Šių metų lapkritis kaip reta negaili šviesių ir saulėtų dienų ir ilgėliau nei kitais metais estetinį pasigėrėjimą teikiančių rudens spalvų ornamentų. Tik išskrendantys paukščiai padangėj ilgesingai rypavo atsisveikinimo melodijas, tarsi kviesdami – žmogau, ir tu pajudink savo sparnus, kad savo sieloj sukauptum džiaugsmo atsargų žiemai, kuri – jau ne už kalnų. Tačiau žmogus yra žmogus: jis ne tik malonumo, bet ir naudos visur sau ieško. Nebūtinai tos , kurią į kišenę ar kapšą įsidėsidėtum. Ieško greičiau tos, kuri per naują pažinimą žadintų greitesnę ir veržlesnę minties tėkmę. O greitesnė mintis – visokeriopos kūrybos pagrindas.
Ar ne todėl paskutiniąją lapkričio mėnesio dekadą gražus būrys Šakių bendruomenių centrų asociacijos aktyvistų ir jų rėmėjų pakėlė savo sparnus kelionei į pietus - per Lenkiją iki Slovakijos. Namažas būrys, net 50 žingeidžiųjų. Puiku, kad susibūrė toks gražus bendraminčių pulkelis, kuriame vienas kitą supras, paskatins, jei reikės - visokeriopai parems.

Kelionė truko tejetą dienų, ir visos jos buvo užpildytos gausybe įspūdžių ir reginių. Pirmoji diena buvo skirta susipažinimui su Lenkijos piligrimystės centru, Čenstakavos vienuolynu, vėliau - su naktinės Krokuvos apžvalga. Antroji diena – jau susitikimas kalnuotoje Slovakijoje su Maly Slavkov bendruomenės pirmininku Ludovit'u Svocak'u. Tatru regiono VVG, pavadinimu Spiš, jungia 14 bendruomenių, todėl čia buvo įdomu nuoširdžiai pabendrauti abipusiai naudingais ir suprantamais klausimais. Mus ypač domino slovakų pasiekimai per LEADER metodo programą, juos – mūsų veiklos. Pokalbyje visa tai puikiai atsiskleidė. Sužinojome, kas jiems yra svarbiausa ir pastebėjome, kad didžiausios lėšos buvo skiriamos ypač rimtiems darbams. Tarkim, buvo atlikta vietovės Maly Slavkov kultūros namų rekonstrukcija ir jų modernizavimas; šiuo laiku dar vykdomas projektas – Multifikacinės sporto aikštelės įrengimas; rekonstruota gyvenvietės vietiniai keliai ar gyvenamosios gatvės dalies komunikacijos, vyko tvoros apie šventorių rekonstrukcija. Ryškus tarptautinis projektas ,,Regioninis turizmas" . Šiame projekte dalyvauja ir mūsų šalies Sudūvos VVG. Įdomus visos Špiš VVG bendras projektas ,,Gyventojų tradicijos Tatrų papėdėje" ,kuriame dalyvavo ir Maly Slavkov bendruomenė. Šis susitikimas – gyvos edukacijos diena ir ji mus paakino svarstymų, palyginimų, naujų galimybių paieškoms. Patraukė mūsų dėmesį tai, kad projektinių lėšų panauda skiriama labiau universalių projektų įgyvendinimui. Tokie projektai tarnauja ne mažoms, o didesnėms ar didelėms gyventojų grupėms, arba integruojasi į tarptautinius projektus.
