Atminties keliais po kaimynų žemę
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Prie Baltijos jūros yra Danijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos krantai. Generalizuotas Baltijos jūros kranto linijos ilgis 7080 kilometrų. Šakių bendruomeniečiai jau yra aplankę didesnę daugumą išvardintų kaimynių, likusios tik Danija ir Rusija.
Išgirdę, kad į Kaliningradą mums galioja vienkartinės vizos, susidomėjome šiuo Rusijos lopinėliu prie Baltijos jūros ir galimybe aplankyti kaimynę.
Rugsėjo 28 dieną, paruošę kelionei reikalingus dokumentus, atvykstame į Kybartus ir atlikę sienos kirtimo formalumus, keliaujame pro Stalupėnus (Nesterovą) į Tolminkiemį (Čystye Prudy). Ankstyvų rytą, kai dar daugelis miega, pasivaikščiojome Tolminkiemyje, apžiūrėjome Donelaičio tėvoniją. Per Gumbinę (Gusevą) keliaujame link Karaliaučiaus, tai - didingasis karalių miestas, dar vadinamas „keturių K“ miestu (Koenigsberg, Kaliningrad, Karaliaučius, Królewiec tai miesto pavadinimai įvairiais laikotarpiais ir įvairiomis kalbomis). Jis buvo beveik visiškai sugriautas Antrojo pasaulinio karo metu. Iš vokiškojo miesto telikę kelios bažnyčios, padrikai išsibarsčiusios po visą miesto teritoriją, septynetas vartų ( anksčiau miestą juosė gynybinė siena, turėjusi daug vartų)Priegliaus upės saloje, kurioje anksčiau buvo senamiestis, o dabar plyti žalias parkas. Visa tai, mes pamatome apžvalginės ekskursijos metu po Karaliaučių (Kaliningradą): buvusią Kryžiuočių ordino, Prūsijos hercogystės sostinę ir valdovų karūnavimo vietą. Sužinome, kad čia buvo atspausdintos pirmos lietuviškos ir prūsiškos knygos ir kad čia 1547 m. atspausdinta pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
Saugaus eismo tema – nuolatinis girėniškių rūpestis
- Informacija
- Kategorija: Saugus eismas
Girėnų bendruomenė aktyviai dalyvauja projekte „Eismo saugumas bendruomenėse - 2019“. Rugsėjo 20 d. girėniškiai anksčiau paminėjo keliaujančių ir vairuojančių šventę, kuri švenčiama rugsėjo paskutinį sekmadienį. Renginio metu bendruomenietės kartu su Šakių policijos komisariato pareigūnėmis stabdė automobilius, dviratininkus. Rengėjos su artėjančia švente pasveikino ir visiems galimiems vairuotojams palinkėjo saugaus vairavimo. Ta proga visi eismo dalyviai buvo apdovanoti atšvaitais, lankstinukais, o dviratininkams buvo išdalintos šviesą atspindinčios liemenės.
Rugsėjo 21 d. JKSC sporto salėje vyko Girėnų bendruomenės 3- jų kartų krepšinio 3x3 rungtynės. Dalyvavo 5 komandos ir kiekviena turėjo savo pavadinimą. Pirmąją vietą iškovojo „Neptūno" komanda. Antri buvo komanda „Barzdos". Treti - „Girėnai". Baudų mėtymo konkurse laimėjo šie sportininkai: M. Švelnys – I vieta, G. Jakas –II vieta, D. Jasevičius –III vieta. Tritaškių rungtyje nugalėtojai buvo šie sportininkai: M. Švelnys, Ž. Brazaitis, K. Vylimaitis.
Ir šio renginio metu buvo aktualizuojamos kelių eismo taisyklės, išdalintos šviesą atspindinčios liemenės bei atšvaitai. Po tradicinio turnyro visi rinkosi į bendruomenės namus pasistiprinti gaspadinių išvirtu šiupiniu ir atsigaivinti gardžia duonos gira.
Girėnų BC informacija
Krepšinio aikštelės Liepalotuose atnaujinimas
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
Panaudojus Nacionalinės paramos kaimo bendruomenėms lėšas šią vasarą ir rudenį bendruomenės centras ,,Tėviškė" įgyvendino projektą Nr.NPKB-19V-128 ,,Krepšinio aikštelės atnaujinimas, pritaikant ją įvairiems bendruomenės poreikiams". Projekto tikslas – pakeisti seną krepšinio aikštelės asfalto dangą draugiška aplinkai trinkelių danga ir pritaikyti aikštelę kaimo gyventojų aktyviam poilsiui ir turiningam laisvalaikio praleidimui, prekybai vietoje užaugintais ir (ar) pagamintais produktais, gerinti gyvenimo kokybę.
2015 metais įgyvendinę projektą "Aktyvaus poilsio zonos sukūrimas Liepalotuose", sutvarkėme dalį viešosios erdvės, pritaikydami ją aktyviam poilsiui, įrengėme vaikų žaidimo zoną. Tačiau dėl lėšų stygiaus liko nesutvarkyta krepšinio aikštelė, kurioje vyksta bendruomenės centro organizuojami renginiai, ji yra vienintelė krepšinio aikštelė Liepalotuose. Aikštelės asfalto danga buvo ištrupėjusi, iškilota medžių šaknų, labai nelygi ir pavojinga. Aikštelėje jau kurį laiką nebuvo galima žaisti krepšinio. Visuotiniame bendruomenės centro susirinkime, valdybos posėdyje vienbalsiai buvo nutarta sutvarkyti aikštelę, pakeičiant jos dangą, aikštelę pritaikant sporto, bendruomeniniams renginiams bei prekybai vietiniais produktais. Buvo atlikta aplinkinių kaimų gyventojų žodinė apklausa, kuri patvirtino projekto reikalingumą.
