- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 1054
Žiemiškai žvarbią lapkričio 30 dieną į šventiškai papuoštą bendruomenės centro "Tėviškė" salę, į vakaronę "Advento belaukiant", rinkosi bendruomeniečiai. Lapkričio 30 diena – Šv. Andriejus. Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andriejaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko. Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais. Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda susilaikymo arba Advento laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu. Adventinis, rimties ir susikaupimo, laikotarpis tęsis keturias savaites ir pasibaigs gruodžio 25 d. – Šventomis Kalėdomis.
Bendruomeniečių vakaronę pradėjo bendruomenės centro pirmininkė Alvyra Janavičienė, pasveikinusi susirinkusius bendruomeniečius ir vakaronės svečius - Sintautų kultūros centro folkloro ansamblį "Santaka", vadovaujamą Jūratės Navickienės.
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 1037
Ramią Adventinę popietę, gruodžio 6 dieną, bendruomeniečiai rinkosi į Briedžių bendruomenės namelius, kur vyko žvakių liejimo ir šventinių atvirukų kūrimo užsiėmimai. Susirinkusieji ne tik tiesiogiai dalyvavo gamybos procese, išbandė visas technologijas, bet ir sužinojo bei pagilino savo žinias apie žvakę, kuri tradiciniame žmogaus gyvenime atliko labai svarbų vaidmenį, tad nieko nuostabaus, kad su jomis yra susiję daugybė prietarų... Pasirodo, kad žvakės formą nemažai gali pasakyti apie šeimininko charakterį, o pagal žvakės liepsną galima spręsti apie likimą... Išmokę gaminti žvakes iš vaško, sėdome kurti šventinių atvirukų... Ilgokai užsitęsė mūsų užsiėmimai, nameliuose kvepėjo bičių vašku, mėtomis ir imbieru... Dėkoju visiems atėjusiems ir kartu sukūrusiems nemažai mielų ir šiltų darbų. Ačiū mūsų edukatorei Romutei Dėdynienei.
Visiems gražaus ir šilto Advento laikotarpio.
Bendruomenės pirmininkė Dalija Černeckienė
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 1128
Įvairios Šakių krašto kaimų bendruomenės: vienos čia seniai istorines ar ekonomines pozicijas užėmusių miestelių gaivintojos, kitos dvarų prikėlėjos ir įkvėpėjos, įgalinusios juos tapti kultūros žiburiais, dar kitos – šiaip stambesnių gyvenviečių gyvybės palaikytojos. Tačiau visos stengiasi ir atranda, kas tai vietovei svarbiausia, koks jos praeities paveldas ir kokie šiandienos poreikiai, kuriuos galima spręsti, susibūrus į bendrystę. O tada jau kiekviena bendruomenė atskirai kuria ir lemia savo įvaizdį. Tai taip pat priklauso nuo daug ko: nuo paveldo gelmių, nuo gyventojų susitelkimo, nuo lyderių geranoriškumo, aktyvumo ir pajėgumų. Ir svarbiausia ‒ nuo bendruomenės aktyvistų noro dalyvauti savanorystės judėjime, siekiant gerųjų pokyčių savo vietovėse. Tada, esant visoms šioms prielaidoms ir dar daugeliui kitų, išvystame tai vienoje, tai kitoje vietovėje vykstačius stebuklus. O jų rajone yra nemaža gausa.
Šiandien apsistosime prie vieno išskirtinai įdomaus reiškinio, kaip beveik ištuštėjusioje vietovėje, Lepšių kaime netoli nuo Lukšių, tarsi iš po žemių išsiveržė kaimyniškos bendrystės versmė.
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 1011
Kur begyventų žmogus, ką jis beveiktų, visada ieško kito žmogaus, kad galėtų bendrauti, dalintis įspūdžiais, juk bendraudamas jauti, kad pasaulis nesibaigia ties mūsų horizontu. Liepalotų bendruomenės „Tėviškė“ nariai taip pat labai mėgsta bendrauti.
Bendraujame mes ne tik prie kavos ar arbatos puodelio, bet taip pat ir vykdami į įvairias keliones. Dar ir dabar bendruomenės nariai dalinasi įspūdžiais iš kelionės į Raudondvario dvarą. Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso nepaprastai gražiame gamtos kampelyje, Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos. Dar XVI a. pab. menantis Raudondvario dvaro architektūrinis ansamblis – vienas įspūdingiausių atgimusių renesanso architektūros paminklų Lietuvoje. Didelį įspūdį paliko atsinaujine, turizmui ir visuomenės poreikiams kompleksiškai pritaikyti pastatai, sutvarkytas parkas.