- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 2246
Sausio 31 d. Raseiniuose, VVG patalpose, įvyko Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos (LKBS) visuotinis narių ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Dalyvavo 25 rajonų atstovai. Šakiečių delegaciją sudarė 6 atstovai: mero padėjėjas Rimantas Valiukas, BCA pirmininkė Grina Šnirpūnienė bei pirmininko pavaduotoja Irena Jurkšienė, Plokščių BC pirmininkė Odeta Urbaitienė, Girėnų BC pirmininkas Zigmas Povilaitis, Kudirkos Naumiesčio BC ,,Santaka" pirmininkas Edvardas Belevičius.
LKBS pirmininkė Guoda Burokienė pristatė trejų metų LKBS veiklos ataskaitą. Per šį laikotarpį buvo surengta 18 valdybos posėdžių, įgyvendinta 11 Lietuvos kaimo tinklo, 3 LR Susisiekimo ministerijos, 1 LR Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, 2 LR Žemės ūkio ministerijos fiinansuoti projektai. LKBS dalyvauja įvairiuose su kaimo plėtros klausimais susijusiose komitetuose, darbo grupėse, bendradarbiauja su LR Seimu, LRŽŪ ministerija, LR Socialinių reikalų ir darbo ministerija, LR Prezidentūra. Nuo 2010 m. LKBS priklauso Europos Leader ir kaimo plėtros asociacijai( ELARD), aktyviai bendradarbiauja su Europos PREAPRE organizacija. Pirmininkė pabrėžė, kad bendruomenė turi būti pilietinės visuomenės švyturys, iškilęs aukščiau pavydo, niekingų asmeniškumų ir kitų prasmingą bendrystę žlugdančių reiškinių. Savo esme šis švyturys turi rodyti kelią į gyvenimo kaitą, paremtą ir sutvirtintą kilniais ir naudingais darbais mūsų visuomeninės raidos labui.
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 1987
Kaimo bendruomenių centrai (BC ) gyvuoja kas jau visą dešimtmetį, kas dar šiek tiek mažiau, tačiau dabar , turbūt, vargiai besurastum žmogų, kuris nebūtų pajutęs ar nepastebėjęs šių pačių žmonių susikurtų organizacijų veiklų. Tos veiklos skirtingos savo turiniu ir tematika, ir tame, tikriausiai, yra visas jų patrauklumas ir grožis. Juk kiekviena kaimo vietovė per savo narių bendrystę ir sutarimą ieško ir suranda pačius efektyviausius būdus ir priemones, kaip teigiamai įtakoti savo aplinkos kaitą, kaip gražinti gyvenimą.
Sausio 24 d. Šakių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje, suorganizuotame šio komiteto pirmininko Edmundo Rinkevičiaus, buvo aptartos bendruomenių problemos ir galimybės. Posėdyje dalyvavo mero padėjėjas, bendruomenių veiklų kuratorius Rimantas Valiukas ir Šakių Bendruomenių centrų asociacijos ( BCA ) pirmininkė Grina Šnirpūnienė.
Pranešimą posėdžiui paruošė ir pristatė Kontrolės komiteto narys Zigmas Povilaitis. Jam, daug metų vadovaujančiam Girėnų bendruomenei, nėra svetimi bendruomeniečių rūpesčiai.
Tiek pranešimo metu, tiek po jo vykusioje geranoriškoje diskusijoje išryškėjo šios problemos:
1.Bendruomenės centro patalpų išlaikymas ( šildymo, elektros, šiukšlių išvežimo išlaidos) bei patalpų vidaus ir aplinkos apie pastatus priežiūra.
2.Gyventojų aktyvinimo klausimai.
3. Lyderių skatinimo sistema.
4. Informacinių technologijų stygius.
5. Savivaldybės pagalba bendruomenių centrų verslumo projektams ir kt.
6. Finansinė pagalba bendruomenių centrams ir galimybių paieškos padengti pirmininkų kelionių, susijusių su bendruomenės veiklomis, telefono išlaikymo ir kanceliarijos išlaidas.
Aptarti partnerystės ryšiai ir gražus bendravimas su seniūnais, seniūnaičiais. Pasidžiaugta bendruomeniečių indėliu , organizuojant vietovėse kultūrinius renginius.
Artimiausiu laiku numatomas BC pirmininkų posėdis, kuriame problemos bus sukonkretintos ir pasiūlymų išvados bus pateiktos apsvarstyti Kontrolės komitetui, tikintis, kad bus surasti protingi ir naudingi sprendimai bendruomenių veikloms skatinti ir aktyvinti.
