Vasara – ne tik didžiųjų darbų, bet ir puikus galimybių metas ką nors naujo atrasti, pamatyti, pažinti ir suprasti. Tokių troškimų vedina aktyvių Šakių krašto visuomenininkų grupė liepos 15,16,17 dienomis susibūrė į kelonę, kurios numatyti uždaviniai ir tikslai buvo ir pažintiniai, ir edukaciniai. Apie tai byloja jau pats šios kelionės pavadinimas - ,,Lietuvos didybės pėdsakai Baltarusijoje: pilys ir miestai". Į ją buvo kviečiami visų rajono bendruomenių atstovai ir vykti galėjo tie, kurie pareiškė pageidavimą. Savo kandidatų nepasiūliusios bendruomenės galimybę keliauti, savaime aišku, užleido kitiems, todėl 55 vietų autobusas buvo pilnai užpildytas.

O ką pamatėm, išgirdom, sužinojom?

Pirmoji diena, kaip ir dera, buvo skirta Baltarusijos sostinei Minskui. Čia mūsų laukė apžvalginė ekskursija po miestą: centrinis jo rajonas, įspūdinga Svisločės upės pakrantė, Senamiesčio Svobody (Laisvės) aikštė, Šv. Mergelės Marijos katedra, kurios didžiajame altoriuje kabo paveikslas, dovanotas Romos popiežiaus, taip pat Vilniaus vardą minintys objektai, centro aikštė, ,,Ašarų sala". Vakarop vykstame į garsiąją Šv. Kankinės Didžiosios Kunigaikštytės Elžbietos cerkvę – vienuolyną, kuris yra šiek tiek tolėliau nuo Minsko. Tai sakralinių pastatų kompleksas, pastatytas 1999 metais 70-čiai moterų vienuolių ir kitų pasišventusių asmenų, dirbančių teikiant dvasinę ir socialinę pagalbą žmonėms, to stokojantiems. Vakarieniaujame vienuolyne, o po to vėl jau mieste mūsų laukia kultūrinė priemonė – puikus nuotaikingas miuziklas ,,Merė Popins". Jis kai kuriems, iki šiol nelabai palankiai vertinusiems šią meno šaką, tapo tikru atradimu ir paskata toliau ja domėtis. Po spektaklio pėsčiomis grįžome į savo nakvynės vietą –viešbutį, todėl turėjome progos pasigėrėti 2006 m. baigtu statyti deimanto formos pastatu – nacionaline biblioteka ,,Almaz znanij" (,, Žinių deimantas"), kuris naktį ypač nuostabus. Be to pasinaudojome smagia atrakcija, pasivažinėjome metro po naktinį Minską.
Antroji diena – kelionė į Nasvyžių – miestą, susijusį su viena turtingiausių Europos giminių ir viena įtakingiausių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Radvilų gimine. Čia mūsų laukė ekskursija po miestą ir objektai bei vietos, susijusios su Radvilų didybės ir jų atminimo paliudijimais: didikų Radvilų rezidencija, XVI a. viduryje pastatyta Radvilų pilis, pirmoji Rytų Europos barokinė bažnyčia (1593 m.). Šios bažnyčios rūsiuose yra šeimyninis Radvilų šeimos mauzoliejus su 71 palaikais. Toliau – vėl kelionė į Mirą, kur laukia pažintuvės su 1395 m. statyta pilimi, vėliau tapusia Radviliados dalimi. Po II pasaulinio karo pilis buvo apleista ir tik 1969 m. atlikta dalinė konservacija, o 1991 m. pradėta jos restauracija. Dabar Miro pilis įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Toliau mūsų kelionės tikslas –Naugardukas, kur lankėme karaliaus Mindaugo pilį, XIII-XVI buvusią Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių rezidenciją ir bažnyčią, kurioje įvyko Jogailos vedybos su ketvirtąja žmona Sofija Alšėniške. Toje bažnyčioje buvo pakrikštytas ir A.Mickevičius. Jo garbei supiltas piliakalnis. Čia taip pat susipažinome su seniausiu sakraliniu pastatu – 1519 m. statyta Boriso Glebo cerkve. Susipažinę su Radvilų palikimu, toliau keliaujame į Lydą. Čia aplankėme kunigaikščio Gedimino statytą pilį su tik jai priklausančiomis įdomybėmis.
Trečiąją dieną mes jau Žirovičiuose, kur aplankome vyrų sentikių vienuolyną. Šis vienuolynas garsėja jame esančiu šventuoju Dievo Motinos paveikslu, o pats vienuolynas XVII a. buvo laikomas didžiausiu Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje. Po to keliaujame į Gardiną. Čia mūsų laukia pažintis su Vytauto Didžiojo pilies griuvėsiais, Naujoji pilis, senasis gaisrinės bokštas, Boriso Glebo cerkvė (XII a.), Bernardinų bažnyčia, Tyzenhauzų aikštė, Liuteronų kirchė, Gardino teatro pastatas.
Toliau – kelionės formalumai ir kryptis – link namų. Kaip matosi, išvykos programa buvo labai įtempta ir kartu labai turtinga. Tai ar labai pavargom? Suprantama – taip! Per trejetą dienų tokia gausybė reginių ir žinių. Be to turėjome progos pasigėrėti ne tik kaimyninės valstybės pagarba praeičiai ir mūsų istoriniams sąlyčiams, bet Baltarusijos miestų ar objektų švara ir tvarka bei ekskursją aptarnavusių darbuotojų pasiruošimu ir uolumu, tiek lietuvių, tiek baltarusių. Grįžome įgiję daug gėrio - praturtėjome pilietiškų žinių gausa ir įgijome paskatą jų dar daugiau ieškoti.. Visa tai, turime prisipažinti, pranoko mūsų lūkesčius ir tuo labai džiaugiamės, nes nuovargis jau praėjo, o vertingas patyrimas pasiliks ilgam. Be to tokia kelionė, kaip visada,- tai ir bendrystės santykių stiprinimas tarp mūsų krašto žmonių. Gražios bendrystės, kurioje šį kartą buvo nemaža dalis naujų veidų. Pati kelionė jau yra vertybė: ji mokė atidumo, paslaugumo vienas kitam, išradingumo ekspromtu kuriant laisvalaikio mini programėles, kuriose netrūko šmaikštumo ir juoko. O joms pritarė akordeono muzika ir smagi bendra daina.

Šakių BCA pirmininkė Grina Šnirpūnienė