Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

02Zanavykų krašto muziejuje nuolat rengiamos ir įgyvendinamos edukacinės programos, projektai, paskaitos, apžvalginės ir teminės ekskursijos, pamokos. Edukacinė veikla orientuota į įvairias amžiaus ir socialines grupes. Šių užsiėmimų metu patraukliais ir netradiciniais būdais vaikai ir jaunimas supažindinami su nauja netradicine veikla muziejuje. Zanavykų muziejuje įvyko Šakių vaikų mokyklos–darželio „Katinėlių" grupės iškilminga išleistuvių į mokyklą šventė pavadinimu „Saugus kelias į mokyklą". Darželio auklėtinių išleistuvės ženklina svarbų etapą – darželinukų atsisveikinimą su nerūpestinga vaikyste, darželio baigimą ir ruošimąsi „surimtėti" bei nuo rudens jau sėstis į mokyklos suolą. Mažiesiems ir jų tėveliams skirto renginio metu buvo ne tik dainuojama, žaidžiama, piešiama, bet taip pat visi vaikai ir jų tėveliai buvo mokomi saugiai elgtis kieme, gatvėje, taip pat dalyvavo muziejininkų parengtoje edukacinėje programoje bei įvairiose viktorinose ir konkursuose.

Rima Vasaitienė, Zanavykų muziejaus direktorė

0103

03Balandžio 11-oji kaimo judėjime išliks kaip ypač įsimintina data. Tą dieną į steigiamąjį Lietuvos kaimo parlamento I-ąją sesiją, inicijuotą Kaimo bendruomenių sąjungos ( vadovė Guoda Burokienė ), Vietos veiklos grupių tinklas (vadovė Klaudija Stepanova) ir Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų, rinkosi Lietuvos kaimo visuomeninių organizacijų, verslo ir savivaldos atstovai, apie 150 narių, deleguotų iš 43 šalies rajonų. Suvažiavimo darbe dalyvavo mokslo, vyriausybės, politikos veikėjai, taip pat vizualiai buvo perduotas Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas suvažiavimui ir nuoširdūs vaisingo darbo palinkėjimai.
Kaimo parlamento įsteigimo tikslas – mąstyti, spręsti, apibendrinti ir garsiai kalbėti bei visuose lygiuose kelti ir analizuoti kaimą užgriūvančias problemas. Tokiais veiksmais siekti, kad kaimas neliktų tiek vietos valdžios, tiek ES institucijų dėmesio paraštėse, kai gyvenimo kaita vyksta ypač sparčiai, į tą vyksmą įtraukdama kiekvieną visuomenės individą.

2014 m. balandžio 11 d. Aleksandro Stulginskio universitete, IV rūmuose, vyks Pirmasis Lietuvos kaimo parlamentas, organizuojamas Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos kartu su Vietos veiklos grupių tinklu. Parlamento darbo pradžia 10 val. Numatoma pabaiga apie 17 val. Parlamente dalyvaus atstovai iš visų šalies rajonų ir savivaldybių.
Pirmojo Lietuvos kaimo parlamento tikslas - sutelkti Lietuvos kaimo aktyvą ir apsispręsti, kur link Lietuvos kaimas turi eiti, koks jis turi būti. Tai platformos sukūrimas, kurioje keičiamasi idėjomis, patirtimi ir praktiškais patarimais, kaip išsaugoti Lietuvos kaimą su jam būdinga socialine ir kultūrine dvasia. Tai yra visų mūsų bendras sprendimas ir bendras darbas!
Kaimo parlamentas suburs drauge bendruomenių atstovus, kaimo organizacijas, įstaigas, vietos ir nacionalinės valdžios atstovus su vienu tikslu: aptarti iškilusias kaimo plėtros problemas ir rasti joms priimtinus sprendimus.
Tik kartu mes galime kurti Lietuvos kaimo ateitį!

BCA informacija

Kaimo parlamentas

02Ar tokį šio straipsnio pavadinimą rikėtų laikyti tik retorine kalbos figūra, ar teiginiu, dėl kurio reikia rimtai susimąstyti? Šiuo laiku prasideda naujas investicinis regioninės plėtros etapas 2014-2020 metams, todėl pagrįstai kyla klausimas, ko iš to laikotarpio tikėtis ir laukti visiems, o ypač kaimiškiems rajonams, jų mažiems miesteliams, gyvenvietėms. Tikrą nerimą kelia besiformuojantis požiūris, kai kalbama apie tikslines teritorijas, kuriose bus koncentruojamos investicinės lėšos. Atrodo, kad yra grėsmė, jog mažieji demografiniai vienetai gali likti už borto, nes kalbama apie tokius gyventojų skaičius, kurių tikrai neturi mažieji Lietuvos, tame tarpe ir Šakių rajono miesteliai. Problema dar ir ta, kad šiandieninis kaimas gyvena atskirtyje ir mažai tegali lemti savo gyvenimą. Jis nerenka nei savo rajono, nei savo seniūnijos vadovo. Jam tai primetama. Rajonuose tvarkosi kolegialius valdžios vienetas – taryba ir čia saugikliai sudėlioti. Seniūnijose tokių nėra, tai nėra nei savivaldos, o tik administravimas. Šitaip iš žmonių išgujamas iniciatyvumas ir tikėjimas, kad kiekvienas individas yra svarbus ir reikšmingas. Kad jis yra pilietis. Todėl pastaruoju laiku ir kyla Lietuvoje dar negirdėta, bet Europoje jau plačiai žinoma ir daug kur įgyvendinta ar įgyvendinama idėja – kuriamas Kaimo parlamentas.

2014 m. vasario 27 d. seniūnų pasitarime darbo grupė, sudaryta naujai savarankiškai- socialinių pašalpų mokėjimo - savivaldybės funkcijai įgyvendinti, susitiko ir aptarė naujos piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems rajono gyventojams bei pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti darbų eigą bei juos reglamentuojančių teisės aktų pritaikymo klausimus per vasario mėn.
Socialinės paramos skyriaus vedėja informavo, jog 2014 m. per vasario mėn. gauti 545 prašymai iš rajono gyventojų socialinėms pašalpoms skirti (per sausio mėn.- 676). Paramos teikimo komisijų posėdžiai vyko Griškabūdžio, K. Naumiesčio, Kidulių, Kriūkų, Gelgaudiškio, Lukšių, Plokščių, Sintautų, Sudargo, Slavikų seniūnijose; posėdžių laukia Žvirgždaičių, Lekėčių, Barzdų, Šakių seniūnijos. Su buities tyrimo aktais gauti 27 prašymai skirti socialinę pašalpą; rekomenduota neskirti -3; po vieną iš Griškabūdžio, K. Naumiesčio, Sintautų seniūnijų. Išmokėta pinigų suma dar nežinoma, ji bus aiški tik pasibaigus vasario mėn. kovo pradžioje ( per sausio mėn. socialinėms pašalpoms išmokėta 620 tūkst. Lt.).

Joomla templates by a4joomla