo ir pajėgumų. Ir svarbiausia ‒ nuo bendruomenės aktyvistų noro dalyvauti savanorystės judėjime, siekiant gerųjų pokyčių savo vietovėse. Tada, esant visoms šioms prielaidoms ir dar daugeliui kitų, išvystame tai vienoje, tai kitoje vietovėje vykstačius stebuklus. O jų rajone yra nemaža gausa.
Šiandien apsistosime prie vieno išskirtinai įdomaus reiškinio, kaip beveik ištuštėjusioje vietovėje, Lepšių kaime netoli nuo Lukšių, tarsi iš po žemių išsiveržė kaimyniškos bendrystės versmė.

 

,,Tėviškės prisiminimai užlyginti užarti ir apsėti,
Grūdų aruoduose užkasti sodai, užversti šuliniai
su svirčių alkūnėmis,
Sutrupinti kregždžių, gandrų, špokų lizdai.
Tikiu, ten grįžta tėvų vėlės.
Suranda šulinį. Minčių raktu rakina namą.
Suranda taką į užkastą žydintį sodą,
Sulipdo trupinius minčių, kregždžių lizdus sulipdo.“
(Ona Baltrušaitienė, Lepšiai)

04Lepšių kraštiečių sambūris pradėjo telktis prieš dešimtį metų. Vietiniai žmonės ‒ o jų buvo labai nedaug ‒ pajuto poreikį pažadinti savo praeities dvasią ir pasitelkti įą kuriant šių dienų santykius. Tačiau reikėjo tam kokio nors kaimo subūrimo akcento. Juo tapo svarbus sakralinis objektas ‒ Šilgalių kaimo koplyčia, pastatyta 1797 m.(arba 1792 m.) taigi ji vienmetė su garsiąja Griškabūdžio bažnyčia ir ilgai tarnavo gyventojams kaip jų dvasinių poreikių tenkintoja. Prie koplyčios yra ir senosios kapinės. Tačiau sovietmečiu abudu šie objektai buvo apleisti ir apėję krūmynais, todėl jie nyko užmarštyje. Bet prieš dašimtmetį, kai Lepšių krašto vietiniai gyventojai ir išeiviai iš šio krašto sulaukė paraginimo iš labai patriotiškos ir darbščios kraštietės Onos Baltrušaitienės, tuoj sukluso ir nutarė gaivinti ir tęsti savo krašto žmonių bendrystės santykius. Štai čia ir pasitarnavo koplyčia, nes susitikimams reikėjo svaraus paveldinio preteksto ir nors kokios erdvės susiburti. Taip viskas prasidėjo: buvo suaukota lėšų ir savomis aukomis bei talkomis atliktas būtinas koplyčios remontas, pastatyti nauji klauptai, užtverta kapinių tvora. Nuo tada prasidėjo kasmetiniai kraštiečių susitikimai: Šv. Mišios koplyčioje, tarpusavio bendravimas ‒ Zyplių dvare. Tai tęsėsi penkerius metus, bet nebuvo oficiali bendruomenė. O vis dėlto norėjosi vietoje, savame kaime, turėti pastovią susitikimų vietą ir pastovų visuomeninių veiklų organizatorių ‒ Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenę. Atkreiptinas dėmesys į žodį kraštiečių, nes ši bendruomenė susikūrusi ne vien vietovės pagrindu, o ir gyventojų kilties iš šio krašto principu. T.y. nesvarbu, kur tu gyveni. Svarbu, kad palaikytum ryšius su savo gimtine ar giminės pradžia.
02Į steigiamąjį susirinkimą, vykusį 2013 m. rudenį, susirinko 20 žmonių. Ar visi iš karto patikėjo naujo sambūrio jų gyvenvietėje steigimu? Žinoma, ne visi, buvo ir abejojančių. Bet nutariant persvara buvo patikėjusiųjų pusėje. Taip Lepšių krašto visuomenei buvo pasiūlytas kraštiečių sambūris ‒ 2013-11-22 d. buvo užregistruotas Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės kaip juridinio asmens sukūrimas. Tas ir įvyko. Šis asocijuotas sambūris, laikydamasis visų Lietuvos Respublikos įstatymų ir iš jų svarbiausio ‒ Asociacijų įstatymo bei veikdamas pagal savo pačios prisiimtus Įstatus, vadovausis jais visose savo veiklose. Toks kelias itin reikšmingas, vykdant projektines bendruomės veiklas.
O darbų eilės laukė čia pat, už dar nesamų durų slenksčio.
Jau truputėlį aplopyta koplyčia, bet reikia rūpintis kaip garantuoti saugų jos išlikimą.Todėl ieškota galimybių dėl jos apsaugos, įtraukiant ją kaip regioninės reikšmės sakralinį paminklą į Kultūros paveldo registrą. To pasiekta 2014 m. Dabar koplyčia jau oficialiai naudojama religinių švenčių metu ir ypač yra svarbi subūrėja organizuojant kasmetinius kraštiečių susitikimus. Nes koplyčia atgijo: Šv. Mišas čia laiko Lukšių šv Juozapo parapijos klebonas Vytautas Juozas Insoda.
Iškilo ir kitas svarbus klausimas, o kur gali rinktis bendruomenės žmonės? Dar gyvenvietėje kėpsojo nenaudojama ir apleista mokykla. Jos remontui lėšų niekas neskyrė. Teko bendruomenės organizatorei mokyklą nusipirkti... ir susiremontuoti. Taip atsirado patalpos bendruomeninei veiklai.
01Štai taip žingsnelis po žingsnelio atgyja Lepšių kraštas. Štai taip dedami ir tvirtinami pamatai būsimiems darbams.
Kokie buvo svarbiausi kraštiečių darbai 2018 metais?
Nesunku juos aptarti, nes bendruomenė gyvena pagal du šūkius, ,,Čia gimėm, čia augom“ ir ,,Kartu būti gera“. O paskui savo jausmus gimtajam kraštui patvirtina veiksmais: gerą daryti gera! Štai kur lepšiečių darbų sėkmės paslapties paaiškinimas. Universalus paaiškinimas, tinkantis visiems ir visada. Todėl leiskime pakalbėti šios bendruomenės darbų dienoraščiui:

