- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 1372
2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Tautinio kostiumo ir Kalbos kultūros metais. Tai labai prasminga. Juk tiek daug neišsenkančių lobių – margaspalvių drobių, dainų, pasakų ir žaidimų - vis dar saugo mūsų močiučių skrynios. Todėl Slavikų pagrindinė mokykla ir laisvalaikio centras, paminėdami šias dvi progas, sukvietė mokyklos ir miestelio bendruomenę į etnokultūrinį rytmetį ,,Iš močiutės skrynios“.
Šventėje dalyvavo ir gausus būrys svečių. Tai Slavikų kaimo kapela, atstovavusi Suvalkijos regionui. Visos šventės metu skambėjo jų dainos. Visus sužavėjo šauni žemaitė Virginija Snudaitienė. Ji pademonstravo žemaitės moters kostiumą, atskleidė jo dėvėjimo subtilybes.
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 1381
Gegužės 11d. nauja Šakių bendruomenių centrų asociacijos taryba rinkosi į pirmą posėdį. Jo tikslas - pasiskirstyti atsakomybės sritimis. Nuo tarybos nario pareigingumo ir duotų įsipareigojimų vykdymo priklauso organizacijos sėkmė. Tai suprasdami visi tarybos nariai pasidalino įpareigojimais, kaip koordinuoti bendruomenių veiklą, teikti informaciją. Štai kaip atrodo kiekvieno įsipareigojimai:
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 1533
Šakių krašto bendruomenių centrų asociacija save apibūdina iškalbingu devizu: ,,Mes panašūs, mes skirtingi ir visi darbais turtingi“. Šio devizo įrašas sušvito ant ekrano pirmojoje skaidrėje, 2017-04-26 d. Girėnų bendruomenės centro menėje, kai čia susirinko visų Šakių krašto bendruomenių centrų atstovai į savo ataskaitinį – rinkiminį susirinkimą. Susirinkimo tikslas – aptarti, kas buvo nuveikta per praėjusius penkerius metus ir kas bendruomenių laukia per būsimąjį penkmetį. Tuo labiau, kad tai bus 2018 – 2024 m. Strategijos įgyvendinimo metai, lemsiantys naujus pokyčius kiekvienoje bendruomenėje ir visame rajone, kuris, kaip ir kiekvienas rajonas, yra neatskiriamai susijęs su visos šalies gyvenimu.
Taigi minėtas devizas tinka visiems. Šakiečiai jį žino ir pripažįsta, kad ir panašumai, ir skirtybės yra varomoji veiklų jėga: vienu atveju ji per patirčių sklaidą moko, kitu atveju skatina ieškoti, atrasti, suprasti ir – kaip sporte – veržtis pirmyn. Štai maždaug tokia kryptimi minėtąją dieną buvo dirbama BC asociacijos forume, kuriame už turtingus ir turiningus darbus atsiskaitė ilgametė Šakių krašto BCA pirmininkė Grina Šnirpūnienė. Ataskaita buvo ypač išsami: joje apibendrinti visi reikšmingiausi asociacijos darbai, nuveikti per penkerius metus. Daugiausiai dėmesio pranešėja skyrė bendrystės stiprinimo klausimams, kylantiems bendruomenių centrų visuomenėje ir aptariamiems bei aprobuojamiems BCA tarybos posėdžiuose. Iš šių klausimų fornuojamos atskiros veiklos, o jų yra įvairovė plati. Pranešėja apibendrintai aptarė, kokios buvo pagrindinės BCA veiklų kryptys, ko jomis buvo siekiama ir kas pasiekta.
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 1435
Lietuvoje yra tokia kaimo bendruomenių paramos versmė, kuri nuolat pasiryžusi palaikyti kaimo žmonių dvasią ne tik emociškai, bet ir finansiškai. Kaimo bendruomenės jau 11-ą kartą naudojasi Nacionaline parama per Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, ir tai nemažas indėlis į gerąją kaimo vietovių gyvenimo kaitą. Tačiau – tai ir akstinas bei darbas pačioms kaimo bendruomenėms glaudžiau burtis, ugdytis iniciatyvumą ir atlikti naudingas veiklas savųjų vietovių kaitai.
Šiais metais užregistruota 411 kaimo bendruomeninių organizacijų paraiškų, pagal kurias pretenduojama į nacionalinę paramą gauti finansavimą pagal 2017 metų taisykles. Kaimo bendruomeninės organizacijos pateikė paraiškų projektams finansuoti už 1,6 mln. Eur. (pernai pareiškėjai prašė 1,2 mln. eurų). Valstybės biudžeto krepšelyje paramai numatyta 806 tūkst. eurų, reiškia, finansuojama bus tik apie pusė paraiškų. Bet taip jau yra, kad daliai pretendentų tenka palaukti sekančių kvietimų į konkursą.
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 1728
(Legenda sukurta sekant padavimų ir istorinių įvykių pėdsakais ir skirta Sudargo pilies tragedijos kovose su kryžiuočiais 700-mečiui paminėti, 1317.06.24 -2017.06.24)
*****
,, Arti Tilžės, rytų link, aukščiausioje visos aplinkumos vietoje, stūkso Vorpilio kalnas.“ Jis ten atsirado tada, kai kadais ledynai, ilgai po savo klodais slėgę šitą kraštą, pamažu pradėjo tirpti. Jie tirpdami virto vandens gausybėmis. Šios graužė žemės gruntą ir tiesė jos paviršiumi kelius savo tėkmei – taip radosi upės ir upeliai, kurie vieni ilgainiui sunyko, kiti tarnauja iki šių dienų. Nutirpę, nunykę ledynai po savęs paliko daugelį sustumtų žemės sanklodų ar akmenų krūsnių.
Taip ir Vorpilis radosi, įsikibęs į kairįjį Nemuno krantą, aukštai pasišokėjęs virš plačių lygumų. Ne vienas čia radosi, bet su keletu savo brolių. O žemės metai bėgo, jos gyventojų daugėjo, ir šie, ieškodami patogesnių įsikūrimo vietų, nesunkiai nusižiūrėjo Vorpilį (tikriausiai ir pavadinimą jam patys sugalvojo, nes jie savo kalboje jau turėjo žodį ,,voruoti“, kuris reiškė ,,saugoti, ginti“) . Tas Vorpilis – visa vora kalnų, į didžiąją upę savo briaunomis atsirėmusių. Toje upėje žuvies gausybė; aplinkui ošiančiuose ir sunkiai beįžengiamuose miškuose visokiausio žvėries kiek tik nori maistui, o nudobtų žvėrių kailių - aprėdui . Žodžiu, atrado keliauninkai kraštą, kuriame galima gyventi ir išgyventi. Taigi atvykėliai kuo noriausiai čia kūrėsi. Didžioji upė tapo jiems puikiu keliu į rytus bei vakarus, todėl beveik nereikėjo kirstis proskynų per tamsiąsias miškų tankmes. O jeigu kur tiesė sau praėjimus, tai tiesė per slėnumas arčiau upės pakrančių, kur prasiskverbti, prasibrauti lengviau.