Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

Apdovanojimas A.DragūnaitieneiKas nežino dainomis apdainuoto, pasakojimais apipinto, žmonių meile nuglostyto lietuvių tautos paveldinio baldo ‒ skrynios. Senaisiais laikais ji kiekvienoje kaimo sodyboje tarnaudavo kaip turto saugykla. Joje ramų prieglobstį rasdavo audinių rietimai, namų staklėse austos staltiesės ar lovatiesės,iškilmių ar šventinių apeigų atributas ‒ raštuotosios tautinės juostos bei kitos brangenybės. O kur saugoti patį didžiausią kiekvienos tautos turtą ‒ kalbą, jos žodį?
Yra tokia saugykla. Tai tautos atmintis. Ji patvaresnė ir tvirtesnė net už geležiniais apkaustais apšarvuotą ar puošniaisiais metalais, ar kaulais inkrustuotą gražuolę skrynią, ne vienų namų pasididžiavimą. Tokios ne materialios, o dvasinės saugyklos nusipelno tik kiekvienos tautos kalba. Ji, tik ji yra didžiausias, tiesiog neįkainojamas turtas, kuriam niekas negali prilygti. Juk ji sujungia ir daugiamilijonines, ir mažesnes žmonių bendruomenes į vieningą, daugybę panašių interesų turiunčią jungtį. Todėl Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) 1999 metais paskelbė Tarptautine gimtosios kalbos diena vasario 21-ąją. Ši atmintina diena įpareigoja mus neužmiršti pilietiškumo priedermių savo gyvenamam kampeliui ir mūsų tėvynei Lietuvai.
Lietuva ‒ nedidelė šalis. Ir jos gyventojų nedaug. Gal su visais, gyvenančiais savo žemėje ir su pasklidusiais po pasaulį, priskaičiuotume apie keturis milijonus. Tačiau ta nedidelė šalis turi didžią istoriją, kuri vis labiau atsiveria pasauliui. Turi skambią, dainingą savo kalbą su gražiai tariamais balsiais ir švelniai prie jų prigludusiais priebalsiais. Vien ko vertas balsis „A“, bene labiausiai karaliaujantis mūsų tartyse.
Nedidelis Lietuvos etnorafinis regionas Sūduva ir jo dalis Zanavykija. Tačiau šis regionas mūsų Tėvynei davė daug ‒ jis per iškilųjį kalbiniką Joną Jablonskį nušvietė kelią dabartinei bendrinei lietuvių kalbai. Pastaroji, neatmetant kitų jos atmainų, yra sudaryta remiantis daugiausia zanavykų tarties pagrindu (Šakių kraštas). Taigi šakiečiams tenka svarbi priedermė ‒ itin saugoti ir puoselėti lietuviškąją kalbą, visos tautos turtą. 2019 m. pagarbiai minint uolaus gimtosios kalbos puoselėtojo, pedagogo, Šakių garbės piliečio Jono Augustaičio 100-ąją gimimo sukaktį, Šakių viešoji biblioteka, siekdama įprasminti jo paliktąją Šviesos brydę, įsteigė vardinį apdovanojimą ‒ stilingą statulėlę „Raidė A“. Tokio apdovanojimo poreikis Šakių kraštui svarbus: juk čia ‒ Lietuviško žodžio tėviškė. Apdovanojimas įsteigtas Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos iniciatyva. Kandidatus į nominantus siūlo visuomenė, nugalėtoją patvirtina tam sprendimui priimti sudaryta speciali komisija. Statulėlė šalia savęs turi ir kiekvieno apdovanojamojo vardinį sertifikatą, užrašytą ant veidrodinio fono ir inkrustuotą ant ažuolo lentelės. Šis apdovanojimas ‒ tai priminimas dabarties ir ateities kalbos ir kultūros barų darbininkams, kad nacionalinio turto ‒ kalbos saugojimo ir puoselėjimo darbas negali būti vienkartinis, o būtinai tęstinis procesas. Juk kalba ‒ kaip gyvas organizmas, ir ji auga, vystosi, kinta, bet nenutoldama nuo savo prigimtinių šaknų.

