,,Ieškok kelio, grįsto gerais darbais, juo greičiausiai pasieksi laimę‘‘
‚,Tikrieji gyvenimo stebuklai gimsta iš bendrystės“
(aforizmai)

Daugelis Šakių krašto kaimo bendruomenių, kaip ir visos Lietuvos, jau žingsniuoja į trečiąjį savo brandos dešimtmetį. Tarp tokių ir Ritinių kaimo bendruomenė, susibūrusi 2003 m. ir dabar jungianti 39 narius. Pirmąja šio bendruomenės centro pirmininke buvo išrinkta itin kraštiečių pagarbos nusipelniusi šauniausia bendruomenės siela Janina Ilgūnaitienė. Ją nuo pat pradžios supo aktyvus padėjėjų būrelis: Zita Martynaitienė, Lina Liudžiuvienė, Zita Ilgūnaitienė, Birutė Dvaranauskienė, Birutė Jomantienė. Ritiniečių entuziazmas pasiekė ir kaimyninį Giedručių kaimą: iš jo dvi darbštuolės ‒ Marytė Stankaitienė ir Algima Mikelaitienė prisijungė prie ritiniečių.
Ritiniai ‒ ramybės oazė, nes iš vienos pusės nuo Šakių miesto ir kelių triukšmo saugoja ją ar miškų salos, ar net vientisi jų masyvai. Pagrindinėje kelio Pilviškai‒Šakiai‒Jurbarkas pakelėje meškeriotojus vilioja rimtį skleidžiantis Ritinų tvenkinys, nelabai didelis, bet labai patrauklus. Per gyvenvietę vinguriuoja mielas Orijos upelis, savo vandenų veidrodžiais atkartodamas žalių krantų ir padangės atspindžių grožį. Kaimo centrinė gyvenvietė tolėliau nuo kelio, todėl jo buvimas netrikdo vietovės gyvenimo, tik jį paįvairina, suteikdamas judrumo galimybių. Kaimas, kaip beveik ir visas derlingų Šakių žemių arealas, yra agrarinis kraštas, paveldėtas iš tradicinio Lietuvos ūkinikavimo laikų ir atsinešęs iš ten daugelį patrauklių gyvensenos papročių. Tos paveldinės tradicijos gražiai suvešėjo šiuolaikiniame Ritinių bendruomenės centro gyvenime ir dabar puikiai prsidada prie mūsų tautos dvasinės ir kultūrines būsenos išsaugojimo dabarčiai ir ateičiai. Tai kokios jos?

