Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

01Tokia darbinė pauzė Šakių bendruomenių centrų asociacijos veikloje buvo ataskaitinis jos narių susirinkimas, įvykęs balandžio 20 d. Ir tai nebuvo paprastas stabtelėjimas tarp darbų, o metinis veiklų apibendrinimas ir naujų planavimas. Kaimo bendruomenėms šitokia bendravimo forma yra ir gerai pažįstama, ir paveiki, ir skatinanti: juk visų bendruomenių tikslai panašūs: skatinti kiekvienos vietovės gyventojus aktyviai dalyvauti savojo krašto gyvenimo kaitoje. Dalyvauti savanoriškai ir bendruomeniškai, patiems atrandant, kas tai vietovei yra svarbiausia, ir patiems kuriant bei vykdant veiklas. Ir čia nėra jokio šabloniškumo, nes visa tai paremta laisvu kūrybiškumu. Tą patvirtina skirtingos atskirų bendruomenių veiklų kryptys, o bendri tų veiklų apmąstymai yra tik paskata kūrybiškumui plėstis. Tuo pasižymėjo ir pastarasis susirinkimas.
Nors balandis ‒ pavasario darbų metas, tačiau susiėjusi bendruomenių visuomenė turėjo kuo pasidžiaugti ir apie ką pamąstyti. Konkrečius veiklų rezultatus įvaizdintame ir statistiniais duomenimis paremtame savo pranešime pristatė BCA pirmininkė Grina Šnirpūnienė ir jų suvestinė visai nebloga. Pravesta apie 92 susirinkimai, 180 kultūrinių renginių, 99 talkos arba akcijos. Gautas finansavimas iš savivaldybės programų 40-čiai projektų 18343 eur sumai; Žemės ūkio ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų fondų finansuoti projektai atnešė į bendruomenių piniginę -39825 eur sumą.
Apie bendruomenių veiklą išleisti 9 lankstinukai; Organizuoti mokymai, susitikimai gerosios patirties sklaidai – 41 užsiėmimas; Organizuotos išvykos, ekskursijos – 37; Patalpinti spaudoje straipsniai – 64; Internetinės bendruomenių svetainės – 9.

Visuotinis susirinkimas3 2018 03 02Ne visos šiandieninių mūsų kaimų vietovės taip nuosaikiai pasirinko savo gyvenimo kryptis, galinčias saugiai išlaikyti gyvenimo pamatus ir užtikrinti atitinkamą pragyvenimo lygį. Voniškiečiai tokią prerogatyvą turi. Jie nesiblaškydami savo gyvenimą sieja su Tėvynės žeme ‒ mūsų visų maitintoja. Voniškių laukuose vešliai vilnija javai, sočiai gyvena galvijų bandos, moderniais vamzdynais gausiai teka pienelis.
Tačiau ar to užtemka? Matyt, nalabai, kad, gerokai palūkėję, 2012 m. šio krašto žmonės susibūrė į bendruomenės centrą. Ši savanoriška visuomeninė organizacija turi visai kitus tikslus ir ji tuo skiriasi nuo gamybininkų. Čia žmonės buriasi daugiausia pagal dvasinius, kultūrinius poreikius ir kiekvienas atranda galimybę saviraiškai ir savirealizacijai.
2018 m. kovo mėnesį vyko Voniškių bendruomenės centro visuotinis susirinkimas. Jis labiausiai buvo skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, todėl tarsi naujais akordais ir prasme skambėjo darniai giedama ,,Tautiška giesmė“.

DSC 0286Šiais metais visi lietuviai, kuriame pasaulio kampelyje jie begyventų, švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Ši sukaktis – visų mūsų sėkmės istorija. Ją kūrė signatarai ir diplomatai, sportininkai ir menininkai, mokslininkai ir mokytojai. Mums, dabartinei kartai, teks tęsti šį prasmingą darbą. Tačiau iš kur pasisemti stiprybės ir išminties? Gal iš tų, kurie šalia mūsų kantriai ir tyliai triūsia pamažu kaupdami dvasios turtus.
Todėl saulėtą penktadienio popietę ,,po darbų, ieškojimų ir atradimų“ susiėjome pabūti kartu, pasidalinti neblėstančiais širdies turtais. Vieni čia, į Slavikų mokyklą, sugrįžo tarsi į namus, kiti – labai laukti svečiai.
Didžiuojamės, kad mūsų mokyklą baigė Lietuvos karo akademijos absolventas, dabar karininkas - leitenantas, Paulius Baršauskas. Už mokslo rezultatus ir laimėjimus Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kaip kario garbės simbolį jam, geriausiam absolventui, įteikė suvenyrinį kardą. Paulius yra puikus vado lyderio pavyzdys kitiems kariūnams, gerai išmano ir puoselėja Lietuvos kariuomenės tradicijas, pasižymi profesionalumu ir tvirtai siekia užsibrėžto tikslo – garbingai tarnauti Lietuvos valstybei. Tai išties įkvepiantis pavyzdys ir mūsų mokiniams.
Dailininkė Ineta Vaškevičiūtė – taip pat mūsų mokyklos mokinė. Ji nesimokė akademijose, tačiau širdimi tapo nuostabaus grožio paveikslus. Į juos sudeda visa, kas gražiausia gimtinėje: ,,vaiskų skliautą beribės žydrynės“, „laukus ilgūnėlių linų“, „bangą žaliąją jūros plačios“. Juose ir džiaugsmas, ir nerimas, ir vis gimstančios svajonės.
Labai laukta viešnia mūsų mokykloje – audėja Rūta Bučinskaitė. Atvykusi pas mus į svečius, ji pirmiausia dosniai visus apdalino nuoširdžia šypsena ir, žinoma, papasakojo apie savo amatą bei pristatė zanavykės moters ir zanavyko vyro tautinius kostiumus. ,,Ausdama atrandu save“ – sako Rūta. Tačiau kelias iki audėjos amato įvaldymo ilgas ir sunkus, reikalaujantis kantrybės, kruopštumo, o gal ir užsispyrimo. Juk rankšluostį tenka austi kelias valandas, o prijuostę – kelias dienas. Bet kai žiūri į ramybe ir gerumu spinduliuojantį audėjos Rūtos veidą, atrodo, kad viskas, ko ji imasi, sekasi lengvai ir greitai.

Joomla templates by a4joomla