Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

Šakių rajono savivaldybės administracija inicijuoja vienos papildomos šeimynos rajone steigimą, vaikų likusių be tėvų priežiūros, globai.
Bendras šeimynoje globojamų vaikų skaičius ne didesnis kaip 8.
Šeimynos steigėju gali būti asmuo:
a) ne mažiau kaip trejus metus iki šeimynos įsteigimo vykdė vaikų globėjo (rūpintojo) pareigas, į kurias buvo paskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ar teismo nutartimi;
b) turi ne mažesnę kaip trejų metų darbo su likusiais be tėvų globos vaikais, vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, neįgaliais vaikais ir (ar) šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, patirtį;
c) turi aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų tiesioginio darbo su vaikais patirtį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, specialiosios pedagogikos, psichologinės pagalbos teikimo, ikimokyklinio ugdymo srityse.
Kitas Šeimynos steigimo, veiklos, teises, garantijas ir kitus aspektus apibrėžia LR Šeimynų įstatymas.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.00D176C81058/eUoqyQfAAv
Savivaldybės administracija kviečia įsijungti į rajono globėjų būrį, siūlo adekvatų atlyginimą, papildomą finansinę paramą, profesionalią psichologinę bei konsultacinę pagalbą.
Išsamesnė informacija teikiama savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje, Bažnyčios 4, Šakiai; 121 kab., tel. 8(345)60767.

BCA informacija

KeturnaujienaNors jau atšventėm, atgiedojom Tautišką Giesmę, bet širdyse dar ilgam išliks tos dienos prisiminimai, patirti įspūdžiai, įsiminti vaizdai... Keturnaujienos bendruomenės nariai pabandė šimtmetį sutikti aktyviai ‒ pakeliaudami dviračiais. Negausus būrelis pačių ištvermingiausių susirinkom ryte prie bendruomenės centro būstinės ir linksmai vienas kitą paragindami iškeliavom. Oras buvo kaip pagal užsakymą. Pirmas sustojimas ‒ poeto Prano Vaičaičio tėviškė. Nors iki jos nuotolis tik 6 km, bet pasirodo, kad nebuvo mūsų tarpe nei vieno joje apsilankiusio. Labai šiltai nustebino jauna mergaičiukė, prižiūrinti sodybą: ji pakvietė vidun susipažinti su nedideliu muziejėliu, vedė prie šimtamečio ąžuolo ir pasakojo, pasakojo. Gaila, kad pamiršom paklausti net jos vardo.

02Birželio 15-17 d. Karklėje, Klaipėdos rajono poilsiavietėje „Žilvitis“, vyko tradicinis Respublikinis Lietuvos kaimo bendruomenių renginys ‒ „ŠIMTMEČIO ĮKVĖPTI – LKBS SĄSKRYDIS 2018“. Birželio 16 d. virš 60 atstovų iš Šakių rajono bendruomenių centrų: Kudirkos Naumiesčio, Girėnų, „Tėviškės“, Briedžių, Veršių, Lepšių, Keturnaujienos, Ritinių, Slavikų, Voverių „Jotijos“ sąskrydyje pristatė rajono VVG ir bendruomenines organizacijas bei jų veiklas. Juk pagrindinis sąskrydžio tikslas buvo labai kryptingas ‒ plėtoti gerosios patirties pasidalijimą bei sklaidą per partnerystę tarp kaimo bendruomeninių organizacijų, taip pat nuosekliai propaguoti bendruomenių judėjimo iniciatyvas šalyje.
Mes, šakiečiai, atvykę į sąskrydžio vietą, skubėjome įrengti savo kiemelį ir pasiruošti prisistatymui. Šakių krašto bendruomenių atstovai pristatė savo ‒ Vinco Kudirkos kraštą, Lietuvos himno ir lietuviško žodžio tėviškę. Gražiai mūsų kiemelį papuošė visų dalyvių komanda, įkvėpta naumiestietės Meilutės Andriukaitienės. Kiemelio kairėje įsitaisė Lino ir Ginto Čekauskų šeimyna su rankinėmis skiedrų drožimo staklėmis, kuriomis drožiamos statybinės skiedros. Gintas turi A kategorijos tautinio paveldo produkto sertifikatą, kas suteikia jų gamintojui tradicinio amatininko statusą. O dešinėje – Saulius Arštikaitis su šiaurės Australijos aborigenų pučiamaisiais instrumentais didžeridū. Kiek dėmesio ir jaunimo, ir vyresniųjų sulaukė šie ne visiems matyti muzikos instrumentai, kuriuos pasigamino pats Saulius. Buvo norinčių ir nupirkti.