Be artimesnio slovakų bendruomenino gyvenimo ypatumų pažinimo, mes gėrėjomės kalnų papėdžių oro gaivumu, nuostabia šio krašto gamta ir horizontuose spindinčiomis snieguotomis Tatrų kalnų viršūnėmis. Grožėjomės tvarkingomis, patrauklios architektūrinės raiškos ir, kaip matyti, gana turtingomis slovakų sodybomis ir gyvenvietėmis, besipuikuojančiomis labai įvairiu namų stogų konstrukcijų braižu, kuris neleidžia užsibūti sniegui ant tų stogų. Žavėjomės smulkiąja žemdirbių krašto produktų prekyba, kurioje vyrauja nesuskaičiuojama sūrių sūrelių įvairovė, medus, kailiai, rankų darbo suvenyrai ir kitokia smulkių prekių, masinančių turistus, įvairovė. Prie sodybų daug kur matėme informacinius stendus apie tai, kad ten galima gauti nakvynę ar išgerti kavos, arbatos puodelį. Tai vietiniai nedideli versliukai, bet gausiai turistų lankomame krašte jie turi pasisekimą ir slovakams garbė, kad jie taip paprastai, bet patraukliai pristato savo krašto vietos gyventojų darbštumą, verslumą, sumanumą ir, žinoma, didina gyventojų pajamingumą.
Bet ar šalis neturi problemų? Žinoma, turi. VVG vadovas bėdojo, kad bendruomenėse stoka aktyvių žmonių. Kad bendruomenių branduoliai susidaro iš nedidelio aktyvistų skaičiaus, kuris labiausiai neša visą veiklų naštą, kitiems tik iš šalies tai stebint. Bet ar ne tą patį galėtų sakyti ir dažnas mūsų bendruomenių vadovas? Skundėsi ir bedarbystės problemomis, kurių krašte yra. Tai pasireiškia ypač tarp romų tautybės žmonių.
Mūsų ausis maloniai glostė, kad tarptautinis projektas buvo nukreiptas į ryšius su Lenkija, Latvija, Estija ir Lietuva. Projekto turinys – pasakų motyvai, ir tai yra skirta patiems jauniausiems šių šalių piliečiams. Tai tolerancijos ir draugiškumo ugdymo projektas, o jaunas amžius gražiems dalykams yra ypač atviras, ir vaikystėje ar jaunystėje suformuotas vertybes mokantis saugoti visą gyvenimą ir jas siunčiantis ateičiai.
Dar neaptarta trečioji kelionės diena. Tai vėl grįžimas į Lenkiją, į Veličkos druskų kasyklą, į Krokuvą. Čia laukė Krokuvos senamiesčio apžvalga: Turgaus aikštė, Šv. Mergelės Marijos bažnyčia, paminklas Adomui Mickevičiui ir paminklas Žalgirio mūšiui, kitos karalių miesto įdomybės. Šiame mieste tarsi vartėme mūsų senosios valstybinės ir kultūros istorijos puslapius. Taigi nė viena kelionės diena nepraėjo be žinių plėtros, ką puikiai patvirtinome kelionės metu bendraudami tarpusavy autobuse. Čia net penkios komandos po dešimt žmonių buvo suburtos, kad lenktyniaudami pristatytų savo įspūdžius, tuo paskatindami kad visa, kas sužinota, įsimintų giliau. Varžytuvėse netrūko ir rimtų aptarimų, ir šmaikštaus jumoro, ir smagaus juoko, ir prizų už įdomias konkurso raiškas. O keliauninkų nuotaiką pastoviai žadino kelionės dalyvis, Bliuviškių bendruomenės centro pirmininkas Valdas Sinkevičius. Jis - savanoris muzikantas jau ne vienoje mūsų BCA išvykoje ir šį kartą lietuviškų dainų išpildymu nuolat džiugino ne tik mus visos kelionės laisvalaikio minutėmis, bet gražiu lietuviško žodžio skambėjimu ir akordeonu grojamų melodijų vingrumu tarsi pasakojo apie mūsų šalies žavesį.
Kelionė – bendrystė sambūris. Ji ne tik pažinimas, ji ir žmogiškųjų santykių gludintoja. Pastaroji kaip tik tokia ir buvo: visi jautėsi laimingi ir geranoriški vienas kitam. Laimingi ir dėl to, kad turėjome puikią gidę Valeriją Lukšienę – gerą pasakotoją, jautrią, mus visais atvejais pastebinčią. Šaunūs buvo ir vairuotojai, Arūnas ir Rimas, (UAB Algimanto autobusai). Laimingi, kad išvykstant mūsų žinių bagažas buvo kur kas skurdesnis, negu sugrįžtant. To mes ir ieškojome.

Aldona Narkūnienė, Šakių BCA tarybos narė