- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
- Peržiūros: 864
Spalio 2 d. Vinco Kudirkos muziejuje vyko projekto „Tradiciniai Zanavykų krašto karpiniai“ renginys-paroda, skirta tradicinių amatų bei liaudies meno šakai – karpiniams. Parodoje buvo demonstruojami net 72 projekto dalyvių edukacinių užsiėmimų metu sukurti popieriaus karpiniai. Renginio metu dalyviai buvo supažindinti su karpinių atsiradimo ir atkeliavimo į Lietuvą istorija, projekto veikla, popieriaus karpinių edukacijomis ir pristatė projekto dalyvių sukurtus darbus. Jaukią nuotaiką renginyje sukūrė Vinco Kudirkos gimnazijos šokėjų bei dainininkių pasirodymai (mokytojos Edita Legotienė ir Evelina Karpavičienė). Karpinius galite išvysti muziejuje iki spalio 19 d.
M.Andriukaitienė, projekto vadovė
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
- Peržiūros: 855
Panaudojus Nacionalinės paramos kaimo bendruomenėms lėšas šią vasarą ir rudenį bendruomenės centras ,,Tėviškė" įgyvendino projektą Nr.NPKB-19V-128 ,,Krepšinio aikštelės atnaujinimas, pritaikant ją įvairiems bendruomenės poreikiams". Projekto tikslas – pakeisti seną krepšinio aikštelės asfalto dangą draugiška aplinkai trinkelių danga ir pritaikyti aikštelę kaimo gyventojų aktyviam poilsiui ir turiningam laisvalaikio praleidimui, prekybai vietoje užaugintais ir (ar) pagamintais produktais, gerinti gyvenimo kokybę.
2015 metais įgyvendinę projektą "Aktyvaus poilsio zonos sukūrimas Liepalotuose", sutvarkėme dalį viešosios erdvės, pritaikydami ją aktyviam poilsiui, įrengėme vaikų žaidimo zoną. Tačiau dėl lėšų stygiaus liko nesutvarkyta krepšinio aikštelė, kurioje vyksta bendruomenės centro organizuojami renginiai, ji yra vienintelė krepšinio aikštelė Liepalotuose. Aikštelės asfalto danga buvo ištrupėjusi, iškilota medžių šaknų, labai nelygi ir pavojinga. Aikštelėje jau kurį laiką nebuvo galima žaisti krepšinio. Visuotiniame bendruomenės centro susirinkime, valdybos posėdyje vienbalsiai buvo nutarta sutvarkyti aikštelę, pakeičiant jos dangą, aikštelę pritaikant sporto, bendruomeniniams renginiams bei prekybai vietiniais produktais. Buvo atlikta aplinkinių kaimų gyventojų žodinė apklausa, kuri patvirtino projekto reikalingumą.
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
- Peržiūros: 793
Rugsėjo 20 d. Šakių rajono policijos komisariate rinkosi Šakių ir Jurbarko rajonų jaunieji policijos rėmėjai, Šakių jaunieji pasieniečiai ir jaunieji Šaulių sąjungos nariai. 33 jaunuoliai dalyvavo Šakių bendruomenės pareigūnės A.Mockevičiūtės organizuotame antrame projekto „Mes- vienos saulės vaikai 2019" renginyje. Prie šio renginio organizavimo prisidėjo ir Jurbarko bendruomenės pareigūnas R.Budrius bei Šakių Atviro jaunimo centro darbuotoja J.Ambrasienė. Į keturias mišrias komandas pasidalinę jaunuoliai pirmiausiai dalyvavo orientacinėse varžybose, kurių metu reikėjo surasti pagal užuominas 20 Šakių mieste esančių objektų, prie jų nusifotografuoti ir saugiai, laikantis Kelių eismo taisyklių, pasiekti galutinį tašką - Girėnų bendruomenės centrą. Šiame centre toliau vyko proto mūšis, kelių eismo taisyklių žinių patikrinimas, šaudymo rungtis. Na ir aišku, kaip gi be girėniškių moterų senoviniame pečiuje išvirto troškinio. Nors renginys buvo skirtas bendravimo skatinimui tarp kelių statutinių, sukarintų jaunimo organizacijų narių, jame turėjo nugalėti draugystė. Tačiau susumavus visų rungčių rezultatus, geriausiai pasirodė ir pirmąją vietą užėmė komanda „Žalieji", antrieji liko „Ėriukai", tretieji – „Turbo sraigės". O kito rengino metu labiau pasistengti pažadėjo „Erelių" komanda. Geriausias saugaus eismo žinias parodžiusiam jaunimui ir komandų vadovams Girėnų bendruomenės nariai, dalyvaujantys projekte „Eismo saugumas bendruomenėse", įteikė atšvaitus ir krepšius su šviesą atspindinčiais elementais. Bendru sutarimu buvo nuspręsta, jog ši draugystė tęsis, ir ateityje vyks dar ne vienas bendras kelių jaunimo organizacijų renginys.
