Maloniai kviečiame dalyvauti Melno taikos sutarties 600-ųjų metinių (1422-2022) ir Sūduvos metų minėjime bei šiai progai statomo paminklo atidengime Sudargo miestelyje, Šakių raj., 2022-09-30 d. 14 val.
2021 09 29 skulptorius S. Kriščiukaitis projektas.
Melno taika iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410) rezultatas, taip baigiant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Kryžiuočių ordinu.
Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordinas, įm. kodas 304341799, inicijavo reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio - Melno taikos sutarties - 600-ųjų metinių sukakties (1422-2022) įamžinimą, pastatant paminklą. Projekto partneriais jau tapo Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, Koordinacinės Tarybos (pirmininkas dr. Audrius Skaistys), narė - asociacija Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, vadovas p. Egidijus Matulevičius; asociacija Kauno apskrities bajorų draugija, vadovė p. Kristina Giedraitienė, VšĮ Pasaulio lietuvių centras, vadovas Valdas Kubilius, Sudargo bendruomenės centras, pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė, Sudargo seniūnija, seniūnė Rita Grigaitienė, Šakių raj. savivaldybė, meras Edgaras Pilypaitis, VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinė, vadas pulkininkas Rimantas Timinskas, Katalikų ir Liuteronų bažnyčių kunigai, Lietuvos kariuomenė, galimai prisijungs ir kitos istorinę LDK atmintį puoselėjančios organizacijos.
Paminklas bus atidengiamas Sudargo gyvenvietėje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, kadangi Melno sutartimi nustatytos sienos dalis nuo Vištyčio ežero iki Nemuno ties Sudargo piliakalniais išliko nepakitusi iki šių dienų (taip ilgai nekintanti siena yra unikalus atvejis visos Europos istorijoje).
Paminklo (skulptorius Saulius Kriščiukaitis) kompoziciją sudaro: laiptai - politinio sprendimo siekimas; gotikinės arkos skilimas viršuje - priešiškų šalių susitarimas dėl taikos vis tiek nelieka draugiškas { meniškumo sprendimas, suteikiant gotikinei architektūros detalei dinamiškumo}; kalavijas - ne kovinėje padėtyje atremtas kalavijas simbolizuoja kovų ir nesutarimų pabaigą. Bet kaip ginklas išlieka budrumo simboliu. Užrašai - iškalti ant akmens ar formuoti tūrinėmis bronzos raidėmis suteikia informaciją, kam sukurtas monumentas, t. y. Melno taikos sutarties 600 metų sukakčiai paminėti.
LR Seimas paskelbė 2022 metus Sūduvos metais, pabrėždamas, kad 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
1422 m. rugsėjo 27 d. taika, pasirašyta su Kryžiuočių ordinu lietuvių-lenkų kariškoje stovykloje, prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniąjame Vyslos krante, sienos buvo taip nustatytos:
“... Sūduvos žemės, taikos labui, turi likti ... Lietuvos kunigaikštijai, šiose sienose:
... reikia keliauti tiesiai iki kitos lygumos, vadinamos Merūniške, ir nuo Merūniškės einant tiesiog iki ežero, vadinamo Vištyčio (Dvystytz), tačiau taip, kad tas ežeras visai paliktų Ordino pusėje, ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lieponos (Lepūną), ištakų arba šaltinių. Nuo tos upės reikia eiti iki ten, kur ji įteka į Širvintos upę, o toliau leidžiantis Širvintos upe iki jos pabaigos, kur ji įteka į Šešupės upę. Toliau keliaujant tiesiog per dykrą iki Nemuno upės kranto, kur iš priešingosios pusės yra upė, vadinama Šventąja, ten, kur ta Šventoji įteka į minėtąją Nemuno upę, — tiek dėl Sūduvos žemės...“.
Pagal Melno taiką Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė bet kokių teisių ne tik į Užnemunę (Sūduvą), bet ir į Žemaitiją. Ši data yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės istorinis taškas. Taip pat teritorija tarp Palangos ir Šventosios, kurios ypač siekė Kryžiuočių ordinas, atiteko Lietuvai (ji gavo priėjimą prie Baltijos jūros); taip buvo perskirti Kryžiuočių ordinas ir Livonijos ordinas.
Su nuoširdžia pagarba Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordino Vadovas Artūras Giedraitis