Atsakymas paprastas ‒ jų kilties versmės slypi tradiciniuose Lietuvos kaimo gyvenimo papročiuose, jų žmonių širdyse ir protuose. Ritinių BC sugebėjo šiuos Lietuvos tautinio paveldo perlus prisiminti bei perkelti į šiuolaikinę būtį. Toks BC užmojis visuomenės buvo labai teigiamai įvertintas, ir tie perlai čia gražiai sušvito tarsi atverdami mūsų protėvių gyvenimų regyklas. O tos regyklos prisodrintos ne tik pagarba darbui, bet ir galimybe gerai ir turiningai praleisti laiką bendrystės rate.
Tai ar reikia paaiškinti, ką atsinešė ritiniečiai iš anų gyvenimo dienų? Atsakymas turėtų maloniai nustebinti : jie sukūrė žemdirbiškų savo edukacinių užsiėmimų programą ‒ tarsi senųjų savo krašto tėvų ir protėvių istorijos pažinimo tęsinį. Viskas prasidėjo 2012 m, kai ritiniečiai, ieškodami akiračių plėtros, keliavo į Anykščius, norėdami susipažinti su ,,Arklio muziejaus‘‘ lobiais. Ten tuėjo progos padalyvauti ir naminės duonos kepimo edukacijoje. Ši pažintis paakino keliauninkus surasti ką nors savito, galinčio sukelti vieto visuomės žingeidumą bei norą giliau pažinti bei suprasti savojo krašto etnokultūrinius ir buitinius papročius ir tuo pažinimu dalintis su aplinka. Taip yra kaime, kur ir rugys, ir kvietys svarina brandžias derliaus varpas, kur iki šių laikų karvutės ‒ mūsų visų maitintojėlės ‒ dar ganosi atoluose. Kur laukų erdvėse kiekvienas žemę dirbantis žmogus visa savo esybe jaučia ryšį su ja. Tai ar leistina pamiršti iš kur atsiranda ant mūsu stalo ne tik duonelė, o ir visos kitos gėrybės, prie kurių būna prisilietę žemdirbio rankos ir be kurių nežinia kaip išgyventume? Tuo labiau, kad Ritiniuose jau iki bendrumenių centrų susikūtrimo buvo švenčiamos žemdirbiškos sūrio šventės. Tada, po viešnagės Anykščiuose, tiesiog atgijo noras atgaivinti jau primirštųjų sūrių gamybos technologijų paslaptis. Ne tik atgaivinti, o tokiu naudingu žinojimu pasidalinti su plačiąja visuomene. Toks masisinantis užsidegimas imtis rimtos ir dar nepatirtos veiklos pimiausiai uždegė aktyvios bendruomenietės Elytės Kavaliauskienės širdį ir mintis.
Štai taip įsižiebė nauja edukacinės apšvietos tema Ritiniuose. Jos pavadinimas ,, Kaimiško sūrio gimimas“. O edukacija yra ne tik apšvietos laikas, bet ir draugiškas bendruomeniečių pasibuvimas su svečiais ir viešniomis bendrystės rate. Į šias apšvietos programas įtrauktas ne tik dalinimasis žiniomis, bet prisimenami ir liaudies žaidimai, dainos, mįslės, pokštai. Šie ir kiti bendravimo elementai suartina ir dvasiškai praturtina susitikimo dalyvius. Be to neleidžia nutolti nuo turtingų mūsų tautos paveldinių kultūros lobynų. Ir malonu pastebėti, kad edukacijos metu pateikiamos žinios ir praktiniai užsiėmimai ypač domina jaunimą ir vaikus. Juk daugelis nematę ir nežino, kas yra raugintas pienas, iš ko ir kaip galima pagaminti (sumušti) sviestą. Kaip išgaunama varškė, nes daugelis atvykusiųjų nieko nežino apie pieno rauginimą. Suaugusiems kyla noras sužinoti, ar iš išrūgų galima pagaminti šampaną? Ritiniečiai todėl praktiškai ir nuosekliai supažindina su visa pieno produktų gamybos eiga, įtraukdami į darbą svečius ir jų vaikus. O po gamybos proceso vyksta gaminių ragavimas, teikiantis daug smagiu juoku ir šmaikštumu prisodrintų bendravimo minučių. Daugeliui svečių ši įdomi darbinė patirtis būna tikras atradimas ‒ negirdėtas, neregėtas ir masinantis. Tai todėl norinčių dalyvauti žingeiduolių tokioje šaunioje programoje Ritiniai nestokoja.
Bendruomenėje yra sudaryta edukacinė grupė iš aštuonių asmenų. Ji visus su edukavimu susijusius darbus užsikrauna ant savo pečių ir rūpestingai pasiruošia numatytajam užsiėmimui. Tai yra nelengvas ir bendruomenę ipareigojantis etapas, tačiau tai yra ir priemonė, prisidedanti prie Ritinių krašto gyvybingumo palaikymo. Kadangi bendruomenės centras šiais metais jau žymi 21-erių metų sukaktį, tai galima pagrįstai tvirtinti, kad bendruomenės narių susitelkimo dėka yra pasiekta graži veiklų aukštuma.
Renkant medžiagą buvo išgirsta daug gražių atsiliepimų apie pirmąją BC pirmininkę Janiną Ilgūnaitienę, išdirbusią tose pareigose apie penketą metų ir išvedusią savo bendruomenę į nepatirtų veiklų paieškų keliones. Vėliau buvo dažnoka pirmininkų kaita ir to meto veiklų pulsas nebuvo labai ryškus. Bet prie BC vairo prieš trejus metus stojus žvaliai bendruomenietei Ritai Rakauskienei, bendruomenės veiklos iškart ženkliai spurtavo: greitai buvo imtasi projektų rašymo ir teikimo fondams. Iš jų gauta parama, už kurią buvo įsigyta technikos, reikalingos aplinkos tvarkymo korekcijoms. Į pirmųjų darbų eigą papuolė senos gyvatvorės valymas, keičiant ją gražuolėmis hortenzijomis. Dabar ritiniečius ir jų svečius džiugina jų ilgas ilgas žydėjimas. Ir miela yra, kad tų svečių daugėja. Šiais metais jau be anksčiau edukacijos tikslais apsilankiusių ekskursijų, tokios progos ne tik pamatyti, bet ir padalyvauti edukacijose dar laukia Šilutės rajono bendruomenė BALČIUVA . Rugsėjo mėnesį lankysis muzikos mokyklų mkytojai – 40 asmenų grupė. 2025 m. vasario mėnesį bus laukiamas Facebook grupės dalyvių sambūris iš visos Lietuvos. Sambūrio pavadinimas ,, Šokim Lietuvą“.
Daug gražių dalykų ritiniečiai galėtų pasakoti apie kaimišką savo gyvenimą. Tačiau šios žinutės skaitytojams linkime nuvykti į vietovę ir patiems patirti, kad nėra svarbu, kut tu gyveni. Svarbiausia, kaip tu gyveni. Juk liaudies išmintis sako: ,,Kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo kalvis“.

Informaciją parengė bendruomenių veiklų kolegos per Šakių BCA