BCA informaacija
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 2080
Dėl ES biudžeto apkarpymų kaimo plėtrai
ELARD PAREIŠKIMAS
Užbaigiant kitos daugiametę finansinės programos (Multi Annual Financial Framework) derybas, kurios vyko 2013 m. pradžioje, buvo pastebėtas susirūpinimas kompromisu dėl ES biudžeto 2014-2020, kurį pateikė ES Tarybos Pirmininkas Herman Van Rompuy. Todėl Europos LEADER asociacija kaimo plėtrai – ELARD- ragina derybų šalis apsvarstyti neigiamą poveikį kaimo vietovėms ir milijonams Europos piliečių pragyvenimo šaltiniams, kuris įvyks dar sumažinant bendrosios žemės ūkio politikos II ramstį.
Laikotarpiu, kuriame gilus ekonominis nuosmukis, yra nerimą keliantis nedarbo ir sustingęs vystymosi lygis, ELARD kaimo plėtros biudžeto sumažinamą 9,3% suvokia kaip strateginę klaidą, kuri nukreiptų ES dar toliau nuo „Europa2020" strategijos tikslų.
Kaimo vietovės apima 91% ES teritorijos, ir net 56% Europos Sąjungos gyventojų gyvena šiose vietovėse. ELARD teigia, kad, atsižvelgiant į blogą finansinę realybę, kaimo vietovės vis dėlto turi potencialą veikti kaip tvaraus ekonomikos augimo, naujovių ir darbo vietų kūrimo centras. Per pastaruosius 20 metų sunkaus darbo LEADER vietos veiklos grupės kaimo vietovėse parodė, kad tai iš tiesų įmanoma.
Nors I ramstis ir tiesioginės išmokos, išties atrodo praktiškai nepakitusios ( tik 4,8% sumažėjimas), II ramstis turėtų sumažėti dvigubai tiek. Nors jei atsižvelgtume į atvirkštinį galimą II ramsčio į I ramstį moduliavimą, tai kaimo plėtros mažinimas gali netgi padvigubėti! Tai aiškiai rodo, kad išlieka užsispyręs prisirišimą prie pasenusios "senosios kaimo politikos paradigmos". Ši paradigma žiūri tik per žemės ūkio kraštovaizdžio objektyvą, nors pastarosios vaidmuo ekonomikoje nuolat mažėja. Mes pripažįstame, kad žemės ūkis vis dar išlieka vienas iš kaimo ekonomikos kertinių akmenų ir pripažįstame svarbą išlaikyti visoje Europos Sąjungoje gamybą, tačiau ELARD mano, kad tuo pačiu metu mes turime siekti įvairinti kaimo ekonomiką, ir lygiai taip pat kitų pramonės šakų, kurios dažnai gali būti svarbesnės vietos ekonomikai ir darbo vietų kūrimui nei žemės ūkio.
Todėl ELARD norėtų kreiptis į ES vadovus ragindami nepritarti Europos Vadovų Tarybos pirmininko pasiūlymui ir pripažinti, kad pirmaeilis svarbiausias kaimo plėtros įrankis gali sumažinti ES piliečiams sunkią finansų krizės naštą įgyvendinant tvarią ir integruotą vietos plėtros politiką.
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 2082
Bendruomenė kiekvienoje vietovėje yra čia per šimtmečius susiklosčiusių papročių ir kultūros relikvijų saugotoja ir puoselėtoja. Jos veiklos - tai tarsi tiltas tarp praeities, dabarties ir ateities. Gyvenimas nuolat patvirtina, kad šiandieniai ir rytojaus darbai būna tvirti tik tais atvejais, kai jie statomi ant laiko patikrintų praeities pamatų. Griškabūdžio bendruomenė tai puikiai supranta ir tuo supratimu grindžia savo veiklas . Juk Griškabūdis – ypač iškilios praeities paveldėtojas. Jo apylinkių kaimuose ir pačiame miestelyje įspaustos ne vieno šviesuolio, garsinusio šį kraštą, pėdos. Jų atminimo paliudijimai įrašyti paminkluose, gatvių pavadinimuose, saugomi gyvojoje žmonių atmintyje. Tame garbės sąraše atrasi dvasininkų, visuomenės veikėjų ir politikų, poetų, mokslo darbininkų ar šiaip pavyzdingų šeimų narių vardus. Pačiame miestelio centre – iškilus paminklas kalbininkui, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos tėvui Jonui Jablonskiui. Tai šio žmogaus dėka zanavykų kraštas tapo lietuviško žodžio tėviške.
