Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

TrakuoseBendruomenė kiekvienoje vietovėje yra čia per šimtmečius susiklosčiusių papročių ir kultūros relikvijų saugotoja ir puoselėtoja. Jos veiklos - tai tarsi tiltas tarp praeities, dabarties ir ateities. Gyvenimas nuolat patvirtina, kad šiandieniai ir rytojaus darbai būna tvirti tik tais atvejais, kai jie statomi ant laiko patikrintų praeities pamatų. Griškabūdžio bendruomenė tai puikiai supranta ir tuo supratimu grindžia savo veiklas . Juk Griškabūdis – ypač iškilios praeities paveldėtojas. Jo apylinkių kaimuose ir pačiame miestelyje įspaustos ne vieno šviesuolio, garsinusio šį kraštą, pėdos. Jų atminimo paliudijimai įrašyti paminkluose, gatvių pavadinimuose, saugomi gyvojoje žmonių atmintyje. Tame garbės sąraše atrasi dvasininkų, visuomenės veikėjų ir politikų, poetų, mokslo darbininkų ar šiaip pavyzdingų šeimų narių vardus. Pačiame miestelio centre – iškilus paminklas kalbininkui, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos tėvui Jonui Jablonskiui. Tai šio žmogaus dėka zanavykų kraštas tapo lietuviško žodžio tėviške.

Turtinga Griškabūdžio žemė laukų derlumu, žmonių darbštumu, tradicijų puoselėjimu. Turtinga ji yra geranoriškais bendruomenės centro bei visos bendruomenės aktyvistų darbais.

Metams pasibaigus, norisi žvilgtelėti ir į 2012 metų bendruomenės veiklų kalendorių, ir į numatomus artimiausius šių beprasidedančiųjų metų darbus. O tas kalendorius gana įvairus.

Taigi apie tai, kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais ženklinamos griškabūdiečių dienos.

IMGP2327Gruodžio 12 dieną Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga sukvietė į Vilnių iš visos Lietuvos aktyviausius atstovus iš savo bendruomenių į konferenciją-forumą. Iš Šakių rajono buvo pakviesta BCA pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė, vietos bendruomenės tarybos atstovė Valentina Liepuonienė, seniūnų atstovė Kriūkų seniūnė Onutė Rakauskienė.
Kaip ir pridera darbas prasidėjo nuo sveikinimų. Pirmasis sveikinimo žodį tarė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Gražių žodžių nepagailėjo ir prezidentės patarėja Jolita Bartusevičiūtė, seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška.
Respublikoje įregistruotos 1082 vietos bendruomenės.
Arūnas Kučikas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Bendruomenių skyriaus vedėjas apžvelgė „Vietos bendruomenių savivaldos programos idėją ir gaires" Aiškino, kas priima sprendimus ir, kas atsakingas už jų sėkmingą įvykdymą. Didžiausia problema yra viešieji pirkimai.
Vilė Montrimienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja pateikė vietos bendruomenių savivaldos 2012 m. programos įgyvendinimo apklausos rezultatų analizę. Tikslas –įvertinti programos įgyvendinimą ir išsiaiškinti problemas. Apklausoje dalyvavo 56 savivaldybės -206 seniūnai ir 264 VBT nariai. Tiek VBT formavimas, tiek sprendimų priėmimas, tiek tų sprendimų įgyvendimas visoje respublikoje buvo vykdomas panašiai. Pagrindinius sunkumus nurodė lektorė tokius: dirbantiems laiko stoka, nedirbantiems – motyvacijos stoka, naudą sunku įvertinti visuomenininkams. Tačiau apie tęstinumo svarbą visi nurodė kaip vieną iš svarbesnių siūlymų naujajai vyriausybei svarstyti. Būtina rengti naują programą su tam tikrais pataisymais.
Patirtimi apie šios programos įgyvendinimą dalinosi Stasė Eitavičienė, Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Nijolė Naujokienė, Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Genė Platūkienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja, Loreta Sirvydienė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr.specialistė, Lukrecija Navickienė, Kauno miesto savivaldybės Aleksoto seniūnė, Jonas Samoška, Tauragės rajono savivaldybės Mažonių seniūnas.Visi džiaugėsi šios programos svarba, t.y., kad sprendimų įgyvendinimas turėtų išliekamąją vertę, kuo didesnė dalis gyventojų galėtų naudotis, tenkintų jų poreikius,elkiamos bendruomenės, didėja seniūnaičių vaidmuo, dirbdamos vietos bendruomenės kartu išsprendė keletą aktualiausių problemų. Apimtys nedidelės,o rezultatas greitas.
Po kavos pertraukėlės Rūta Mačiulytė, Jaunųjų profesonalų programos „Kurk Lietuvai" projektų vadovė kalbėjo apie projektus bendruomenių pažangai. Patvirtinti 4 projektai: Bendruomenių lyderių tinklo projektas; NVO infrastruktūros kūrimas; Socialinio kapitalo pritraukimas į NVO veiklą; Socialinių paslaugų perdavimo ir socialinių verslų skatinimas.
Į konferenciją kviesti Lietuvos Respublikos Seimo nariai neatvyko. Todėl Arūnas Kučinas pristatė SADM 2013 m.priemonės bendruomenių plėtrai. Perspektyvos 2014-2020m.
Strategija „Lietuva 2030" Sumani visuomenė.
Labai aštrios ir aktyvios diskusijos galėjo tęstis iki vakaro, tiek bvuo norinčiųjų kalbėti ir apginti savo nuomonę.
Konferencijos pabaigoje žodis buvo suteiktas Adelei Žvalionienei, Valsybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojai. Ji paaiškino aktualius valstybinio socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo klausimus.
Į namus grįžome su viltimis, kad bus kuriama nauja programa ir galėsime pratęsti numatytus darbus savo bendruomenėse bei tenkinti gyventojų poreikius.