Raidė AIki šių metų tuo garbingu prizu „Už iniciatyvą, kūrybiškumą, dalyvavimą kalbos saugojimo akcijose, gimtosios kultūros ir tautos savasties saugojimą“ yra pažymėtos trys Šakių rajono asmenybės: 2019 m. pirmoji statulėlė ir jos patvirtinimo sertifikatas įteikti ypač iškiliai tautos kultūros puoselėtojai Augenijai Kasparevičienei; 2020 m. antrąja statulėle ir sertifikatu pažymėta pedagogė ir kūrėja Onutė Jasinskienė; 2021 m. trečiioji atiteko Albertai Natalijai Dragūnaitienei. Įteikimas vyko š. m. vasario 15 d., Pasaulinės Kalbos dienos ir Lietuvos Valstybinės šventės Vasario 16-osios išvakarėse, Sudarge, Laisvės aikštėje, prie paminklo „Visiems lietuviško rašto ir žodžio sergėtojams“. Tačiau reikia nepamiršti, kad švenčiama buvo pandemijos sąlygomis, todėl jokio didesnio gyventojų susibūrimo nebuvo. Apdovanojimą į Sudargą atlydėjo Šakių kultūrininkai, vadovaujami viešosios bibliotekos direktorės Kristinos Lebedžinskienės ir kartu su vietos atstovais nuoširdžiai įteikė nominantei. JI savo padėkos žodyje pastebėjo, kad už visa tai, kas Sudarge jau yra padaryta ar daroma toliau, dėkoti reikia visiems šio krašto bendruomenės žmonėms už jų dabus ir patriotizmą. Juk jie visi vienokiu ar kitokiu būdu saugoja ir gaivina savo krašto istorinio paveldo atminimą, perduodami jį savo ainiams ir ainių ainiams, gyvenantiems Lietuvoje ir plačiame pasaulyje už jos ribų.
Be to, yra dar ir kita žinių versmė apie Šakių kraštą ‒ Zanavykiją ir apie Sudargą. Kiek daug tvirtybės priduoda šios žemės vaikai, su Zanavykija susiję kaip su tėviške, bet gyvenimo pavilioti ar nublokšti kitur. Jų nuoširdus bendravimas su gimtine daug prisideda prie jos intelektualinio ir dvasinio augimo raidos.
Štai ant tokių polių laikosi ne tik mūsų, bet ir kiekvieno Lietuvos kampelio dabartis ir auga ateitis. Norint sužinoti, kad ji auga žingsniuodama gražių vilčių takais, reikia į rankas paimti „Šakių 2021 metų kalendorių“. Tai kasmetis leidinys, skaičiuojantis 22-uosius leidimo metus. Ir per tokį laikotarpį jis pasiekė puikią savo brandą: jeigu pačiais anstyvaisiais leidimo metais leidinio apimtis būdavo apie šimtą puslapių, tai šiais metais skaitytojams pristatomi 464 puslapiai. Pats leidinys stebina enciklopedine žinių gausa. Ko jame neatrasi: bene svarbiausią vietą užima žmogus bei su jo gyvenimu ir veiklomis susiję įvykiai; daugelio iškilių asmenybių prisidėjimai prie savo krašto augimo; istorinių įvykių atspindžiai; konfesinių bendrijų veiklos; kaip gaivaus upelio tėkmė muzikaliais ritmais čiurlenantys poezijos posmai; gyvenimo skaudulių paveikslai.
Tai tik kalendorius! Jo rūpestis turėtų būti tik tikslus datų skaičiavimas. Bet taip nėra. Nes datos siejamos su žmogaus veiklų indėliu į bendrą Zanavykijos krašto kultūros aruodą. Jokiame kitame leidinyje tiek žinių ir taip kryptingai pamatuotų nerasi. O leidžia šį leidinį Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka (direktorė Kristina Lebedžinskienė). Sudarytojos pasišventėlės moterys ‒ Lina Eringienė ir Onutė Jasinskienė. Maketavo Tomas Remenčius. Redagavo Nijolė Vaičiulienė, Janė Zybertienė. Apipavidalino Galina Sniečkuvienė.
Šakių krašto bendruomenės nuoširdžai džiaugiasi ir yra dėkingos Šviesos namams ‒ Šakių viešajai bibliotekai, kad jos skleidžiamų kultūrinių veiklų spinduliai bendrystės takais pasiekia visus rajono kampelius.

Šakių BCA informacija

Joomla templates by a4joomla