- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 54
Birželio 20 d. Gerdžiūnuose sėkmingai finišavo du Šakių rajono savivaldybės finansuojami projektai, sutelkę bendruomenę bendroms veikloms. Šią dieną vietos gyventojai ir svečiai ne tik prisiminė svarbius krašto istorijos puslapius, bet ir aktyviai leido laiką tradicinėse tinklinio varžybose.
Pirmąją dienos pusę vainikavo projekto „Gyvos šaknys – knygnešių pėdomis“ uždarymas. Šio Šakių rajono savivaldybės finansuoto projekto pamatinės vertybės – pilietiškumas, atsakomybė puoselėti savo aplinką ir gyvos tautos istorijos atminties išsaugojimas. Projekto eigoje buvo nuveikti dideli darbai: atsodintas Knygnešių ąžuolynas Liepalotėliuose bei pasodintos aplinką puošiančios gėlės. Birželio 20 d. įvykęs pėsčiųjų žygis tapo prasmingu šio projekto akcentu, subūrusiu jaunimą ir vyresnę kartą bendram tikslui bei skatinusiu fizinį aktyvumą. Žygio dalyviai patraukė Ilguvos link. Čia, bendradarbiaujant su Gerdžiūnų biblioteka, žygeivių laukė ypatingas susitikimas – atvyko „knygnešė“, Kudirkos Naumiesčio bibliotekininkė Kristina Tučinskaitė-Vaitiekaitienė, kuri charizmatiškai supažindino su dramatiška knygnešystės istorija. Istorinių akcentų Ilguvoje būta ir daugiau – atsodintas simbolinis Ilgio ąžuolas, o bendruomenės narė Jūratė Bataitienė susirinkusiems jautriai papasakojo legendą apie žynį Ilgį.
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 59
Yra tradicijų, kurios neblėsta. Jos perduodamos iš kartos į kartą, iš širdies į širdį, nes jose telpa mūsų tautos skausmas, stiprybė ir viltis. Kiekvienais metais birželio 14-ąją susirenkame pagerbti žuvusiųjų už Tėvynę Lietuvą — tų, kurių gyvenimus nutraukė tremtis, smurtas ir okupacijos žiaurumas. Tai diena, kai sustojame, susikaupiame ir prisimename, kad laisvė nėra duotybė — ji yra brangiausia vertybė, už kurią sumokėta gyvybėmis.
Ši graži ir prasminga tradicija mūsų krašte gyvuoja daugelį metų, o jos gyvastį palaiko žmonės, kurie savo darbu ir širdimi kuria bendrystę. Viena jų — mūsų darbštuolė pirmininkė Alvyra Janavičienė — tai žmogus, kuris savo darbais kalba garsiau nei žodžiais. Ji — tarsi bitelė, kuri nepailsdama skraido nuo vienos idėjos prie kitos, buria žmones, organizuoja renginius ir kuria jaukią, gyvą bendruomenės dvasią.
Birželio 14-osios popietę, 15 valandą, Staliorių koplyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už žuvusius. Jas aukojo Paluobių angelų sargų klebonas Andrius Vaitkūnas. Susirinkusieji meldėsi už tuos, kurie nebegrįžo iš tremties, už tuos, kurių vardai liko Sibiro sniege, ir už tuos, kurių istorijos iki šiol skaudina mūsų širdis.
Po Šv. Mišių minėjimą tęsė bendruomenės „Tėviškė“ pirmininkė Alvyra Janavičienė. Jos šilti, jautrūs ir pagarba persmelkti žodžiai priminė, kad atmintis — tai mūsų pareiga ir mūsų stiprybė.
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 322
Respublikiniai Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydžiai jau daugelį metų yra vieta, kur susitinka žmonės, kuriems rūpi jų kraštas, tradicijos ir gyvas bendruomeniškumas. Tai ne tik renginys – tai savotiška metų šventė, kurioje kiekviena bendruomenė gali parodyti savo veidą, kūrybą, išmonę ir stiprybę. Karklė tampa erdve, kurioje susilieja skirtingų rajonų patirtys, idėjos ir žmonių energija. Čia gimsta naujos pažintys, įkvepiančios iniciatyvos ir dar tvirtesnis tikėjimas, kad kaimas – gyvas, kūrybingas ir stiprus.
