Kiekviena žolelė, kiekvienas augalėlis visa savo esybe į saulę, į šviesą gręžiasi. Be jos jis neegzistuotų. O žmogus? Kaip su juo? Ar jo buvimui užtenka vien saulės šviesos, ar dar kažko reikia?
Jam taip pat reikia šviesos, bet vien saulės neužtenka. Jis turi nepaprastai galingą mąstymo organą – smegenis. Mokslas teigia, kad žmogaus smegenys yra vienas iš sudėtingiausių visatos kūrinių, ir jų ugdymui, lavinimui jau reikia ir kitokios šviesos. Pagrindinės smegenų mankštos galimybės glūdi knygose, kurios padeda išjudinti ne tik protą, bet ir dvasią. Gera žmonėms, kurie prie jų nuolat liečiasi.
Štai ką apie vieną itin paveikią žmonių lavinimosi instituciją sako vokiečių filosofas Gotfryd‘as Vilhelm‘as Leibnic‘as: ,,Biblioteka ‒ tai žmogaus dvasinių vertybių lobynas.“ Dar džiaukimės, mūsų rajone bibliotekų tinklas iki šiol nepatyrė didesnių naikinimų, šios kultūros įstaigos veika visose seniūnijose, o kai kur, didesnėse, yra po dvi ar tris.

Sudargo padalinio bibliotekininkė Valerija Endriukaitienė pasakytų, kad biblioteka – tai įstaiga, kurios durys nuolat varstomos. Ir kaip nebus varstomos, jei kelias ar takelis veda ir pagyvenusį, ir jauną, ir vaikučius pabiručius... Visada čia laukia susitikimas su knyga, su kompiuteriu, visokeriopa Valerijos parama. Bet dar negana to ‒ Valerija ir režisierė: ji stato spektakliukus su suaugusiais ir su vaikais. Be to, jos bibliotekoje renkasi į edukacinius‒praktinius užsiėmimus aktyvių moterų klubas: čia gaminami įvairūs rankdarbiai, papuošalai bažnytinėms ir bendruomenės šventėms.
Paskutinis Sudargo visuomenės pradžiuginimas bibliotekoje vyko sausio 23 dieną, kai į viešnagę su šviesia žinia atvyko Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė ,,Mėlynosios paukštės“: Ona Jasinskienė, Lina Eringienė, Rita Mockeliūnienė ir Violeta Simonavičienė. Jos meniškai pristatė 20‒ąjį iliustruotą kraštotyrinį‒informacinį viešosios bibliotekos parengtą leidinį ,,Šakių 2019 metų kalendorius“ , skirtą Šakių 420 metų jubuliejui. Jis pirmiausia buvo pristatytas Šakiuose ypač gausiai gerbėjų publikai. Dabar jis lankosi seniūnijų bibliotekose, kad apie savo žemę kiekvienam kampeliui atvežtų žinių, kurios suguldytos į 416 puslapių.
Bet paukštės nebūtų mėlynosios, jeigu išraiškiu savo meniniu žodžiu, daina, muzika nepabudintų klausytojų sielų, nepažadintų jausmų ir nepakeltų minčių į mėlynas erdves, kur joms, atitrūkusioms nuo žemiškų vargų ir rūpesčių, būtų gera ir šviesu. Tokia nuotaika pleveno nedidelėje, bet jaukioje bibliotekos patalpoje.
Vakaras turėjo ir antrąją dalį ‒ tikrą siurprizą. Sudargo kraštietė Gema Flėderytė-Sotikova, itin lyriška, elegiška poetė ir jau gana plačiai žinoma, tėviškei ne naujiena. Bet netikėta tai, kad ji tapo puikius peizažus. Šiuo menu ji neseniai susidomėjo, lyg ir pajuto jėgą, skatinančią tapyti. Taigi skambėjo Gemutės eilėraščiai ir akį traukė 20 naujutėlių tapybos darbų.
Visa tai sužadino gerą klausytojų ir žiūrovų jaudulį ir pasigėrėjimą prasminga popiete.
Dalyvavusių vardu nuoširdžiai ačiū už tokį grožį!

Alberta N. Dragūnaitienė, Sudargo BC pirmininkė