Gyventojų dalyvavimas visuomeninėje veikloje, bendruomenių įsitraukimas sprendžiant aktualius gyvenamosios aplinkos, kultūrinius, socialinius, saugumo klausimus - svarbi priemonė, stiprinanti viešosios politikos sprendimų kokybę, pasitikėjimą demokratija bei sprendimų skaidrumą.
Vasario 13 d. Savivaldybės mero kabinete įvyko mero susitikimas su savivaldybės NVO ir BO koordinatore Asta Kėvelaityte, Kriūkų BC vadove Lilija Liutviniene, BCA pirmininke Grina Šnirpūniene, VVG pirmininku Juozu Daineliu ir VPS administravimo vadove Jurgita Savickiene. Susitikimo tikslas - susėdus visiems apsvarstyti bendruomenių problemas ir jų sprendimo būdus.
Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija prieš visuotinį atsakaitinį susirinkimą, kuris įvyko sausio 31d., atliko BC apklausą, kurios metu buvo prašoma įvardinti bendruomenines problemas, t.y. kliūtis, trukdančias sėkmingai bendruomeninei veiklai. Esame dėkingi, ataskaitinio susirinkimo dalyviams, kad visi atvirai ir nuoširdžiai išsakė problemas ir siūlė, kaip jas spręsti.
O kokios tos problemos?

Neramina demografinė situacija: mažėja gyventojų skaičiaus, sensta kaimas, o jaunimas dažnai pakelia sparnus, išvykdamas į miestus ar kitas šalis.
Pasigendama gyventojų motyvuoto noro jungtis į bendruomenines veiklas, ir per tai nesivysto bendravimo ir savirealizacijos poreikiai. Trūksta noro savanoriškai veikti, jaučiamas perdegimas, susigūžimas savyje. Daugelis neranda pasitenkinimo ir prasmės bendruomeninėje veikloje. Daliai žmonių bendruomeninių organizacijų veikla yra tiesiog neįdomi.
Veikliausi yra senjorai, tačiau jie projektinėje veikloje neturi įgūdžių. Gaila, kad renginiuose matome vis tuos pačius asmenis. Ši savanorių grupė negaili nei savo laiko, nei savo finansų. Bet ši grupė ypač svarbi, nes ji yra sukaupusi daug gražių gyvenimo patirčių, kuriomis dalinasi su savo krašto ir savo aplinkos visuomene.
Ypač problemiška išlaikyti lyderius. Juk šie veiklūs žmonės nuolatos stokoja laiko, kurį turi padalinti tarp savo tiesioginio darbo ir visuomeninių veiklų. Reikia nepamiršti, kad didžioji jų dalis turi įsipareigojimus savo šeimai, namų ūkio rūpesčius, be to kiekvienam žmogui reikalingas ir fizinis, ir dvasinis, ir emocinis atokvėpis.
Bendruomenių aktyvas, o ypač jų vadovai dirba tik savanorystės pagrindais. O visuomenės lūkesčiai jų atžvilgiu yra itin dideli.
Didžiausia problema - lėšų bendruomeninei veiklai trūkumas: patalpų išlaikymui, reprezentacijai, bendruomenės atstovavimui rajone ir šalyje, ryšių palaikymui, mokesčiams už internetą, telefoną bei kitas pašto išlaidas ir t.t.
Tiek savivaldybės, tiek nacionaliniuose finansuojamuose bendruomeninių projektuose nenumatytos lėšos jų administravimui, išlaidos projekto parengimui, pateikimui.
Bendruomenės patalpomis naudojasi pagal panaudos sutartis sudarytas su rajono savivaldybe. O bendruomeninį verslą galima vystyti tik nuosavose bendruomenės arba išsinuomotose patalpose. Ne visų bendruomenių turimos patalpos pritaikytos verslo vystymui - reikia lėšų kapitaliniam remontui.
Buhalterijos ir kitų reikalingų dokumentų tvarkymas - sunkiai įkandamas dalykas, kai nėra kvalifikuoto finansininko, jam už darbą apmokėjimo. Bendruomenės neturi sąlygų užsidirbti tiek, kad būtų galima išlaikyti nors dalį finansininko etato. Ar įmanomas tada bendruomeninis verslas?
Bendruomeninis verslas su privalomu darbo vietų steigimu ir visokiais mokesčiais - prilyginamas privačiam verslui. Juk tai neteisinga. Į kaimo bendruomenes žiūrima, kaip į verslininkus ir socialinių problemų sprendėjus. Tačiau, tai tik grupė bendraminčių, kurie rūpinasi, kad vietos gyventojams bent šiek tiek būtų geriau ir smagiau gyventi. Neturim tiek svertų ir galimybių, kaip valdžios atstovai bei verslo atstovai.
Dar viena problema bendruomeniniame versle – PVM;
Stokojame lėšų svarbioms darbo priemonėms bendruomeninei veiklai įsigyti (kompiuteris, spausdintuvas, skeneris, kanc. prekės).
Nepakankamas ryšys su Strategijos vykdytojais (VVG), valdžios atstovais-tarybos nariais. Daž-niausiai bendruomenės su savo problemomis galinėjasi vienos, iš niekur nesulaukdamos paramos.
O pasiūlymus bendruomenių visuomenė teikė įvairius:

• Tikimasi valdžios požiūrio pokyčio į bendruomenes, kaip partnerius ir pagrindinių principų bendruomeninės veiklos suvokimo;
• Reikalingas periodinis bendravimas, tariantis su gyventojais dėl bendros rajono strategijos, siekiant dirbti kartu, o ne atskirai;
• Turėtų būti lankstesni sprendimo būdai, skiriant bendruomenėms didesnį finansavimą;
• Pasigendama valdžios atstovų ir VVG, motyvuojančių susitikimų su gyventojais. Dalies kabinetinio darbo turėtų būti perkeliama į visuomenę. Trūksta glaudesnio visų seniūnijoje esančių įstaigų bendradarbiavimo. Daugiausia kiekviena įstaiga dirba atskirai, kiekviena bendruomenė „kapstosi“ kaip gali, todėl lieka daug neužpildytų nišų. O apie problemas reikia kalbėtis ir numatyti veiklų kryptis bei kaip jas galima išspręsti;
• Pasidairyti ne tik bendruomenių, bet valdžios atstovams į kitas savivaldybes: Raseinių, Alytaus, Vilkaviškio ir kt. Sujudinti patirčių sklaidą ir geruosius pavyzdžius panaudoti mūsų rajono bendruomeniniam gyvenimui;
  Ieškoti būdų, kad sparčiau būtų vykdomi Bendruomeninių organizacijų plėtros bei Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymai (BO bei NVO tarybų subūrimas, Aprašų parengimas ir patvirtinimas). Jų vykdymas pasitarnautų našeniam problemų sprendimui;
• Labai reikalinga savivaldybės vadovų parama sprendžiant bendruomenių finansininko klausimą (Raseinių sav. pavyzdys). Jis padėtų spręsti visus finansinius klausimus;
• Bendruomenės dažnai turi idėją, bet nežino kur kreiptis, kad gauti finansavimą. Ar nereikia savivaldybėje koordinatoriaus šiais klausimais?; 
• Savivaldybės projektuose numatyti lėšas jų administravimui, projekto parengimui, pateikimui;
• Derėtų parengti savivaldybėje bendruomeniečių skatinimo sistemą;
• Bendruomenės pageidauja, kad būtų organizuojami seminarai projektų rengimo, dokumentų teikimo NMA, mokėjimų prašymų rengimo klausimais ir t.t.

Tikėkimės, kad šis vasario 13 d. susitikimas buvo gera įžanga į glaudesnį ir našesnį visų institucijų – valdžios, VVG ir visuomeninių - bendradarbiavimą, sprendžiant visiems svarbias problemas.

G.Šnirpūnienė, BCA pirmininkė