Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

03Vasara – kelionių metas, tad labai gražų vasaros rytą gausiai rinkomės ir išvykome į Lietuvos vidurio perlą – Kėdainius, į miestą, turintį unikalų senamiestį.
Atvykus, pažintis su Kėdainių senamiesčiu: Lankomės Didžiojoje rinkos aikštėje, išsaugojusioje XVI – XVII a. pastatus - stiklių namus, pirklio Šaflerio ir burmistro J.Andersono namus, vieną iš trijų išlikusių Lietuvoje renesanso stiliaus rotušių, pastatytą 1653 m., ant kalvos išlikusį seniausią mūrinį pastatą Kėdainiuose – XV a. statytą gotikinę Šv. Jurgio bažnyčią. Evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose aplankėme didikų Radvilų mauzoliejų. Kėdainiai ‒ tai Radvilų, įtakingų ir turtingų Lietuvos didikų, miestas. Šiame mieste įvairiais laikais gyveno ir kūrėsi įvairiausių tautybių bei tikėjimų žmonės. Miestas klestėjo, augo, plėtėsi... Ekskursijos metu pajutome šio miesto dvasią, susipažinome su įvairių religijų istorija bei kultūriniu paveldu: ,,Pasakojama, kad Jonušo Radvilos įsakymu kiekvienas įvažiuojantis į Kėdainius žmogus turėjo atgabenti po akmenį. Dabar jau gatvės išgrįstos, akmenų nebereikia, o J. Radvilos paminklas su iždo skrynia puošia senamiestį“. ,,Grėjaus name“, viename iš pirmųjų, škotų statybos mūrinių pastatų, senamiesčio centre, suvalgėme po Radvilų troškinį ir išskubėjome link Pašilių stumbryno. Tai taip pat unikali vieta, kurioje 48 ha. plote auginami ir veisiami patys stambiausi Lietuvos gyvūnai – stumbrai. Nuo patogiai įrengtos stebėjimo aikštelės pasigėrėję gražuoliais stumbrais, pasukome link Paberžės.

02Liepos 21 d. Girėnų BC organizavo šventę, skirtą Striūpų kaimo 225- mečiui paminėti. Į kaimo šventę rinkosi dideli ir maži. Šventę vedė „Mėlynosios paukštės“: Lina Ėringienė, Violeta Simonavičienė, Ona Jasinskienė ir Rita Mockeliūnienė. Jos skaitė faktus nuo senų laikų iki dabarties. 1793 metais kaimas minimas Veliuonos seniūnijos žemėlapiuose. Didžiausias simbolis išlikęs iki šų dienų ‒ tai garsusis Striūpų tiltas. Kadaise tiltas buvęs svarbus objektas kelyje į Europą. Taip pat pro čia ėjo prekybos kelias į Karaliaučių. Čia buvo patogu apsigyventi pirkliams, kurie vertėsi miško, o vėliaus arklių prekyba. Tiltas – tai ne tik priemonė pereiti, pervažiuoti Siesartį, bet ir viena svarbiausių žmonių susibūrimo vietų. Vaikai po juo siausdavo, jaunimas ant jo skyrė pasimatymus, vyresnieji eidavo pasivaikščioti, abiturientai išleistuvių rytą ‒ sutikti saulę.
XIX a. Viduryje Striūpuose gyveno bemaž vieni lietuviai evangelikai, apylinkių žmonių vadinti vokiečiais. Jie, be žemės dirbimo, dar žiedė molinius puodus. Gaminiai buvo plačiai pagarsėję. Vėliau buvo įsteigta pieno perdirbimo įmonė. Tautinio atgimimo metais Jonas Vanagas - Vanagaitis su kitais bendraminčiais Striūpuose įsteigė slaptą lietuvišką mokyklėlę, kurią lankė 20 mokinių. 1921 metais Striūpuose veikė Juliaus Pušo vėjo malūnas. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis kaime buvo 40 kiemų, juose gyveno 435 gyventojai. Apie 1928 metus Leopoldo Jakelio sklype įkurta pieninė. Vadovaujant Mašalaičiui pradėtas gaminti I-os rūšies sviestas. Ūkininkai kasdien atveždavo apie 1500 litrų pieno. Veikė Kajacko kailių išdirbimo įmonė. Kaimas garsėjo giesmininkais, geromis gaspadinėmis, buvo siuvėjų, raguolių, karvojų ir soltisonų kepėjų. Buvo paminėtos šeimos, kurios užaugino pulkelius vaikų, įvardyti gražiausių sodybų šeimininkai. Dabar skaičiuojama, kad Striūpų kaime gyvena apie 250 gyventojų. Minėjimo metu daug žinių, įdomių istorijų išgirdome apie Striūpus.

