Yra tradicijų, kurios neblėsta. Jos perduodamos iš kartos į kartą, iš širdies į širdį, nes jose telpa mūsų tautos skausmas, stiprybė ir viltis. Kiekvienais metais birželio 14-ąją susirenkame pagerbti žuvusiųjų už Tėvynę Lietuvą — tų, kurių gyvenimus nutraukė tremtis, smurtas ir okupacijos žiaurumas. Tai diena, kai sustojame, susikaupiame ir prisimename, kad laisvė nėra duotybė — ji yra brangiausia vertybė, už kurią sumokėta gyvybėmis.
Ši graži ir prasminga tradicija mūsų krašte gyvuoja daugelį metų, o jos gyvastį palaiko žmonės, kurie savo darbu ir širdimi kuria bendrystę. Viena jų — mūsų darbštuolė pirmininkė Alvyra Janavičienė — tai žmogus, kuris savo darbais kalba garsiau nei žodžiais. Ji — tarsi bitelė, kuri nepailsdama skraido nuo vienos idėjos prie kitos, buria žmones, organizuoja renginius ir kuria jaukią, gyvą bendruomenės dvasią.
Birželio 14-osios popietę, 15 valandą, Staliorių koplyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už žuvusius. Jas aukojo Paluobių angelų sargų klebonas Andrius Vaitkūnas. Susirinkusieji meldėsi už tuos, kurie nebegrįžo iš tremties, už tuos, kurių vardai liko Sibiro sniege, ir už tuos, kurių istorijos iki šiol skaudina mūsų širdis.
Po Šv. Mišių minėjimą tęsė bendruomenės „Tėviškė“ pirmininkė Alvyra Janavičienė. Jos šilti, jautrūs ir pagarba persmelkti žodžiai priminė, kad atmintis — tai mūsų pareiga ir mūsų stiprybė.

Renginyje kalbėjo ir Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januškevičius, kurio žodžiai palietė kiekvieną. Iškilmingai buvo padėta mero puokštė prie paminklo žuvusiems, pagerbiant jų atminimą ir tyliai tariant: mes nepamiršome.
Lukšių seniūnijos seniūnas Vytautas Andziulevičius taip pat dėkojo susirinkusiems už pilietiškumą ir pagarbą istorijai. Prisiminimais apie tas žiaurias dienas dalijosi Dalė Širvaitienė, savo liudijimu dar kartą primindama, kokia trapi yra žmogaus laisvė.
Meninę programą dovanojo Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė „Mėlynosios paukštės“, o Edgaras Pilypaitis savo dainomis sukūrė ypatingą, jautrią atmosferą.
Bendruomenės pirmininkė Mindaugui Pauliukui įteikė padėką už padovanotus paveikslus koplyčios papuošimui.
Gedulo ir vilties diena — tai ne tik istorijos pamoka. Tai mūsų tautos atminties pamatas. Kol susirenkame, kol degame žvakeles, kol klausomės liudijimų ir meldžiamės — tol gyva ir mūsų pagarba tiems, kurie kentėjo dėl Lietuvos. Ačiū visiems, kurie dalyvavo. Ačiū tiems, kurie prisimena. Ačiū tiems, kurie saugo mūsų istoriją. Ir ypatingas ačiū Alvyrai Janavičienei — už jos darbštumą, širdį ir šviesą, kurią ji neša mūsų bendruomenei.

BC „Tėviškė“ informacija