Konferencija-forumas „Vietos bendruomenių savivaldos programos įgyvendinimas: patirtis ir perspektyvos“
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Gruodžio 12 dieną Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga sukvietė į Vilnių iš visos Lietuvos aktyviausius atstovus iš savo bendruomenių į konferenciją-forumą. Iš Šakių rajono buvo pakviesta BCA pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė, vietos bendruomenės tarybos atstovė Valentina Liepuonienė, seniūnų atstovė Kriūkų seniūnė Onutė Rakauskienė.
Kaip ir pridera darbas prasidėjo nuo sveikinimų. Pirmasis sveikinimo žodį tarė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Gražių žodžių nepagailėjo ir prezidentės patarėja Jolita Bartusevičiūtė, seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška.
Respublikoje įregistruotos 1082 vietos bendruomenės.
Arūnas Kučikas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Bendruomenių skyriaus vedėjas apžvelgė „Vietos bendruomenių savivaldos programos idėją ir gaires" Aiškino, kas priima sprendimus ir, kas atsakingas už jų sėkmingą įvykdymą. Didžiausia problema yra viešieji pirkimai.
Vilė Montrimienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja pateikė vietos bendruomenių savivaldos 2012 m. programos įgyvendinimo apklausos rezultatų analizę. Tikslas –įvertinti programos įgyvendinimą ir išsiaiškinti problemas. Apklausoje dalyvavo 56 savivaldybės -206 seniūnai ir 264 VBT nariai. Tiek VBT formavimas, tiek sprendimų priėmimas, tiek tų sprendimų įgyvendimas visoje respublikoje buvo vykdomas panašiai. Pagrindinius sunkumus nurodė lektorė tokius: dirbantiems laiko stoka, nedirbantiems – motyvacijos stoka, naudą sunku įvertinti visuomenininkams. Tačiau apie tęstinumo svarbą visi nurodė kaip vieną iš svarbesnių siūlymų naujajai vyriausybei svarstyti. Būtina rengti naują programą su tam tikrais pataisymais.
Patirtimi apie šios programos įgyvendinimą dalinosi Stasė Eitavičienė, Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Nijolė Naujokienė, Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Genė Platūkienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja, Loreta Sirvydienė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr.specialistė, Lukrecija Navickienė, Kauno miesto savivaldybės Aleksoto seniūnė, Jonas Samoška, Tauragės rajono savivaldybės Mažonių seniūnas.Visi džiaugėsi šios programos svarba, t.y., kad sprendimų įgyvendinimas turėtų išliekamąją vertę, kuo didesnė dalis gyventojų galėtų naudotis, tenkintų jų poreikius,elkiamos bendruomenės, didėja seniūnaičių vaidmuo, dirbdamos vietos bendruomenės kartu išsprendė keletą aktualiausių problemų. Apimtys nedidelės,o rezultatas greitas.
Po kavos pertraukėlės Rūta Mačiulytė, Jaunųjų profesonalų programos „Kurk Lietuvai" projektų vadovė kalbėjo apie projektus bendruomenių pažangai. Patvirtinti 4 projektai: Bendruomenių lyderių tinklo projektas; NVO infrastruktūros kūrimas; Socialinio kapitalo pritraukimas į NVO veiklą; Socialinių paslaugų perdavimo ir socialinių verslų skatinimas.
Į konferenciją kviesti Lietuvos Respublikos Seimo nariai neatvyko. Todėl Arūnas Kučinas pristatė SADM 2013 m.priemonės bendruomenių plėtrai. Perspektyvos 2014-2020m.
Strategija „Lietuva 2030" Sumani visuomenė.
Labai aštrios ir aktyvios diskusijos galėjo tęstis iki vakaro, tiek bvuo norinčiųjų kalbėti ir apginti savo nuomonę.
Konferencijos pabaigoje žodis buvo suteiktas Adelei Žvalionienei, Valsybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojai. Ji paaiškino aktualius valstybinio socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo klausimus.
Į namus grįžome su viltimis, kad bus kuriama nauja programa ir galėsime pratęsti numatytus darbus savo bendruomenėse bei tenkinti gyventojų poreikius.