O.Rakauskienė

IMG 20121209 141442Degutinė – vieškelį Griškabūdis – Kudirkos Naumiestis apglėbusi gyvenvietė. Į aplinkinius horizontus bėga plačiausios lygumos, kiek tik akys aprėpia. Jos, tiesa, nėra monotoniškos, nes vasarą žvilgsnį vilioja derlius svariai brandinantys sėjomainų laukai, o žiemą – baltų sniegynų toliai, vingriais žvėrių pėdsakų raštais išrašyti.

Lyguma... Tai tarsi tylos apgaubtas nuobodžios ramybės kraštas.

Bet ar taip čia yra? Nuo pat pirmųjų gyvenvietės įsikūrimo dienų sodybos siaustėsi gražiais žalumos gojais, darželiai švito įvairiaspalvėmis žiedų vaivorykštėmis. Gyvenvietė palaipsniui tapo patrauklia oaze karo nusiaubtuose plotuose, ryškiai įsiterpdama į lygumų monotoniją. Gyvenvietės patrauklumą lėmė ir tebelemia degutiniečių darbštumas ir kūrybingumas, ir šio reiškinio paliudijimas yra tai, kad iš visų Griškabūdžio seniūnijos gyvenviečių šioje susitelkę daugiausia jaunimo, žemdirbiškas šaknis giliai įleidusio į gimtąją žemę. Bet žmogus negali būti vien darbu sotus, ypač jaunimas : jam reikia ir dvasinės, ir įvairesnės fizinės atgaivos. Reikia ir bendravimo. Tokios galimybės atsirado žmonėms beveik pieš dešimtmetį susibūrus į Bendruomenės centrą ir tas sambūris suteikė ir tebeteikia naujas galimybes.

Tiesa, degutiniečiai nepaveldėjo iš ankstesnių laikų nei patogių laisvalaikio praleidimo pastatų, nei kokių nors tam pritaikytų erdvių, todėl dabar jie šilumą šalia vieni kitų suranda buvusios pradinės mokyklos patalpose. Čia organizuojami kaimo renginiai bei jaukiai praleisti laisvalaikį renkasi ir vyresni, ir jaunimas; čia subėga bendruomeniečių idėjos, o iš čia jos išeina virtę gražiais sumanymais ir darbais. Čia Bendruomenės cento visuotinio susirinkimo metu 2012 m. gimė naudingas bei patrauklus sumanymas dalyvauti Valstybės paramos kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių veiklai remti fondo, veikiančio per Lietuvos respublikos žemės ūkio ministeriją, paskelbtame projektų konkurse.