Birželio 21 d. Tubelių k, Beržų g. 3, Lukšių sen. Zanavykų muziejaus 90 – mečio minėjimas.
Numatoma programa:

13.00 Svečių sutikimas. Groja Šakių pučiamųjų instrumentų orkestras.
13.30 Ištrauka iš spektaklio apie Kazį Grinių ,,Nerimstanti širdis“. (Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro teatras ,,Žalvarnis“).
14.00 Šventiniai pasisakymai, sveikinimai. Gros kanklininkė Aistė Bružaitė ir birbynininkas Egidijus Ališauskas.
16.00 Kviečiame pabendrauti su Zanavykų muziejaus bendruomene prie kavos puodelio.
17.00 Muziejaus ekspozicijų, parodų lankymas.
18.00 Koncertuoja vaikų dainavimo grupė “Šmiki šmaki”.
19.00 Gyvos muzikos koncertas su grupe „Baltos varnos“.

Rima Vasaitienė, Zanavykų muziejaus direktorė

Bitininkystes muzBliuviškių bendruomenės narai organizavo išvyką į Ignalinos kraštą. Norėjome pamatyti nuostabią vietovę, kuri dar vadinama Aukštaičių Venecija arba Šveicarija. Kelionės metu sužinojome, kad ežerų ir upių vandenys suteka į Žeimeną, per ją didžiosiomis Lietuvos upėmis galima pasiekti Kuršių marias.
Pabuvojome senoviniame bitininkystės muziejuje, kuris įkurtas 1984 metais Šiaurės rytų Lietuvoje, Stripeikių kaime. Steigėjas – bitininkas Bronius Kazlas. Muziejų sudaro 6 pastatai, apie 500 eksponatų, 25 skulptūros iš medžio. Muziejaus sodyboje gausu tautodailininko A. Patiejūno sukurtų ąžuolinių skulptūrų, pasakojančių bitininkavimo Lietuvoje istoriją. Pagrindiniame muziejaus pastate – senoviškoje troboje susipažinome su įvairiais bitininkavimo įrankiais, nuotraukose matėme senovinius bitininkavimo epizodus, šiaudinį avilį, senoviškoje klėtelėje rodomus augalų piešinius iš kurių bitės neša medų.
Trečiame muziejaus pastate susipažinome su eksponuojamais kitais bitininkavimo ir meistravimo įrankiais, senoviniais medsukiais.
Sužinojome, kad Ignalinos rajonas po Zarasų ir Molėtų – trečias Lietuvoje pagal ežerų gausą, o Ginučių apylinkės Lietuvoje pačios ežeringiausios. Ignalinos krašte iš viso yra 209 įvairaus dydžio ežerai, kurie užima 7,7 proc. rajono teritorijos. Teka 20 upių, yra 40 tvenkinių. Ežerėliai daugiausia nedideli, jų plotas iki 10 ha, didesnių nei 500 ha – tik penki. Ežeruose gausu žuvų.
Lankėmės Ginučių vandens malūne, tai vienintėlis iš šešių Aukštaitijos nacionaliniame parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą: nuo vandens rato, maišų pakėlimo mechanizmo iki girnų ir pikliaus. Jame ne tik miltus malė – Ginučių kaimo gyventojai metalinės turbinos jėgą naudojo elektros gamybai. Malūną rekonstravus vienoje jo dalyje veikia svečių namai, kitoje įkurtas muziejus. Muziejuje galima susipažinti su išlikusia senovine malūno įranga, išgirsti apie malūne gyvenusio velnio išdaigas, pasigrožėti tautodailininko Petro Gaižučio tapybos darbais. Ir retas atsispyrė pagundai karštą vasaros dieną palįsti po šniokščiančiu kriokliu ar pabraidyti po Srovės upę.

Joomla templates by a4joomla