Kartais tenka išgirsti svarstymų, ar bendruomeninių organizacijų sąskrydžiai yra racionalus lėšų ir laiko panaudojimas. Tokie klausimai dažniausiai kyla todėl, kad vis dar nepakankamai suprantame, kas iš tiesų kuria stiprią visuomenę. Keliai, pastatai ar infrastruktūra yra svarbūs, tačiau be žmonių tarpusavio pasitikėjimo ir gebėjimo veikti kartu jie nesukuria gyvos bendruomenės.
Bendruomeninė veikla remiasi žmonėmis. Žmonės telkiasi, kai pažįsta vieni kitus, pasitiki vieni kitais ir mato bendrą tikslą. Todėl gyvi susitikimai nėra priedas prie veiklos – jie yra pati veiklos esmė. Būtent juose gimsta naujos idėjos, partnerystės, iniciatyvos ir sprendimai, kurie vėliau keičia miestų, miestelių ir kaimų gyvenimą.
Keista girdėti priekaištus dėl bendruomenių sąskrydžių iš tų pačių žmonių, kurie pripažįsta, kad Lietuvai reikia daugiau pilietiškumo, didesnio visuomenės atsparumo krizėms, stipresnių kaimynystės ryšių ar aktyvesnio gyventojų dalyvavimo sprendimų priėmime. Visa tai neatsiranda savaime. Negalima reikalauti stiprių bendruomenių ir kartu abejoti priemonėmis, kurios tas bendruomenes stiprina.
Pastarųjų metų patirtys – pandemija, migracijos iššūkiai, geopolitinės grėsmės, dezinformacijos plitimas – aiškiai parodė, kad pirmieji į pagalbą dažnai ateina ne institucijų “dokumentai”, o žmonės, kurie pažįsta savo kaimynus, žino vietos problemas ir geba veikti kartu. Tokie ryšiai neatsiranda per vieną dieną. Jie kuriami nuolat, taip pat ir bendruomenių susitikimuose bei sąskrydžiuose.
Todėl bendruomenių sąskrydžiai nėra pramoga ar formalumas. Tai investicija į socialinį kapitalą, kurio vertę dažniausiai suprantame tik tada, kai susiduriame su krize. Stiprios bendruomenės neatsiranda savaime ir nekainuoja nulio. Jei norime saugesnės, atsparesnės ir labiau susitelkusios Lietuvos, turime pripažinti, kad žmonių susitikimai nėra problema – jie yra sprendimo dalis.
Galiausiai reikia suprasti paprastą dalyką: žmonės dirba ten, kur jaučiasi reikalingi, išgirsti ir mato savo veiklos rezultatą. Bendruomenių sąskrydžiai suteikia būtent tai – jie leidžia žmonėms pamatyti, kad jų pastangos nėra pavienės, kad visoje Lietuvoje yra tūkstančiai bendraminčių, kuriančių pokytį savo aplinkoje. O pokytis visuomenėje visada prasideda nuo žmonių susitikimo, pokalbio ir bendro veikimo. Ne nuo dokumento, ne nuo strategijos, o nuo žmogaus ryšio su žmogumi.
Eglė Juozapavičienė, LVBOS pirmininkė