1. Vyko 2017 metų palydos. Kaip ir kiekvienais metais šurmuliavo naujametinis renginys su jaunimo ir bendruomeniečių programėle.
2. Bendruomenėje tvyrojo svarbus poreikis kažką padaryti jaunimo užimtumui. Kad tai būtų įgyvendinta, teko bendruomenės centro pirmininkei paaukoti savo nuosavo sklypo dalį jaunimo laisvalaikio zonai įrengti.
Krepšinio aikštelė įrengta su seniūnijos parama. Tačiau šių lėšų nepakako. Regimanto Pavalkio ir Onos Baltrušaitienės gana solidžiu asmeniniu finansiniu prisidėjimu buvo baigta įrengti krepšinio aikštelė. Jaunimas renkasi, jaunimas žaidžia. Gerą daryti gera.
3. Vyko kasmetinis tradicinis renginys ,,mažasis atlaidas“. Gausiai sutelkiami kraštiečiai iš arti ir iš toli, o susitikime vyrauja pagrindinė visus suburianti pokalbių tema „ ar prisimeni?..“
4.Vyko penkerių metų bendruomenės įkūrimo šventė, kurioje buvo surengta rankdarbių parodėlė.
Savo rankdarbius demonstravo bendruomeniečiai :
Adelė Paukštienė ‒ piešimas ant šilko; Marija Bacevičienė – iš įvairių audinių siūtos figūros, siūti paveikslai;Ramutė Matusevičienė ‒ sukurta atviručių gausa; Onos Baltrušaitienė ‒ tapyti paveikslai.
5. Bendruomenėje svečiavosi Jankų saviveiklinis dramos būrelis su spektakliu „Draugiškas teismas“.
6 Koncertavo NijolėTalat-Kelpšaitė ir atlikėjas Aidas Manikas.
7. Išklausyta Šakių paslaugų centro paskaita.
8. Paminėti aštuonių bendruomenės narių jubiliejai.
10. Šiais metais parašytas, pateiktas ir laimėtas projektas filmo apie Lepšių kraštą sukūrimui „Čia gimėm, čia augom“. Projekto vertė 12500.0 Eur.
11. Sutvarkyta teritorija apie bendruomenės būstinę.
12. Šiais metais gautas finansavimas ‒ 250 Eur. Už šias lėšas įsigytas multimedijos projektorius, su kuriuo rodome skaidres iš bendruomenės gyvenimo.
Visa, kas čia aptarta, kūrė ir darė aktyviausi bendruomenės nariai, kuriuos dera pavardinti: Regimantas Pavalkis, Ramutė Matusevičienė, Vidas Cikana, Dalė Rudzevičienė, Gražina Šumskienė, Birutė ir Pranas Vasaičiai, Onutė Šilingienė.
,, Ar lengva lyderiams nešti visuomeninių veiklų naštą? Oi, nelangva. Kartais net bepalūžtantis jautiesi. Tačiau žmonėms bendrystės – gražios, prasmingos ‒ reikia, ir tai suteikia jėgų eiti roliau. Juk savo kraštui gerą daryti gera. Dirbsime tol, kol to reikės žmonėms!“ ‒ mąsto kūrybinga Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės pirmininkė Ona Baltrušaitienė. Gražiai mąsto!

Šakių BCA inf.

Joomla templates by a4joomla