"Mes - vienos saulės vaikai 2019"
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
Rugsėjo 20 d. Šakių rajono policijos komisariate rinkosi Šakių ir Jurbarko rajonų jaunieji policijos rėmėjai, Šakių jaunieji pasieniečiai ir jaunieji Šaulių sąjungos nariai. 33 jaunuoliai dalyvavo Šakių bendruomenės pareigūnės A.Mockevičiūtės organizuotame antrame projekto „Mes- vienos saulės vaikai 2019" renginyje. Prie šio renginio organizavimo prisidėjo ir Jurbarko bendruomenės pareigūnas R.Budrius bei Šakių Atviro jaunimo centro darbuotoja J.Ambrasienė. Į keturias mišrias komandas pasidalinę jaunuoliai pirmiausiai dalyvavo orientacinėse varžybose, kurių metu reikėjo surasti pagal užuominas 20 Šakių mieste esančių objektų, prie jų nusifotografuoti ir saugiai, laikantis Kelių eismo taisyklių, pasiekti galutinį tašką - Girėnų bendruomenės centrą. Šiame centre toliau vyko proto mūšis, kelių eismo taisyklių žinių patikrinimas, šaudymo rungtis. Na ir aišku, kaip gi be girėniškių moterų senoviniame pečiuje išvirto troškinio. Nors renginys buvo skirtas bendravimo skatinimui tarp kelių statutinių, sukarintų jaunimo organizacijų narių, jame turėjo nugalėti draugystė. Tačiau susumavus visų rungčių rezultatus, geriausiai pasirodė ir pirmąją vietą užėmė komanda „Žalieji", antrieji liko „Ėriukai", tretieji – „Turbo sraigės". O kito rengino metu labiau pasistengti pažadėjo „Erelių" komanda. Geriausias saugaus eismo žinias parodžiusiam jaunimui ir komandų vadovams Girėnų bendruomenės nariai, dalyvaujantys projekte „Eismo saugumas bendruomenėse", įteikė atšvaitus ir krepšius su šviesą atspindinčiais elementais. Bendru sutarimu buvo nuspręsta, jog ši draugystė tęsis, ir ateityje vyks dar ne vienas bendras kelių jaunimo organizacijų renginys.
Irena Sakalauskienė, Girėnų BC
Keturnaujienos obuoliuko šventei – 5
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Bendruomenės kiemelis, kaip ir turi būti, yra keturnaujieniečių traukos centras. Tai ir nenuostabu, kad gražią rugsėjo paskutinės dekados dieną jis gyvai pildėsi žmonių šurmulio ir vaikų klegesio. Pirmiausiai susirinkusius skambia daina ir gera nuotaika pasveikino Kriūkų daugiafunkcio centro kapela "Panemunys". Tai šaunus kolektyvas, ir įžiebti smagaus šėlsmo ugnį parako jam netrūksta. Matėsi, kad ne vienam ir ūpas, ir kojos tarsi pačios kilo ir vedė į bendrą šurmulio ratą.
Kartu padainavę ir pašokę, o tuo pačiu jau ir praalkę, po kurio laiko visi stiprinosi virėjų Rasos ir Kristinos išvirta žirniene su žąsimi. Toliau sekė bendravimas tarp kaimynų ar atvykusių svečių. Paįvairinimui bandėm žaisti „obuolinėm" šaškėm. Šauniosios bendruomenės gaspadinės prikepė skaniausiais kvapais gomurį kutenančių pyragų. Tai jau taip pat yra tradicinė šventės dalis. Po visų ragavimų ir degustacijų už skanėstus buvo nuspręsta prizinių vietų neskirti ‒ juk kiekvienas buvo puikus, nes iškepamas su meile.
Vaikučiai, pūsdami muilo burbulius, pagyvino šventinę atmosferą ir tarsi suteikė viltį, kad bendruomenė gyvens dar ne vienerius metus. Jau gana vėlyvu metu, pabendravę, pašokę ir padainavę, žmonės skirstėsi namolio kalbėdami, kad ir kitais metais bendruomenės aktyvas suruoštų tokią smagią atsisveikinimo su vasara ir rudens pasveikinimu šventę.
Birutė Ūsienė, Keturnaujienos BC pirmininkė
Paminėta žydų genocido diena
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Holokaustas – ne tik žydų tragedija. Tai – mūsų tragedija, nes netekome Lietuvos piliečių, kartu su mumis kūrusių valstybę, dalyvavusių šalies ekonominiame, kultūriniame ir politiniame gyvenime. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.
Kudirkos Naumiestyje nuo seno gyveno nemažai šios tautybės žmonių. Pagal 1842 m. gyventojų surašymo duomenis miestelyje gyveno virš 4000 žydų. Senosiose kapinėse palaidota apie 1000 nužudytų miestelio ir jo apylinkių žydų tautybės atstovų. Žudynės vyko 1941 m. liepos - rugsėjo mėnesiais. Žydų vyrai birželio mėn. 25 d. buvo sukviesti į miestelio turgaus aikštę bendriesiems miesto tvarkymo darbams, po kurių, liepos mėn. 4-10 d., suskirsčius į grupes po 50, nuvežti į žydų senąsias kapines ir sušaudyti. Likę šeimos nariai, daugiausia moterys ir vaikai, 650 žmonių, rugsėjo 16 d. buvo sušaudyti Paražnių miške.
Rugpjūčio 23 d. Naumiestiečių sambūrio žmonės paminėjo žydų genocido dieną. Bendruomeniečiai, tradiciškai su akmenėliais rankose, keliavo į Naumiesčio žydų kapines. Prie paminklo padėjo gėlių, akmenėlių ir uždegė žvakę.
L.Mockevičienė, Naumiestiečių sambūris