Spausdinti
Kategorija: Bendruomenių naujienos
Peržiūros: 229

Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija spalio 9-10 dienomis organizavo kelionę į šiaurės Lenkiją. Ankstų rytą, ištroškę kelionės nuotykių, puikiai nusiteikę, turintys galimybių pasus, 44 šakiečiai patraukė link lietuvybės salos Lenkijoje – Seinų. Aplankomas dėmesį prikaustantis dominikonų vienuolynas su Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Tai yra vertingas kultūros paveldo objektas, kuriame vykusiai dera renesanso, baroko elementai. Šioje bazilikoje tarnavo mūsų poetas Antanas Baranauskas - jis ir palaidotas koplyčios kriptoje. Pasigrožėję bazilikos interjeru ir pasidarę nuotraukų vykstame į Šventalieptę, dar vadinamą šventąja Varmijos sala, į kurią plūsta maldininkai. Nedideliame slėnyje, gražių Mozūrijos miškų ir ežerų apsuptyje, Šventa Lipka (Šventa Liepa) – tai įžymi Dievo Motinos šventovė. Ji jau nuo viduramžių laikų savo stebuklais traukia turistus ir piligrimus ne tik iš Lenkijos, bet ir iš įvairių Europos šalių. Šventa Lipka – labai vertingas objektas ne tik istorine-religine, bet ir architektūrine prasme. Ji priskiriama prie puikiausių vėlyvojo baroko pavyzdžių Lenkijoje. Architektūros ansamblį sudaro nuostabaus grožio barokinė bažnyčia, galerija ir vienuolynas, pastatyti stebuklingo apsireiškimo vietoje. Beveik nepakitusi išliko turtinga ir įvairi bažnyčios puošyba, akmeninės ir medinės skulptūros, sienų tapyba ir drobės, auksakalių, stalių ir raižytojų dirbiniai. Taip pat kaip reta, gausūs meninės kalvystės dirbiniai. Taigi visai ne veltui Šventa Lipka vadinama Lenkijos vėlyvojo „Baroko perlu“. Visų mūsų dėmesį prikaustė „Šokantys“ bažnyčios vargonai, kuriuos sudaro apie 5000 vamzdžių, garsių šventųjų figūrėlėmis, pamaldžiai linguojančiomis galvas vos tik užgrojus muzikai.
Nepamirštame Lidzbark Warminski aplankyti vyskupų rezidenciją, kuri primena garsiąją Vavelio pilį Krokuvoje, dėl to ji dar vadinama „Šiaurės Vaveliu“. Gotikinė pilis buvo statoma XIV amžiaus antrojoje pusėje ir yra kvadrato plano, su dviejų aukštų galerija. Jos vietoje tarp dviejų upių anksčiau stovėjo senoji prūsų pilis Lecbarg. Ilgą laiką šioje pilyje buvo įsikūrę Varmijos vyskupai. Pilies įtvirtinimai turėjo apsaugoti nuo priešų iš rytų. 16 a. Varmės Lidzbarko pilis prarado savo gynybinę reikšmę, tuomet čia buvo įrengtas prašmatnus kunigaikščio dvaras. Tai viena geriausiai išlikusių pilių Lenkijoje.

Aplankome ir Rešlių - jaukų miestelį, žavintį gotikine architektūra. Čia ant kalvos įsikūrusi Vyskupų pilis (1371–1401 m.). Ji ilgai tarnavo kaip pasienio tvirtovė su Lietuva. Tačiau nuo XV a. vidurio prarado savo gynybinę svarbą ir tapo rezidentine pilimi. Čia gyveno vyskupai ir kiti įvairūs pareigūnai. Buvo čia ir kalėjimas, kol galiausiai 1807 m. Napoleono armija pilį sudegino. Nuo tada daugiau kaip 20 metų stūksojo griuvėsiai, kol XIX a. prasidėjo atstatymo darbai. Beieškant istorinių atminties objektų sutemos privertė keleivius pasukti nakvynės link. Čia mūsų laukė prie arbatos puodelio kelionės įspūdžių aptarimas ir poilsis, po kurio vėl galėtume toliau tęsti pažintį su nepaprasto grožio Mozūrijos kraštu. Ryte visų laukė malonus siurprizas - poilsiavietės savininkas aprodė privatų antikvarinių motociklų muziejų. Malonumo pasėdėti ant motociklų negalėjo atsisakyti ne tik vyrai, bet ir moterys.
Papusryčiavę, geros nuotaikos patraukėme į Augustavą. Augustavas – kurortinis miestelis, įsikūręs tarp 9 ežerų ir miškų, garsus savo kanalais, dar kitaip vadinamas “Lenkiškąja Venecija”. Žymiausias šio miestelio lankytinas objektas yra Augustavo kanalas, iškastas 1824 m. Jis yra Baltarusijos ir Lenkijos teritorijoje (14 šliuzų Lenkijoje, 1 šliuzas pasienio ruože, 3 – Baltarusijoje). Kanalo ilgis – 103,4 km. Šiuo kanalu ne tik plaukėme, bet ir grožėjomis nepaprasta gamtos panorama.
Nepamirštame aplankyti ir Vygrių, kuriuose buvo LDK valdovų medžioklės dvaras. Šio dvaro žemes Jonas Kazimieras Vaza užrašė 1667 m. iš Italijos atvykusiems kamaldulių vienuoliams. Vygrių ežero saloje, vėliau sujungtoje su krantu, yra įsikūręs įspūdingas, Pažaislį primenantis, barokinis vienuolyno ansamblis. Čia apgyvendinti vienuoliai buvo įpareigoti melstis už valstybės ir valdovo gerovę. Mes grožimės pačiu žymiausiu miestelio objektu, ežero pusiasalyje įsikūrusiu Kamaldulių vienuolynu ir jo uždarais kiemeliais. Šis kompleksas yra tarsi atskiras miestelis su akmenimis grįstomis gatvėmis, palei jas išsidėsčiusiais vienuolių namukais, aikštėmis, alėjomis. Ansamblio vakarinėje dalyje – bažnyčia ir trijų tarpsnių laikrodžio bokštas su dekoratyviniu barokiniu šalmu rytinėje pusėje. Čia mėgo poilsiauti ir Jonas Paulius II. Dabar jo teritorijoje yra bažnyčia, religijos muziejus, veikia viešbutis. Užlipę į varpinę galėjome apžvelgti išskirtinę gausybę ežerų, pasigėrėti Vygrių nacionalinio parko panorama.
Pilni įspūdžių patraukėme namų link. Kelias neprailgo, nes visada Laimos ir Valdo rankose smagiai besiplaikstantis akordeonas nori nenori priverčia palinguoti ir padainuoti. O kur dar atsiskaitymas už užduotį „Paglobok draugą“.Dainuodami, klegėdami, dalindamiesi įspūdžiais pasiekėme Šakius ir išsiskirstėme palikdami pageidavimą BCA tarybai galvoti apie naujas keliones.

BCA informacija