Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

05Tardami žodį ,,šventė" be konteksto dar nežinome, kokia jo prasmė. Juk tuo žodžiu įvardijame daug ką: ar solidžius pasaulio renginius, ar vastybinius minėjimus ir sukaktis, kokius nors proginius susibūrimus, o gal tik šeimos, giminės gyvenimo įvykiais paženklintas datas ir kitokius rimtus ar džiugius gyvenimo proveržius.
Kaip įvardinti šventę, kuri vadinasi Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis? Ji dar jauna, nes jaunas ir naujas reiškinys Lietuvoje - kaimo bendruomenės. Tačiau šio reiškinio jaunystė netrukdė jam iš karto atrasti deramą vietą neseniai atkurtoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Nes tas reiškinys – unikalus. Jis kilo iš žmonių noro prasmingai keisti savo gyvenimą ir susikūrė grynai savanoriškai ir visuomeniniais pagrindais. Greitai susikūrė, greitai išplito. Greitai išmoko veikliai dirbti ir yra jau nemažai nuveikęs. O pagrindinis jo veiklos principas – dirbti per bendrystę. Tiek kiekvienos kad ir nedidelės vietovės aplinkoje, tiek rajonuose ar regionuose, tiek visoje šalyje. Veikiama tik bendruomeniškai prisilaikant subordinacijos principų, taip gražiai stiprinančių tą bendrystę, nes tik ,,daug rankų didžią naštą kelia" (tautosaka). Taigi bendruomenių sąskrydis suorganizuotas Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, beje jau XIII-asis, yra tas renginys, kuris suburia žmones, bendruomeniečius, į bendrą būrį, kad susitikus būtų galima pasidžiaugti ir pasidalinti savo pasiekimais ir patirtimis. Bet šiukštu – ne pasipuikuoti, o tik bendruomeniškai dalintis. Mat šventės metu reikėjo pristatyti geriausius bendruomeninių organizacijų įgyvendintus projektus ir sukurtas savo gyvenamųjų vietovių ,,Kaimas, kuriame noriu gyventi" vizijas. Tai toks šios šventės tikslas ir dvasia. Tokio turinio ir jos scenarijus.

01Pavasariui jau visai beatveriant duris vasaros pradžiai, gegužės 24 d., grupė Lukšių bendruomenės moterų susibūrė į smagią kelionę Baltijos jūros link. Kaliauninkes masino ne tik jūra, kuri, žinoma, pasirodė dar šalta ir rūsti, ir tik pačios drąsiausios išdrįso pradėti vasaros maudymosi sezoną. Palanga žingeidžioms lukšietėms jų dvasios atgaivai siūlė ir kitokių malonumų: turtingą ir nepakartojamą Gintaro muziejaus lobių apžiūrą, kopimo romantiką į Birutės kalną. O kur dar geru atsipalaidavimu po žiemos darbų ir vargų dvelkianti įtaigi kurorto dvasia su pušų ir druskos kvapais prisodrintu oru, su amžinu jūros ošimu ir akimis neaprėpiamais jos tamsmėlyniais toliais. Koks horizontų grožis, atsigėrėti negali!
Ne tik jūra ir Palanga buvo keliautojų tikslas. Pakeliui į namus dar laukė turiningas sustojimas Bijotuose, kur buvo aplankyti garsieji Dionizo Poškos Baubliai, legendomis ir padavimais apipintas Medvėgalio piliakalnis.

01Besibaigiantis pavasaris pražydo pačiais gražiausiais žiedais ir atnešė moksleiviams džiugią žinią – prasideda vasaros atostogos. Slavikų pagrindinės mokyklos pradinių klasių moksleiviai atostogas pradėjo smagia Žaidimų dienos švente, kuri vyko gegužės 29 d. Slavikų laisvalaikio centre. Šventę pradėjo Slavikų pagrindinės mokyklos dramos būrelio vaidinimas ,,Skruzdėlytė atsiskyrėlė" (rež. G. Sniečkuvienė). Po spektaklio vaikams buvo pristatytas Slavikų seniūnijos bendruomenės centro vykdomas projektas „Eismo saugumas bendruomenėse 2015". Tai jau antrasis šiais metais renginys, kuriame bendruomenė aktyvinama saugiai elgtis kelyje. Kartu su Slavikų seniūnijos bendruomenės centro pirmininke Renata Baltrušaitiene, Šakių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūne Aušra Mockevičiūte bei Slavikų pagrindinės mokyklos mokytoja metodininke Judita Čereškevičiene šventės dalyviai prisiminė pagrindines eismo taisykles, kaip reikia elgtis pėstiesiems bei dviratininkams. Taip pat sėkmingai atsakinėjo į viktorinos „Kelio ženklai" klausimus. Žaidimų diena neprailgo, nes vaikai turėjo daug veiklos. Po viktorinos kiekviena klasė nupiešė bendrus piešinius saugaus eismo tema ir pristatė savo draugams. Kiekvienas šventės dalyvis, gavęs dovanų eismo saugumo tema knygelių, atvirukų bei liniuočių, parašė savo draugui linkėjimą artėjančių atostogų proga ir pasikeitė vienas su kitu.
02Prieš aktyvius žaidimus šventės dalyviai išsprendė kryžiažodį, kurio klausimai buvo sudaryti iš pasakų herojų, o atsakymas – pats geriausias – atostogos. Tad atostogas ir pradėjome jau lauke, žaisdami smagius žaidimus. Šventės pabaigoje vaikams organizatoriai palinkėjo būti saugiais kelyje, kad rudenį sveiki ir laimingi sugrįžtų į mokyklą. Paskutinis šventės akcentas- laimės balionėliai, kurie vaikams į rankas nusileido iš viršaus.