O.Rakauskienė
Veiklių kalvos zanavykų lygumose
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Degutinė – vieškelį Griškabūdis – Kudirkos Naumiestis apglėbusi gyvenvietė. Į aplinkinius horizontus bėga plačiausios lygumos, kiek tik akys aprėpia. Jos, tiesa, nėra monotoniškos, nes vasarą žvilgsnį vilioja derlius svariai brandinantys sėjomainų laukai, o žiemą – baltų sniegynų toliai, vingriais žvėrių pėdsakų raštais išrašyti.
Lyguma... Tai tarsi tylos apgaubtas nuobodžios ramybės kraštas.
Bet ar taip čia yra? Nuo pat pirmųjų gyvenvietės įsikūrimo dienų sodybos siaustėsi gražiais žalumos gojais, darželiai švito įvairiaspalvėmis žiedų vaivorykštėmis. Gyvenvietė palaipsniui tapo patrauklia oaze karo nusiaubtuose plotuose, ryškiai įsiterpdama į lygumų monotoniją. Gyvenvietės patrauklumą lėmė ir tebelemia degutiniečių darbštumas ir kūrybingumas, ir šio reiškinio paliudijimas yra tai, kad iš visų Griškabūdžio seniūnijos gyvenviečių šioje susitelkę daugiausia jaunimo, žemdirbiškas šaknis giliai įleidusio į gimtąją žemę. Bet žmogus negali būti vien darbu sotus, ypač jaunimas : jam reikia ir dvasinės, ir įvairesnės fizinės atgaivos. Reikia ir bendravimo. Tokios galimybės atsirado žmonėms beveik pieš dešimtmetį susibūrus į Bendruomenės centrą ir tas sambūris suteikė ir tebeteikia naujas galimybes.
Tiesa, degutiniečiai nepaveldėjo iš ankstesnių laikų nei patogių laisvalaikio praleidimo pastatų, nei kokių nors tam pritaikytų erdvių, todėl dabar jie šilumą šalia vieni kitų suranda buvusios pradinės mokyklos patalpose. Čia organizuojami kaimo renginiai bei jaukiai praleisti laisvalaikį renkasi ir vyresni, ir jaunimas; čia subėga bendruomeniečių idėjos, o iš čia jos išeina virtę gražiais sumanymais ir darbais. Čia Bendruomenės cento visuotinio susirinkimo metu 2012 m. gimė naudingas bei patrauklus sumanymas dalyvauti Valstybės paramos kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių veiklai remti fondo, veikiančio per Lietuvos respublikos žemės ūkio ministeriją, paskelbtame projektų konkurse.
Projekto tikslas - įruošti krepšinio ir laisvalaikio aikštelę, išklojant ją trinkelėmis (200 kv.m.) ir pastatyti du krepšinio lankus su stovais ( 2 komplektus). Projektas laimėjo maksimalią sumą – 25 000 Lt. ir jo parama bendruomenei yra tikras turtas.
Malonu, kai prasmingos idėjos tampa realiais darbais ir pildosi svajonės. Naujas įrenginys –laisvalaikio aikšelė Degutinėje tikrai pasitarnaus kaimo atgaivai: bendruomeniečiai labiau patikės bendrų tikslų ir darbų jėga per savanorišką veiklą, atnešančia daugiau šviesos į lygumų kaimą, kuris savo siekiais vis kyla aukštyn gražiomis veiklų kalvomis.
Vytautas Legota, Degutinės bendruomenės centro pirmininkas
Stuba – kaimo vienytoja ir gaivintoja
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Galima tik paspėlioti, ar yra mūsų šalyje daugiau tokių bendruomenių , kurios savo veiklos centrų būstines būtų pavadinę stubomis. O štai zanavykiška Bliuviškių bendruomenė nerado tinkamesnio ir šiltesnio pavadinimo kaip STUBA ( die Stube, germ.) Šiame krašte žodis ,,stuba" visiems suprantamas ir aiškus: tai pagrindinis sodybos namas, kuriame susibūrusi gyvena visa šeima ir auga vaikai, kuriame dirbami smulkūs žiemos darbai, kurio sienos saugo nuo gamtos ar kitokių negandų. O švenčių ar šiaip susibūrimų metu iš dažnos kaimo stubos skamba gyva muzika ar vinguriuoja dainos melodija. Tokia tat šiam kraštui yra stubos reikšmė. