Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

01Kiekviena vietovė, maža ar didelė, tikrai turi paveldines savo atminties kraičių skrynias. Klausimas tiktai, ar dažnai jas atveriame. O atvėrę ar iškeliame iš giluminių tų skrynių kampelių visa, ką ten atrandame, ir ar leidžiame nušvisti tiems turtams šiandieninio gyvenimo šviesoje. Dvasiniams turtams! Apie tokius kalba mąstytojai Arvydas Juozaitis ir Viktorija Daujotytė, įvardindami tai genius loci – vietos dvasia. ,, Vietos dvasia yra ir paveldo dvasia, saugodami paveldą, mes saugome ir ją, pačią efemeriškiausią iš visų žmogaus patirčių: nežinome, kas tai yra, o žinome, kad yra. Nėra, o ir yra, - tai sudaro slapčiausią ir giliausią žmogaus sąmonės teritoriją. (V.Daujotytė )
Siekdami prisilytėti prie iškilios paveldo istorijos reliktų, Sudargo bendruomenės žmonės vasario 23 dieną, gamtos padovanotą kaip reta gražią šventę, vedini gražaus tikslo rinkosi į Sudargo katalikų bažnyčią prisiminti šioje vietovėje virš dvidešimt metų savo ganytojišką tarnystę ėjusį kleboną kunigą Petrą Sitką. Šventė buvo skirta jo gimimo šimtmečiui paminėti. Šimtmečiui kunigo ir žmogaus, kuris pasižymėjo turintis ypatingą aurą – švelnaus gerumo ir išskirtinės tolerancijos dovaną. Žmonės jį atsimena ne kategoriškai mokantį, o tik savo gerumu vedantį paskui save tuo keliu, kuris, nežinia kaip, turi jėgą kiekvieną pakylėti į aukštesnių idealų ieškojimus.

03Atrodo, kad nuolatinio judesio pilname šiuolaikiniame pasaulyje nė viena diena nesukelia ilgėliau užsibuvusios įspūdžio. Čia rytas, čia vakaras ir šiandiena jau praeičiai atiduota. Gerai, kai jos blykstelėjimas būna gražiais, artimam, šeimai ar visuomenei naudingais darbais įprasmintas. Gerai, kai spėji atlikti viską, ką per tą dieną būni numatęs atlikti. Bet planuoji ne tik tai dienai, o ir kitoms: savaičių, mėnesių, metų virtinei, gal ir visam gyvenimui?
Tokių rūpesčių vedini vasario 6 d. Šakių savivaldybės salėje į bendrą pasitarimą buvo susirinkę kaimo bendruomenių atstovai. Su jais susitikti ir pasitarti atėjo rajono meras Juozas Bertašius, Šakių policijos komisariato viršininkas Mindaugas Akelaitis, Šakių krašto vietos veiklos grupės pirmininkas Algimantas Damijonaitis, rajono Bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė. Visi minėtieji prelegentai atėjo su savo rūpesčių kraite ir noru rasti optimaliausius būdus tų rūpesčių sprendimams. O rūpesčiai tikrai nemaži.

01,, Patirtis – patikimas šviestuvas kelyje." (V.Filipsas ) Tokia išmintis dar XIX a. paskambėjo iš amerikiečių šviesuolio lūpų. O šios išminties universalumą patvirtina ir vis patvirtins bėgantys amžiai. Ar ne tokių idėjų vedini du geografiniai ir istoriniai kaimynai nuolatos palaiko bičiuliškus tarpusavio ryšius, be pavydo dalindamiesi abipusėmis gerų pasiekimų prezentacijomis ir draugiškais analitiniais jų aptarimais? Tie kaimynai – tai lenkai ir lietuviai, nuo amžių gyvendami šalia vieni kitų, yra tarsi pasmerkti jausti ir girdėti vieni kitų aimanas, negandoms ištikus, ir džiugesio atodūsius, sėkmei aplankius. O kad sėkmės vienus ir kitus dažniau lankytų, čia nevengiama tą, ką turi gero ir gražaus, be pavydo kaimynui parodyti ir patyrimo išmintimi pasidalinti. Tokia patirties ir išminties pasidalinimo diena buvo pusiaužiemis, sausio 25-oji, kai Šakų kraštą į savo keturių dienų viešnagės Lietuvoje maršrutą įtraukė Lietuvoje besilankanti 13 asmenų grupė iš Lenkijos, Liublino vaivadijos. Šio vizito tikslas – pasisemti gerosios patirties iš Lietuvos aktyvių bendruomenių, susipažinti su jų įgyvendinamais projektais, įvairiomis iniciatyvomis, bendravimo su vietos valdžia patirtimis ir t.t. Vizitas buvo organizuotas pagal ,, Action - Elicitation" projektą. Kartu su lenkais delegacijoje dalyvavo taip pat ir Lietuvos KTU savivaldos mokymo centro atstovai.

01Šakių rajono savivaldybė kaip ir visur kitur, yra valstybės paramos stokojančių asmenų rūpesčių kuratorė. Savivaldybės tarybos pavedimu mero potvarkiu sudarytai darbo grupei, skirtos socialinių pašalpų skyrimo, kaip savarankiškos savivaldybės funkcijos gyvendinimui – tai didelės pareigos. Jos reikalauja begalinio įsigilinimo, paremto kruopščiu darbu, ir širdies prisilietimo prie kiekvieno konkretaus atvejo. Tačiau reikalauja ir saugos garantijų, kad sunkiai sukauptos valstybės paramos lėšos būtų skirstomos laikantis socialinio teisingumo principų. Šiai metais, manome, bus sustiprinti teisingesnio socialinės paramos lėšų skirstymo saugumo pamatai siekiant, kad jos visada stokojantįjį pasiektų pagal tikrąjį adresą. Tam, kaip jau buvo galima pastebėti ir žiniasklaidoje, koreguojami įstatymai, įgalinantys į gyvenimo stebėseną daug plačiau įtraukti visuomenės atstovus ir tikslingiau koordinuoti valstybinių įstaigų įstatymo priežiūros atsakomybę.
Šių metų sausio 15 d. rajono savivaldybės vicemerės kabinete įtemptai dirbo darbo grupė, skirta socialinių pašalpų skyrimo, kaip savarankiškos savivaldybės funkcijos gyvendinimui. Grupės pirmininkė vicemerė R.Rauktienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja L. Pocevičiūtė, vyriausia specialistė D.Pilypaitytė, administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Damijonaitis, savivaldybės juristė J. Šneideraitienė, seniūnai A.Stankevičius ir L. Miliūnienė, BCA pirmininkė G. Šnirpūnienė. Socialinės paramos skyriaus vedėja ir specialistai paruošė didelį paketą socialinės paramos teikimo galimybių dokumentų projektų, pagal kuriuos bus teikiama parama nepasiturintiems gyventojams, dėl objektyvių aplinkybių jos stokojantiems.

01Nuo 2012 metų Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės pačios sprendžia, kam mokėti piniginę socialinę paramą – jos pačios skirsto ir socialines pašalpas, ir kompensacijas. Per vienerius metus buvo sutaupyta beveik 22 mln. litų, o pašalpų gavėjų sumažėjo dešimtadaliu. Taigi šiuose rajonuose eksperimento tvarka panaudotas naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo taikymas tikrai pasiteisino.
Įkvėpta šio eksperimento rezultatų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suteikė galimybę, kad nuo 2014 metų ir kitose 55-iose šalies savivaldybėse socialinės pašalpos būtų skirstomos savarankiškai. Nes kam geriau žinoti apie vietos gyvenimą, jei ne vietos savivaldai? O platesnis vietos savivaldos organų dalyvavimas vietos sprendimų priėmimuose prisidės ir prie savivaldos pamatų stiprinimo kiekvienoje vietovėje pagal demokratijos principus.
Pagrindinis naujai pakoreguotas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo taikymas yra tas, kad mokesčių mokėtojų pinigais bus atsisakyta remti veltėdžius, ko iki šiol tikrai nebuvo pilnai išvengta. Nauda atsiras ne tik finansinė: bus pažaboti tie, kurie valstybės išlaikytiniais tapo iš godumo, o ne dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių ištikusio skurdo. Socialinė pašalpa ir kompensacijos turi priklausyti tik tiems, kuriems iš tiesų jų reikia ir kurie tikrai gali pretenduoti į visuomenės humanizmą.

Joomla templates by a4joomla