Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

01Nuo 2012 metų Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės pačios sprendžia, kam mokėti piniginę socialinę paramą – jos pačios skirsto ir socialines pašalpas, ir kompensacijas. Per vienerius metus buvo sutaupyta beveik 22 mln. litų, o pašalpų gavėjų sumažėjo dešimtadaliu. Taigi šiuose rajonuose eksperimento tvarka panaudotas naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo taikymas tikrai pasiteisino.
Įkvėpta šio eksperimento rezultatų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suteikė galimybę, kad nuo 2014 metų ir kitose 55-iose šalies savivaldybėse socialinės pašalpos būtų skirstomos savarankiškai. Nes kam geriau žinoti apie vietos gyvenimą, jei ne vietos savivaldai? O platesnis vietos savivaldos organų dalyvavimas vietos sprendimų priėmimuose prisidės ir prie savivaldos pamatų stiprinimo kiekvienoje vietovėje pagal demokratijos principus.
Pagrindinis naujai pakoreguotas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo taikymas yra tas, kad mokesčių mokėtojų pinigais bus atsisakyta remti veltėdžius, ko iki šiol tikrai nebuvo pilnai išvengta. Nauda atsiras ne tik finansinė: bus pažaboti tie, kurie valstybės išlaikytiniais tapo iš godumo, o ne dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių ištikusio skurdo. Socialinė pašalpa ir kompensacijos turi priklausyti tik tiems, kuriems iš tiesų jų reikia ir kurie tikrai gali pretenduoti į visuomenės humanizmą.

Sveikinimas1 001

01Ateinam į pasaulį ir, vos pradėję jį suvokti, renkamės savąjį gyvenimo kelią. Pasirinkimo laisvė būna duota kiekvienam, bet ji daugiausia priklauso nuo tavyje bręstančios vidinės nuostatos, kokį gyvenimo kelią rinksiesi. Pats patogiausias būtų eiti tiesiai, aplenkiant kalvas ar kalnus, į kuriuos reikėtų pavojingai kopti, nesidairyti į šalis, kur gal prarajos tyko. Tai gal būtų gyvenimas be staigių sukrėtimų, be didelių pavojų. Be šio gali būti ir kitas gyvenimo kelias, pasukęs į nuokalnes. Tai apgailėtinas nelaimingųjų pasirinkimas. Tačiau yra dar trečias kelias. Jį pasirinkęs individas stengiasi sutelkti visas fizines ir dvasines jėgas ir kopti aukštyn į šviesos ir gėrio paieškas. Tai pats sunkiausias kelias. Ir pats prasmingiausias. Žinoma, eidamas, kopdamas juo, tarkim, gal jausiesi kaip drąsus alpinistas, į savo pergalių sąrašą įtraukdamas vis naujus pasiekimus, tačiau tavęs niekada neapleis troškimas kurti ir daryti kažką dar, nuo ko švytėtų tavo pasirinktojo kelio aplinkuma. Ir sieksi, kad tos šviesos šiluma galėtum dalytis su visais, tave supančiais. Nes kitaip - tavo pasirinkimas net prasmės neturėtų. Tačiau šis trečiasis kelias gali būti paženklintas ne tik pasiekimų džiaugsmais, bet ir žmonių nesupratimo sukeltais kartėliais, todėl jį pasirinkdamas tu daugsyk rizikuoji savo ramybe. Bet mūsų kultūros ąžuolas Justinas Marcinkevičius yra ištaręs tokius žodžius: ,,Jeigu tikrai esi įsitikinęs, kad darai gerą darbą, nebodamas nieko daryk jį iki galo". Gyvenimas nuolat patvirtina, kad tikri grūdai visada duoda tikrą derlių. Nesvarbu, kad jo kartais tenka ilgokai laukti net matant, kaip tavo puoselėjamą pasėlį kartais nesupratimo audros lamdo. Juk mes gyvename tarp nuolatinių dviejų antipodų: tarp gilių išmėginimų – šie mus grūdina, ir tarp iškilių pasiekimų – šie mus džiugina. Ir kiekvienam linkėtina, kad išmėginimai asmenybės nesugniuždytų, kad pasiekimai neapsvaigintų, o tik skatintų. Tik toks kūrėjo kelias Šviesos link. Geras, prasmingas kelias.