Turtinga Griškabūdžio žemė laukų derlumu, žmonių darbštumu, tradicijų puoselėjimu. Turtinga ji yra geranoriškais bendruomenės centro bei visos bendruomenės aktyvistų darbais.
Metams pasibaigus, norisi žvilgtelėti ir į 2012 metų bendruomenės veiklų kalendorių, ir į numatomus artimiausius šių beprasidedančiųjų metų darbus. O tas kalendorius gana įvairus.
Taigi apie tai, kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais ženklinamos griškabūdiečių dienos.
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 2169
Gruodžio 12 dieną Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga sukvietė į Vilnių iš visos Lietuvos aktyviausius atstovus iš savo bendruomenių į konferenciją-forumą. Iš Šakių rajono buvo pakviesta BCA pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė, vietos bendruomenės tarybos atstovė Valentina Liepuonienė, seniūnų atstovė Kriūkų seniūnė Onutė Rakauskienė.
Kaip ir pridera darbas prasidėjo nuo sveikinimų. Pirmasis sveikinimo žodį tarė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Gražių žodžių nepagailėjo ir prezidentės patarėja Jolita Bartusevičiūtė, seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška.
Respublikoje įregistruotos 1082 vietos bendruomenės.
Arūnas Kučikas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Bendruomenių skyriaus vedėjas apžvelgė „Vietos bendruomenių savivaldos programos idėją ir gaires" Aiškino, kas priima sprendimus ir, kas atsakingas už jų sėkmingą įvykdymą. Didžiausia problema yra viešieji pirkimai.
Vilė Montrimienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja pateikė vietos bendruomenių savivaldos 2012 m. programos įgyvendinimo apklausos rezultatų analizę. Tikslas –įvertinti programos įgyvendinimą ir išsiaiškinti problemas. Apklausoje dalyvavo 56 savivaldybės -206 seniūnai ir 264 VBT nariai. Tiek VBT formavimas, tiek sprendimų priėmimas, tiek tų sprendimų įgyvendimas visoje respublikoje buvo vykdomas panašiai. Pagrindinius sunkumus nurodė lektorė tokius: dirbantiems laiko stoka, nedirbantiems – motyvacijos stoka, naudą sunku įvertinti visuomenininkams. Tačiau apie tęstinumo svarbą visi nurodė kaip vieną iš svarbesnių siūlymų naujajai vyriausybei svarstyti. Būtina rengti naują programą su tam tikrais pataisymais.
Patirtimi apie šios programos įgyvendinimą dalinosi Stasė Eitavičienė, Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Nijolė Naujokienė, Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Genė Platūkienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja, Loreta Sirvydienė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr.specialistė, Lukrecija Navickienė, Kauno miesto savivaldybės Aleksoto seniūnė, Jonas Samoška, Tauragės rajono savivaldybės Mažonių seniūnas.Visi džiaugėsi šios programos svarba, t.y., kad sprendimų įgyvendinimas turėtų išliekamąją vertę, kuo didesnė dalis gyventojų galėtų naudotis, tenkintų jų poreikius,elkiamos bendruomenės, didėja seniūnaičių vaidmuo, dirbdamos vietos bendruomenės kartu išsprendė keletą aktualiausių problemų. Apimtys nedidelės,o rezultatas greitas.
Po kavos pertraukėlės Rūta Mačiulytė, Jaunųjų profesonalų programos „Kurk Lietuvai" projektų vadovė kalbėjo apie projektus bendruomenių pažangai. Patvirtinti 4 projektai: Bendruomenių lyderių tinklo projektas; NVO infrastruktūros kūrimas; Socialinio kapitalo pritraukimas į NVO veiklą; Socialinių paslaugų perdavimo ir socialinių verslų skatinimas.
Į konferenciją kviesti Lietuvos Respublikos Seimo nariai neatvyko. Todėl Arūnas Kučinas pristatė SADM 2013 m.priemonės bendruomenių plėtrai. Perspektyvos 2014-2020m.
Strategija „Lietuva 2030" Sumani visuomenė.
Labai aštrios ir aktyvios diskusijos galėjo tęstis iki vakaro, tiek bvuo norinčiųjų kalbėti ir apginti savo nuomonę.
Konferencijos pabaigoje žodis buvo suteiktas Adelei Žvalionienei, Valsybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojai. Ji paaiškino aktualius valstybinio socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo klausimus.
Į namus grįžome su viltimis, kad bus kuriama nauja programa ir galėsime pratęsti numatytus darbus savo bendruomenėse bei tenkinti gyventojų poreikius.
O.Rakauskienė