Projekto tikslas - įruošti krepšinio ir laisvalaikio aikštelę, išklojant ją trinkelėmis (200 kv.m.) ir pastatyti du krepšinio lankus su stovais ( 2 komplektus). Projektas laimėjo maksimalią sumą – 25 000 Lt. ir jo parama bendruomenei yra tikras turtas.

Malonu, kai prasmingos idėjos tampa realiais darbais ir pildosi svajonės. Naujas įrenginys –laisvalaikio aikšelė Degutinėje tikrai pasitarnaus kaimo atgaivai: bendruomeniečiai labiau patikės bendrų tikslų ir darbų jėga per savanorišką veiklą, atnešančia daugiau šviesos į lygumų kaimą, kuris savo siekiais vis kyla aukštyn gražiomis veiklų kalvomis.

Vytautas Legota, Degutinės bendruomenės centro pirmininkas

ALIM9052Galima tik paspėlioti, ar yra mūsų šalyje daugiau tokių bendruomenių , kurios savo veiklos centrų būstines būtų pavadinę stubomis. O štai zanavykiška Bliuviškių bendruomenė nerado tinkamesnio ir šiltesnio pavadinimo kaip STUBA ( die Stube, germ.) Šiame krašte žodis ,,stuba" visiems suprantamas ir aiškus: tai pagrindinis sodybos namas, kuriame susibūrusi gyvena visa šeima ir auga vaikai, kuriame dirbami smulkūs žiemos darbai, kurio sienos saugo nuo gamtos ar kitokių negandų. O švenčių ar šiaip susibūrimų metu iš dažnos kaimo stubos skamba gyva muzika ar vinguriuoja dainos melodija. Tokia tat šiam kraštui yra stubos reikšmė. Tokią savo tradicinę paskirtį dabar, susibūrus bendruomenių centrams, turi ir Bliuviškių bendruomenės stuba - nuo išnykusios mokyklos atlikęs nenaujas pastatas. Joje bendruomeniečiai įsikūrė 2005m., t. y. tada, kai subūrė savo bendruomenės centrą.

Stuba pasilypėjusi stovi ant gražios Novos pakrantės aukštumėlės, o kaimas – aplink susispietęs. Čia ir keliai visi susibėgę, prie kurių pagrindinės kryžkelės nuo seniausių laikų budi kryžius, saugodamas kaimo ramybę. Prie gražių, darnių kaimo papročių išsaugojimo bene daugiausiai prisideda Bendruomenės centro stuba. Nes ji gyva. Nes ji – tikra tradicijų saugotoja. Čia į balzganas vasaros nakties prieblandas kyla Joninių laužo žiežirbos; čia, skleisdama aplinkiniuose laukuose išnokusių javų kvapus, atlinguoja vidurvasario šventė – Oninės ,o ir rudenėlį kaip be šventės užbaigsi?!

Po stubos pastoge susibūrė ir smagūs kaimo muzikantai, kurie visokiomis progomis džiugina ne tik saviškius, bet pasisvečiuoja ir kaimynų ar net kitų rajonų bendruomenėse. Į stubą tiesiog smagu susirinkti vyresniems ir jauniems, ir tada čia gražiai vinguriuoja rami šneka apie praeitį , dabartį ir ateitį, gimsta idėjos ir ryškėja būsimų veiklų vizijos.

Bliuviškių kaimas turi ir tragišką paveldo atminties akcentą: iš čia į savo gyvenimo kelią išėjo Sausio 13-osios didvyris ir auka Apolinaras Juozas Povilaitis. Jo atminimą saugo paminklinis akmuo prie Bendruomenės centro stubos, kur kasmet pravedamas tos tragiškos dienos minėjimas.

Stuba yra vienintelis kultūros židinys šiame dideliame kaime, telkiantis jį ir nuolat palaikantis visokias bendrystės idėjas. Pati stuba – tradicinis paveldinis kaimo pastatas. Vidaus erdvės nėra didelės. Didelė tik kaimo aktyvistų dvasia ir noras gyventi gražiau, turiningiau. Apie tai trankiau prabilo Bliuviškių kaimo muzikantai: menki ir nusidėvėję mūsų instrumentai, trūksta aprangai estetiškumo. Reikia atsinaujinimo.

