Esame eismo dalyviai
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
Visi be išimties esame eismo dalyviai. Saugaus eismo taisyklių turime laikytis be išimties visi – pėstieji, automobilių, dviračių, paspirtukų ir kitų transporto priemonių vairuotojai. Keliautojų ir vairuotojų diena – nuo 2009-ųjų minima, Lietuvos vyskupų konferencijos paskelbta diena, kurios tikslas – priminti visiems, apie pagarbą ir lygiateisiškumą jaustis saugiais kelyje.
Rudenį ir žiemą daugiausiai problemų sukelia pėstieji, dažniausiai – senjorai, nesuprantantys, jog atšvaitai yra būtini. Taip pat – netaisyklingai atšvaitūs nešiojantys žmonės. Prie sparčiai augančių problemų galima priskirti telefonų naudojimą, kuris itin blaško ne tik vairuotojų, tačiau ir pėsčiųjų dėmesį ir yra viena dažnesnių nelaimių kelyje priežasčių. Na, o opiausiomis temomis vis dar išlieka saugos diržų nesegėjimas keliaujant automobilio gale bei leistino greičio viršijimas.
Girėniškiai kartu su policijos pareigūnais minėjo Vairuotojų ir keliautojų dieną. Stabdė automobilius, dalino lankstinukus, vaikučių piešinukus apie saugų eismą ir linkėjo visiems vairuotojams saugiai važinėti, saugoti pėsčiuosius, dviratininkus.
Girėnų BC informacija
Saugaus eismo renginių ir užsiėmimų maratonas
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
Visą spalio mėnesį Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centre vyko konkurso „Eismo saugumas bendruomenėse 2018. Saugus eismas zanavykams“ renginiai:
Užsiėmimas su Saugute
Spalio 15 d. centre svečiavosi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos projekto „Eismo saugumas bendruomenėse - 2018“ koordinatorė Sigita Grigaliūnienė. Kartu su ja svečiavosi ir personažas – katytė, kuriai vaikai išrinko vardą. Ją pavadino Saugute. Koordinatorė priminė atšvaitų dėvėjimo svarbą ir taisykles, bendravo su vaikais, ieškojo atsakymų į keblius eismo situacijų klausimus.
Orientacinis važiavimas su dviračiais
Dvi spalio mėnesio savaites mokiniai dalyvavo užsiėmimuose „Aš eismo dalyvis“ ir „Orientuotas ir saugus“. Užsiėmimų metu mokiniai atliko užduotis, kurios lavina orientaciją erdvėje, skatina prisiminti saugaus elgesio taisykles važiuojant dviračiu, įtvirtina informacinių nurodomųjų kelio ženklų skaitymą. Vyko važiavimas gatvėmis ir orientacinio važiavimo su dviračiais varžybos.
Orientacinis sportas su dviračiais teikė mokiniams teigiamas emocijas, nes tai buvo kitokia veikla nei per eilines pamokas. Išryškėjo tarpdalykiniai ryšiai, nes mokiniai turėjo perskaityti punktų aprašymus, atsižymėjimui buvo naudojami kelių spalvų flomasteriai, reikėjo skaičiuoti daiktus. 5,6 klasės mokiniai vieną pamoką važiavo su mokytoja ir ieškojo punktų, o kitą pamoką komandomis turėjo į tuos punktus nuvežti kamuoliukus. Po to su mokytoja patikrino ar abi komandos teisingai išdėliojo juos. Vyresnėse klasėse punktų ieškojo savarankiškai arba poromis. Orientacinio važiavimo metu mokiniai prisiminė ir įtvirtino saugaus važiavimo taisykles, lavino vairavimo įgūdžius, mokėsi bendradarbiauti. Su vyriausiais mokiniais važiavome nurodytu maršrutu miestelio gatvėmis. Tikslas - laikytis eismo taisyklių ir prisiminti kelio ženklus.
Įgyvendintas projektas „Bendruomenės patalpų remontas“
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
Veršių bendruomenės centras veiklą vykdo patalpose, 415,89 kv.m, išsidėsčiusias per du pastato aukštus, kurias naudoja panaudos pagrindais. Bendruomenės centro patalpos yra vienintelė vieta kaime, tinkanti įvairiems gyventojų susibūrimams. Norime, kryptingai įtraukiant visus įvairaus amžiaus gyventojus kartu sportuoti ir poilsiauti, gerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę, suteikiant kartais net ir elementarių gyvenimo pamokymų. Bendruomenės centras organizuoja kaimo tradicijas puoselėjančias šventes: Užgavėnių, Gegužinių (Mojinių), Vaikų gynimo, Mindaugo karūnavimo, Bulvės, Vasaros kaimo šventes, eglutės įžiebimo ir kitas popietes, mokymus, edukacinius užsiėmimus, vyksta meno kolektyvų pasirodymai, organizuoja sportines varžybas, susitikimus, šventes. Dabartinė, kai kurių patalpų būklė yra prasta: nelygios betoninės grindys, suplyšusi PVC danga, aptrupėjusios, sutrūkinėjusios, nusilupinėjusiais dažais sienos, lubos, kai kur ant sienų yra likučiai suskilusių, nubirusių plytelių tarpai, prastas apšvietimas.
Kaip gyvena Novos ir Šešupės apglėbtieji?
