Pernai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sukūrė sumaniųjų kaimų strategijų įgyvendinimo modelį. Jį Europos Komisijos ir nepriklausomi ekspertai įvertino kaip vieną pažangiausių visoje ES. ŽŪM numatė skatinti kaimuose skaitmenizaciją, energetinį efektyvumą, inovatyvių paslaugų plėtrą,– taigi norima atverti kaimą naujovėms ir inovatyvioms technologijoms.
Pasak viceministro E.Giedraičio, įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano investicinę priemonę „Sumanieji kaimai“ išlieka svarbus vietos veiklos grupių ir partnerių bendradarbiavimas.
Su VVG projektuose gali dalyvauti savivaldybių administracijos, savivaldybių tarybų įsteigti juridiniai asmenys, fiziniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, tame tarpe ir užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, mokslo ir mokymo įstaigos, fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.
Tačiau, anot viceministro, sumanymai turi keliauti „iš apačios į viršų“, nes niekas kitas geriau nežino bendruomenės poreikių, kaip patys gyventojai. Todėl ir yra numatyta, kad VVG yra pagrindinės „Sumanaus kaimo“ strategijos rengėjos, pareiškėjos ir administratorės.
„Anksčiau ir pats vadovavau vietos veiklos grupei „Nemunas“. Mes buvome sumanę projektą – norėjome uždarytos mokyklos pastatą pritaikyti bendruomenės reikmėms. Padarėme viską – apskaičiavome išlaidas, parengėme projektą, bet savivaldybė ėmė ir jam nepritarė – neįžvelgė prasmės. Taigi sumanymas žlugo“, – prisiminė E.Giedraitis.
Pasak jo, būtent vietos savivalda atlieka svarbų vaidmenį kuriant pažangą sumanaus kaimo projektuose.
Savivaldybių administracija arba jos įsteigti juridiniai asmenys VVG parengtose strategijose gali dalyvauti kaip projektų vykdytojai arba partneriai.
Dalyvaudamos kaip partnerės savivaldybės tiesiogiai gali įsitraukti į projekto veiklų planavimą, vykdyti dalį veiklų ir prisidėti būtinu projekto kofinansavimu, dėl kurio kaimo bendruomenėms, asociacijoms, nors ir turinčioms puikiausių idėjų, neretai kyla sunkumų.
„Savivaldybių administracija gali įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus, užtikrinti švarų ir tvarų energijos tiekimą.
Jos gali kurti modernias transporto sistemas, įskaitant viešojo transporto ir dviračių takų plėtrą. Tai mažina ir automobilių išmetamų teršalų kiekį, ir gerina gyventojų mobilumą.
Savivalda taip pat nemažai gali prisidėti įgyvendindama pažangias atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistemas, siekdama mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą.
Taip pat nemažai svarbūs gali būti savivaldybių įgyvendinami viešojo pobūdžio sumanaus kaimo projektai, kurie skirti visai bendruomenei, tokie, kaip viešųjų erdvių atnaujinimas ar socialinių paslaugų plėtra“, – teigė viceministras E. Giedraitis.
Paramos dydžiai
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano investicinei priemonei „Sumanieji kaimai“ iš viso yra numatytas 15 mln. eurų biudžetas.
Strategija įgyvendinama kaip skėtinis projektas, kurį sudaro bendra strategija ir atskiri, vienos arba skirtingų veiklos pobūdžių projektai, savarankiškai parengti projektų vykdytojų.
Paramą strategijai įgyvendinti galės gauti VVG ir VVG partnerė, turinti patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją.
Projektus VVG galės teikti ir taisyklėse įvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybių administracijos, mokslo ir mokymo įstaigos.
Jei strategijai įgyvendinti paraišką teikia tik viena VVG, didžiausia paramos suma gali sudaryti iki 500 tūkst. eurų.
Jeigu įgyvendinant strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja dvi VV, suma padidėja iki 600 tūkst. eurų, jeigu trys ir daugiau VVG – iki 700 tūkst. eurų.
Į didžiausią – iki 700 tūkst. eurų paramos sumą, neįtraukiant strategijos vykdytojos partnerių, gali pretenduoti VVG, kurios veiklos teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 tūkst. žmonių.
Projektų vykdytojų veikloms bus skiriama parama iki 200 tūkst. eurų.
Kvietimas teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 -2027 m. strateginio plano investicinę priemonę „Sumanieji kaimai“ planuojamas rugsėjo 2 – 30 dienomis, tad VVG tam jau turėtų ruoštis.
Vietos veiklos grupės parengta strategija turės apimti bent vieną sumanaus kaimo temą: vietos ekonomiką, infrastruktūra ir paslaugos, sumanios vietos bendruomenė, aplinkos apsauga ir klimato kaitos pokyčių švelninimas.
Sumaniųjų kaimų projektuose galės būti pačios įvairiausios veiklos. Tai ir robotizuoti ūkiai, viešosios elektroninės paslaugos, kolektyvinių transporto priemonių naudojimas pagal kaimo gyventojų poreikius, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir daugybė kitų veiklų.
Žemės ūkio ministerijos informacija