Susibūrė iniciatyvinė projekto rengimo grupė, išrinktas asmuo, atsakingas už projekto parengimą, pateikimą ir vykdymą. Projekto pavadinimas ,,Bliuviškių bendruomenės centro materialinės bazės stiprinimas". Pateiktas jis žemės ūkio ministerijai. Gautas 25000 Lt. finansavimas. Šis projektas padėjo sustiprinti techninę - materialinę bendruomenės centro bazę. Pagal projektą bendruomenė įsigijo sceninius rūbus muzikantams ( 6 komplektai. vyriškų rūbų ir 3 komplektai. moteriškų). Įsigijo muzikos instrumentus ir įrangą: armoniką, akordeoną, sintezatorių, garso aparatūrą.

Projekto parama bus reikšmingas impulsas , teikiantis daug platesnes veiklos galimybes Bliuviškių kaimo kapelai pasireikšti vietoje ir pasigarsinti po platesnius horizontus. Tuo pačiu atnešti daugiau šviesaus džiaugsmo bendruomenių visuomenei, o taip pat dar plačiau aidins, kad Bliuviškiai – kaimas, pilnas gražių veiklų.

Valdas Sinkevičius, Bliuviškių bendruomenės centro pirmininkas

nuotr 004Vėlų penktadienio vakarą prieš pat Adventą keturnaujieniečiai rinkosi į šiltus ir šviesius bendruomenės namus. Laisvalaikio salės rmuzikantai pasitiko su liaudiška muzika, o bendruomenės moterys gražiai padengė stalus. Ši šventė jau tapusi tradicine sujungia, suartina bendruomenės žmones, aptariami rudens darbai ir susikaupiama ramiam Šv. Kalėdų laukimui. O šis vakaras visada būna linksmas, ant stalų garuoja cepelinai(bulvės užderėjo gerai), šaunios moterys Nijolė Jonaitienė, Virginija Janulaitienė, Nijolė Kuncaitienė ir Valentina Aleksaitienė jų privirė didelius puodus. Prie stalų minėme mįsles, susijusias su rudeniu, gamta, gyvūnais. Viso vakaro metu žaidėme įvairius žaidimus, visiems patiko šokių užduotys: pagal grojamą muziką poroms reikėjo" pagauti kampą" ir sušokti "Noriu miego", "Ant kalno karklai siūbavo", "Letkį", "Bitute, pilkoji" ir patį linksmiausią ir smagiausią "Ančiukų šokį". Bendruomenietėms išmonės netrūko: privertė ir gimnastikos lankus pasukti ir vyrams moteris į lanką sunešti, ir dar daug visokių linksmybių. Labai gražu , kad pačios moterys įsteigė prizus ir apdovanojo linksmiausius šokėjus ir vakaro dalyvius. Nepamiršom ir su gimtadieniais pasveikinti neseniai šventusius Arūną, Birutę ir Vitukę.

Po tokios gražios šventės bendruomenės moterys ruošiasi akcijai ,,Aplankyk vienišą žmogų". Praeitais metais ši akcija suteikė daug šiltų jausmų ir įspūdžių ne tik vienišiems žmonėms, bet ir juos lankiusioms moterims. Jau netrukus pradėsime pinti kalėdinius vainikėlius ir vėl prieš šventes eisim, kad ir į tolimiausius kaimus pas vienišą žmogų, kuris dažnai liūdnai dairosi į langą laukdamas, gal kas jį ateis aplankyti.

Sulaukus Naujųjų Metų, bendruomenė ruošiasi važiuoti į Kauno muzikinį teatrą, žiūrėsim operetę "Vienos kraujas". Tai tradicinė išvyka žiemą. Kauno Kalėdinė eglė vilioja ir didelį ir mažą...Pasivaikščiojam po puošnų Kauną, pasigrožim senamiesčiu, Rotušės aikšte ir jos Kalėdine egle. Ir parsiveži dalelę to grožio, puikių įspūdžių į savo kasdieną, ir gyventi tampa lengviau ir šviesiau, atsiranda vėl naujų idėjų ir minčių bendruomenės veikloje.

Aldona Narkūnienė, Keturnaujienos bendruomenės centro pirmininkė

Joomla templates by a4joomla