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Ar daug Lietuvoje rastume tokių vietovių, kuriose jos gyventojų bendruomenė būtų taip artimai susijusi su gamta? Ne su bet kokia, o su nuostabiausiomis, į vieną tėkmę susiliejusiomis šio krašto upėmis ‒ Nova ir Šešupe. Nova net suteikė visam Šakių kraštui pavadinimą ‒ Zanavykija. Pastarajai buvo lemta tapti lietuviško žodžio tėviške. Šešupė! Kiek dainų jai yra paskyrę poetai, kiek skaudžių aimanų išdejavę knygnešai, slaptai per sieną nešdami gimtąjį žodį iš užsienių į pavergtą savo Tėvynę? Tai tokiame krašte gyvybingai gyvena Panovių bendruomenės žmonės. Gyvena gražioje bendrystėje, išmaningai prisiderindami prie savo vietovės gamtos grožio ir patys kurdami toje vietovėje gėrį ir grožį.
Nors bendruomenė ir bendrystė - artimi, giminiški žodžiai, bet jų reikšmę galima suprasti tik išgyvenus, patyrus, pabuvus bendroje veikloje, sujungus skirtingas kartas, skirtingą patirtį, skirtingus sugebėjimus. Bendrystė jungia praeitį, dabartį ir ateitį, ji žvelgia pirmyn, nepamiršdama, kas buvo sukurta anksčiau. Gyventi bendrystėje – tai gyventi kitiems, dėl kitų, nes gyvenimo tikrumas yra mažume, o paprastumas - tikrasis grožis.
Slavikų seniūijos bendruomenės centro 15-ojo jubiliejaus šventė
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Slavikų seniūnijos bendruomenės centras įkurtas 2003 – 12 – 29. Jis vienija visos Slavikų seniūnijos bendruomenę. Tada buvo 82 nariai. 2018 m. BC yra - 65 nariai.
Centro valdymo organai yra šie: Centro visuotinis narių susirinkimas (aukščiausias organas), Centro taryba (kolegialus), Pirmininkas (vienasmenis).
Bendruomenės centro veiklos tikslai: vienyti Slavikų seniūnijos gyventojus ir iš jo kilusius žmones; ugdyti gyventojų bendruomeniškumą; rūpintis gyventojų gerove, gyvenamosios aplinkos gerinimu; vienyti bendruomenės centro teritorijoje veikiančių kultūros, švietimo įstaigų, įvairių organizacijų darbą; rūpintis bendruomenės teritorijos ekologine situacija; plėtoti ryšius su analogiškomis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje; vienyti narius bendrai veiklai, padėti jiems keistis informacija, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, skatinti bendrą veiklą, plėsti akiratį; teikti nariams įvairiapusę informaciją ir pagalbą.
Bendruomenės centro veiklos sritys: kultūros, švietimo, socialinė, aplinkosaugos, sporto.
Į pažinimo tolį rudens keliais geltonais
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija kiekvienais metais organizuoja keliones į svečias šalis. Šiemet spalio 12-14 dienomis viešėjome Ukrainoje, valstybėje, turinčioje ir kultūrinius, ir ekonominius, ir politinius šimtmečių ryšius tarp Lietuvos ir Ukrainos. Mūsų tikslas buvo pasižvalgyti po tą saulėtą kraštą, kuriame dar visai nesunku atrasti ir kadaise mūsų tautiečių įspaustus pėdsakus. O kad jie Ukrainoje atmenami, galima pasitikrinti : mūsų grupei prieš į ką nors kreipiantis, tereikėdavo garsiai lietuviškai pasikalbėti tarpusavyje, ir tuo iš karto pajusdavome šiltą dėmesį mūsų atžvilgiu.
Taigi trumpai apie mūsų kelionę. Iš Šakių išvažiavome 2 valandą ryto, kai visi dar saldžiai miegojo, 55 Šakių krašto bendruomeniečiai patraukė į pietus, į Lvovą. Laimė keliauti teko tik iš Švedijos parvarytu autobusu. Kelionė ilga, bet visų gera nuotaika, įvairios reikalingos ir žaismingos užduotėlės, globotinių paieškos neleido miegoti. Apie 17 valandą jau pasiekiame Lvovą ir apsistoję viešbutyje skubiai vykstame į Lvovo Operos ir baleto teatrą, kuriame stebime operą Leoncavallo „Pajacai“. Teatro pastatas pastatytas 1897–1900 m. 1895 m. miestas paskelbė teatro pastato dizaino konkursą, ir dėl galimybės projektuoti Lvovo operos ir baleto teatrą varžėsi daugybė garsių architektų. Laimė nusišypsojo architektui Zygmuntui Gorgolewskiui, nustebinusiam atrankos komisiją siekiu operą statyti tiesiog ant mieste tekančios Poltvos upės. Ukrainiečiai mėgsta sakyti „pastatyta ant upės“, nors iš tiesų upė teka greta pastato – po žeme. Šiaip ar taip, sprendimas buvo neįprastas, o gruntas greta upės netiko panašiam statiniui. Gorgolewskis nutarė neręsti įprastų pamatų, o panaudoti tvirtą betoninį pagrindą – pirmą kartą tokį Europoje. Teatras buvo pastatytas palyginti greitai, o jį atidarius, pasklido kalbos, esą, netrukus jis sugrius. Žmonėms atrodė, kad pastatas smenga, tad iš architekto buvo juokiamasi, jo darbas – kritikuojamas. Architektas taip nerimavo dėl teatro likimo ir nelemtų pamatų, kad po kelerių metų nusižudė. Ar nusižudė? Greičiausiai ne, tačiau taip byloja miesto legendos. O operos pastatas po jo mirties nustojo smegęs. Išgirdus tokius pasakojimus tik dar labiau norisi išvysti šį statinį tiek ir išorės, tiek iš vidaus – o pamačius, abejingų nepalieka. Prie esančio fontano su vaizdu į Operą rikiuojasi minia norinčių nusifotografuoti. Daugelis iš mūsų taip pat išnaudojo šią progą ir pasidarė atminimui gražių nuotraukų.