Šiemet Šakių rajono bendruomeniečiai į Karklę vyko kaip į savotišką radijo bangomis pulsuojančią šventę – juk 2026 m. sąskrydžio tema buvo „Bendruomenių radijas“.
Karklė, vakaras, autobusas jau rieda link gimtojo Šakių rajono. Kaip gera grįžti namo po dienos, praleistos tarp bendruomenių, tarp žmonių, kurie moka kurti šventę ir būti kartu. Nors buvome toli nuo namų, visą laiką lydėjo nematoma, bet labai stipri bendrystė – žvilgsniu, žodžiu, darbais ar tiesiog buvimu šalia.
Vos atvykę į Karklę nė nespėjome pajusti jūros ošimo – visi paskendome bendruomeninėje rutinoje: palapinės statyme, puošyboje, kiemelio įrengime, vaišių ruošime, mini mugės pasirengime. Tik užsisegę registracijos apyrankes ant riešų galėjome įsilieti į Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydžio 2026 m. programą. Mūsų delegaciją sudarė net 49 bendruomeniečiai, o sąrašo pabaigoje – Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius, kuris savo parašu „suapvalino“ dalyvių skaičių iki 50.
Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius šių metų sąskrydyje atliko ypatingą vaidmenį – jis buvo vienintelis meras iš visų Lietuvos savivaldybių, dalyvavęs renginyje kartu su savo krašto bendruomenėmis. Jo buvimas Karklėje tapo svarbiu ženklu, kad savivaldybė mato, vertina ir palaiko bendruomenių veiklą. Meras pasveikino sąskrydžio dalyvius, pabrėždamas, kad bendruomenės yra gyvybingiausia rajono dalis, kuri savo iniciatyvomis ir darbu kuria stipresnį, aktyvesnį ir jaukesnį Šakių kraštą.
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
- Peržiūros: 239
Kartais tenka išgirsti svarstymų, ar bendruomeninių organizacijų sąskrydžiai yra racionalus lėšų ir laiko panaudojimas. Tokie klausimai dažniausiai kyla todėl, kad vis dar nepakankamai suprantame, kas iš tiesų kuria stiprią visuomenę. Keliai, pastatai ar infrastruktūra yra svarbūs, tačiau be žmonių tarpusavio pasitikėjimo ir gebėjimo veikti kartu jie nesukuria gyvos bendruomenės.
Bendruomeninė veikla remiasi žmonėmis. Žmonės telkiasi, kai pažįsta vieni kitus, pasitiki vieni kitais ir mato bendrą tikslą. Todėl gyvi susitikimai nėra priedas prie veiklos – jie yra pati veiklos esmė. Būtent juose gimsta naujos idėjos, partnerystės, iniciatyvos ir sprendimai, kurie vėliau keičia miestų, miestelių ir kaimų gyvenimą.
Keista girdėti priekaištus dėl bendruomenių sąskrydžių iš tų pačių žmonių, kurie pripažįsta, kad Lietuvai reikia daugiau pilietiškumo, didesnio visuomenės atsparumo krizėms, stipresnių kaimynystės ryšių ar aktyvesnio gyventojų dalyvavimo sprendimų priėmime. Visa tai neatsiranda savaime. Negalima reikalauti stiprių bendruomenių ir kartu abejoti priemonėmis, kurios tas bendruomenes stiprina.
Pastarųjų metų patirtys – pandemija, migracijos iššūkiai, geopolitinės grėsmės, dezinformacijos plitimas – aiškiai parodė, kad pirmieji į pagalbą dažnai ateina ne institucijų “dokumentai”, o žmonės, kurie pažįsta savo kaimynus, žino vietos problemas ir geba veikti kartu. Tokie ryšiai neatsiranda per vieną dieną. Jie kuriami nuolat, taip pat ir bendruomenių susitikimuose bei sąskrydžiuose.