Renata Bltrušaitiene, Slavikų BC pirminikė

01Gegužės 23d. Šakių rajone, Kriūkuose, vyko tradicinė šventė „Žiobrinės-2015". Jos metu vyko žvejų varžytuvės, garavo žuvienė, vyko įvairių atlikėjų ir grupių koncertai. Visus linksmino kaimo kapela „Bandonija plius", mamų ir dukrų kvartetas, Simonas Donskovas, grupės „Pop ladies", „Gazas" ir „Tautinis brandas" ir žinoma vietiniai Kriūkų saviveiklininkai.
Šiais metais, Žiobrinėse, Kriūkų bendruomenės centro narės kvietė visus bendruomeniečius ir svečius, suaugusius ir vaikus sudalyvauti edukacinėje viktorinoje apie Kriūkų kraštą. Viktorinos klausimus teko susižvejoti patiems šventės dalyviams. „Žuvų" būta labai egzotinių: jūrų žvaigždė, aštunkojis, auksinės žuvelės ir kt. Visi viktorinos dalyviai buvo pamaloninti bendruomenės centro saldumynu. Viktorinoje dalyvavo apie 80 dalyvių. Džiugu, kad sėkmingai „žvejojo" ir Šakių rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, Kriūkų seniūnė Onutė Rakauskienė bei kiti svečiai. Renginio metu vyko ir saugaus eismo akcija. Visi nugalėtojai buvo apdovanoti šviesą atspindinčia atributika: liemenėmis, atšvaitais, kalendoriukais. Mažieji dalyviai gavo ūgio matuoklį su saugaus eismo pamokymais.

01Jau visą dešimtmetį Girėnų bendruomenės centras džiugina Šakių krašto visuomenę gražiais ir pamokančiais savo veiklų pavyzdžiais bei gyvybingumu. Tas gyvybingumas slypi giliose, per dešimtmečius ir šimtmečius mūsų dabartį pasiekusiose šio krašto tradicijose, tarp kurių svarbiausia - dirbti ir kurti taip, kad galėtum džiaugtis pats ir džiuginti savo artimą. Taigi siekiant tokių tikslų, į darbų ar kūrybos vėrinį privaloma rinkti tik gėrio ir grožio karoliukus. Girėnai savo darbais, savo veiklomis visada ir visur šito siekia. Ir jiems sekasi! Sekasi todėl, kad šis kraštas niekada nemokėjo dirbti bet kaip, o tik gerai. Tokio kryptingo atsidėjimo viskam tiesiog reikalaute reikalauja aplinkui plytintys beveik aukščiausiais derlingumo balais pasižymintys lygūs lygutėliai Zanavykijos krašto laukai. Tokius papročius, šimtmečių patikrintus, išlaiko ir kuria naujus iškilūs zanavykų krašto dvasinių ir intelektualinių turtų paveldėtojai ir puoselėtojai. Juk šis kraštas ir praeityje, ir dabar į Lietuvos kultūros žemėlapį rašo garsius mokslo , meno, politikos ar kitokių visuomenės veikėjų vardus, daug prisidėjusių ir tebeprisidedančių prie Lietuvos valstybės formacijos. Todėl Girėnų dalia – nelengva, bet prasminga – siekti buvimo tarp savo krašto pirmeivių.. Visur. Ir visada. Reiškia – ir bendruomeninėse veiklose. Jie tą ir daro, nes kitaip gyventi nemoka. Gerai, kad nemoka: iš jų gražių pavyzdžių gali ir kiti mokytis.

Joomla templates by a4joomla