02Vasarai įpusėjus, liepos mėnesiui baigiantis, nepabūgę kaitrios saulės, Šakių rajono jaunimas liejo prakaitą tradicinėse sporto varžybose, kurias Slavikuose organizuoja Slavikų seniūnijos bendruomenės centras kartu su Slavikų pagrindine mokykla.
Tinklinio varžybose dalyvavo 4 komandos: trys iš Šakių, 1 – iš Lukšių. Lukšiečiai, komandos „lagaminas“ nariai: Laimis Linertas, Modestas Masteika ir Šarūnas Aleknavičius tapo nugalėtojais. Antrą vietą užėmė šakiečių komandos ”Zakis“ nariai: Edvinas Levišauskas, Alanas Šulskis, Povilas Vidžiūnas, Lukas Matulaitis. Trečia vieta atiteko šakiečiams, komandos „Aronas Vaitas“ nariams: Vyteniui Jazukevičiui, Rimgaudui Bacevičiui, Aronui Klimašauskui. Varžybų teisėjas Vidmantas Benediktas Sprainaitis.
Krepšinio varžybose varžėsi trys šakiečių komandos. Nugalėtojais tapo „Zakis“ komandos nariai, antri – komandos „Šakiai“ nariai: Almantas Liepuonis, Lukas Sėdaitis, Justas Sakalauskas, Edvinas Kazlauskas. Treti liko komandos AronasVaitas“ nariai. Varžybų teisėjas kraštietis Mindaugas Barčaitis.

Šakių rajono savivaldybės administracija inicijuoja vienos papildomos šeimynos rajone steigimą, vaikų likusių be tėvų priežiūros, globai.
Bendras šeimynoje globojamų vaikų skaičius ne didesnis kaip 8.
Šeimynos steigėju gali būti asmuo:
a) ne mažiau kaip trejus metus iki šeimynos įsteigimo vykdė vaikų globėjo (rūpintojo) pareigas, į kurias buvo paskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ar teismo nutartimi;
b) turi ne mažesnę kaip trejų metų darbo su likusiais be tėvų globos vaikais, vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, neįgaliais vaikais ir (ar) šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, patirtį;
c) turi aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų tiesioginio darbo su vaikais patirtį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, specialiosios pedagogikos, psichologinės pagalbos teikimo, ikimokyklinio ugdymo srityse.
Kitas Šeimynos steigimo, veiklos, teises, garantijas ir kitus aspektus apibrėžia LR Šeimynų įstatymas.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.00D176C81058/eUoqyQfAAv
Savivaldybės administracija kviečia įsijungti į rajono globėjų būrį, siūlo adekvatų atlyginimą, papildomą finansinę paramą, profesionalią psichologinę bei konsultacinę pagalbą.
Išsamesnė informacija teikiama savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje, Bažnyčios 4, Šakiai; 121 kab., tel. 8(345)60767.

BCA informacija

KeturnaujienaNors jau atšventėm, atgiedojom Tautišką Giesmę, bet širdyse dar ilgam išliks tos dienos prisiminimai, patirti įspūdžiai, įsiminti vaizdai... Keturnaujienos bendruomenės nariai pabandė šimtmetį sutikti aktyviai ‒ pakeliaudami dviračiais. Negausus būrelis pačių ištvermingiausių susirinkom ryte prie bendruomenės centro būstinės ir linksmai vienas kitą paragindami iškeliavom. Oras buvo kaip pagal užsakymą. Pirmas sustojimas ‒ poeto Prano Vaičaičio tėviškė. Nors iki jos nuotolis tik 6 km, bet pasirodo, kad nebuvo mūsų tarpe nei vieno joje apsilankiusio. Labai šiltai nustebino jauna mergaičiukė, prižiūrinti sodybą: ji pakvietė vidun susipažinti su nedideliu muziejėliu, vedė prie šimtamečio ąžuolo ir pasakojo, pasakojo. Gaila, kad pamiršom paklausti net jos vardo.

Joomla templates by a4joomla