01Kai kur nors kalbama apie Lietuvos kaimo bendruomenes, dažniausiai vartojama daugiskaitinė jų įvardinimo forma. Ir kaip galėtų būti kitaip? Kūrėsi jos panašiu laiku, veiklų kryptis rinkosi taip pat panašias ir artimas, ir panašiu tempu brovėsi per rūpesčių kūlgrindas. Visa tai stiprino ir ugdė šį visuomeninį judėjimą, mokė ir jungė jo narius į tą didžią jėgą, įgytą per bendrystę. Ir štai dabar, bendruomeniniam judėjimui kopiant į antrąjį dešimtmetį, jis jau drąsus ir stiprus beesąs. Jis moka numatyti, planuoti, kurti. Jis moka išgirsti giluminius kiekvienos vietovės atsidūsėjimus, kuriuose užkoduoti svarbiausi tos vietovės siekiai, poreikiai, tikslai. Tačiau vien išgirsti neužtenka. Bendruomenių centrų vadovų ir aktyvistų priedermė – nuolat tobulėti patiems ir paskui save vesti visus kiekvienos bendruomenės žmones į šviesesnius akiračius. Šitokie ieškojimai jau senokai džiugina visuomenę gražių veiklų vaisiais ir tas procesas - ieškoti, atrasti, pasidalinti su draugu ar kaimynu – darosi vis gilesnis ir brandesnis.
Gruodžio 12d. Šakių bendruomenių centrų atstovai: Janina Abromaitienė (Griškabūdis), Edita Abrutienė (Ritiniai), Irena Šakėnienė (Girėnai), Vidmantas Mykolaitis (Išdagai), Ramutė ir Jonas Butautai (Baltrušiai), Saulena Kučiauskienė (Mikytai), Vita Kazernovičienė (Keturnaujiena), Onutė Momotiukienė (Slavikai), mero padėjėjas Rimantas Valiukas, BCA pirmininkė Grina Šnirpūnienė - dalyvavo Kazlų Rūdos bendruomenių sąjungos organizuotoje konferencijoje ,,Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo bendruomenių vykdoma socialinė veikla".
Vos tik nuvykus mūsų dėmesį pagavo prieš konferenciją organizuota bendruomeniečių mugė, kurioje buvo galima pamatyti ir įsigyti įvairių rankdarbių, moterų sukurtų kartu ir atskirai, paskanauti bei įsigyti šventėms reikalingų skanėstų.

01Jau toli toli pasilikę tie laikai, kai žmonės tikėjo mitais. Viena tarp mitologinių būtybių buvo turtus nešiojantis nenuorama aitvaras. Tiktai kažkodėl jis tuos turtus nešdavo ne tinginiams, o patiems darbščiausiems? Ar netiktų tokiomis paralelėmis su aitvarais sugretinti Bendruomenių centrų aktyvistus – pačius darbščiausius ir išradingiausius mūsų kaimų žmones? Tačiau gretinant reikėtų neužmiršti, kad aitvarai mūsų istorinės praeities toliuose skrajoja, o šiandienos darbštuoliams gėrybes reikia kurti patiems. Bet kuria jie nesidairydami į šalis, o tik jausdami kiekvienas pačius svarbiausius savo vietovės žmonių poreikius. Kuria juos suderinę su savo bendruomeniečiais, paskui – su rajono savivaldybe, kuri savo prisidėjimu kofinansuos dešimtadalį projekto išlaidų sumos, o tada - jau gims sumanytojo projekto paraiška.
Šiuo konkrečiu atveju bus kalbama apie valstybės finansuojamos paramos projektų per Žemės Ūkio ministeriją gražų lietaus debesį virš zanavykiško Šakių rajono. O tokio lietaus atgaja palietė net trylika bendruomenių ir į rajoną per 2013 m. buvo pritraukta 243 437,18 lėšų. Pagrindinės veiklos ir lėšos, skirtos pagal priemonę ,,Parama kaimo bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms". Šia parama pasinaudojo kaimo viešųjų erdvių tvarkymo ir priežiūros darbams: Baltrušių, Tarpučių, Lukšių, Griškabūdžio, Briedžių, Keturnaujienos, Gelgaudiškio ,,Atgaiva" ir Gerdžiūnų bendruomenės. Savo materialines bazes sustiprino Turčinų ir Mikytų bendruomenės. Bendruomeninio verslumo poreikius rėmė Paluobių ,,Pagirys", Kriūkų, Panovių bendruomenės. Žemės ūkio ministerija be pagrindinio finansavimo dar jį kaip papildomą skyrė 45 šalies bendruomenėms, tarp kurių pateko ir jau čia minimas Griškabūdis bei Mikytai.
Jau užverčiamas paskutinysis šių metų kalendoriaus lapas. Bet tai daroma su džiaugsmu, kad jame paliekame prasmingus šių metų darbų įrašus. Jie džiugina, jie skatina nenuleisti rankų ir toliau. Dirbti, kad mūsų žemė gražėtų, kad šypsotųsi jos žmonės.

BCA informacija

Joomla templates by a4joomla