Irena Sakalauskienė, Girėnų BC
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
- Peržiūros: 1030
Žmonių bendrystės sambūriai jungiasi, turėdami įvairių juos suartinamčių tikslų: dažniausiai gamybinių, kolektyvinės veiklos, bendros gyvenamosios vietos aplinkos artumo ir dar kitokių. O kokių tikslų vedami susibūrė Lepšių krašte buvusių aplinkinių kaimų gyventojai? Juk tų kaimų vietose jau tik lygūs lyguteliai laukai kaip staltiesės tiesiasi iki aplinkinių horizontų, kur kelią jiems pastoja apie šių žemių derlingumą bylojančios vešlios juodalksnių giraitės ar gojai, gojeliai, o virš jų ‒ tik aukšta dangaus mėlynė. Tačiau čia sugrįžusiųjų akys, beklaidžiodamos po horizontus, vis ieško praeities ženklų, kuriuos tik savo atminties labirintuose tegali surasti. O ta praeitis daugeliu įvykių paženklinta Lietuvai paties skaudžiausio XX a. vidurio prisiminimais.
Pačių kraštiečių šiose žemėse mažai belikę? Tai kur tos jėgos šaltinis, šviesų ir saulėtą rugpjūčio 31 d. rytą visus visus Lepšių kraštiečius, pėsčius ir važiuotus, vietinius ir iš tolimesnių pakraščių nematoma jėga sušaukė į vieną būrį ‒ į turiningą šventę. Ir visi iš Lukšių, Šakių, Kidulių, Kriūkų, Sintautų, Griškabūdžio, Paluobių, Kauno miesto ir rajono, Babtų ir iš kitų vietovių skubėjo gužėjo į Lukšius, į Kultūros namus. Ten laukė siurprizas ‒ pilnametražio fimo apie Lepšių kraštą ,,Čia gimėm, čia augom...“ premjera. Kraštiečius giliai palietė ir sujaudino filmo siužetas. Jame buvo atskleisti daugelio šeimų, daugelio žmonių gyvenimo kelių vingai, paženklinti skaudžiais pokarinio laikotarpio įvykių paveikslais: negailestingu ir žiauriu naujos valdžios galių demonstravimu; nusistovėjusių tradicinių Lietuvos žmonių gyvenimo papročių laužymu, sodybų melioracijos pretekstu naikinimu ir visko, kas galėjo sietis su buvusiu nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvenimu. Ir tai vyko aidint šūviams ir švilpiant kulkoms iš kairės ir iš dešinės. Tas kruvinas istorinis laikotarpis paliko neužgyjančius randus tuos įvykius patyrusiems. Tai todėl niekam, o niekam neprailgo dviejų valandų filmo demonsrtavimas, nes jis ‒ Lepšių krašto gyvoji istorija. Nesugalvota, nesuvaidinta, gyvenimo paveikslais paženklinta. Vyresnieji filmo žiūrovai kartu ir atlikėjai daug kalbėjo iš ekrano, rūpestingai parinkę žodžius, stengdamiesi su visa įtaigos jėga juos ištarti jaunoms kartoms ‒ vaikams ir anūkams, kad pastaruosius lydėtų suvokimas, ant kokių skausmo pastolių sukurtas mūsų šiandieninis gyvenimas, ir kaip jį reikia branginti ir saugoti.
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
- Peržiūros: 983
Šiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rekordiškai anksti pradeda skelbti ministerijos ir jai pavaldžių institucijų organizuojamų nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkursus. Pagal ministro Lino Kukuraičio pasirašytą įsakymą, didelė dalis konkursų bus skelbiami jau rugsėjo mėnesį.
Nevyriausybinės organizacijos yra nuolatinis ministerijos partneris, kuris padeda atliepti skirtingų žmonių grupių socialinius poreikius. Todėl finansuodama jų projektus ministerija prisideda prie šių organizacijų stiprinimo ir siekia užtikrinti, kad piliečių balsas būtų girdimas tiek savivaldoje, tiek ir nacionaliniame lygmenyje priimant įvairius sprendimus.
Paankstinus projektų finansavimo konkursus, vaikų dienos centrai, bendruomenės ir kitos nevyriausybinės organizacijos finansavimą savo projektams gaus kur kas anksčiau.
Ką finansuos ministerija?
Vaikų dienos centrai savivaldybėse. Tokiuose centruose vaikams ir šeimoms teikiamos socialinės priežiūros paslaugos.
Paslaugos šeimai ir vaikams. Remiamos įvairios šeimos stiprinimo priemonės, pavyzdžiui, pagalba krizių atvejais, švietėjiška veikla, pasirengimo santuokai kursai, tėvų, šeimų ir sutuoktinių mokymai, seminarai, savipagalbos grupių organizavimas ir kita.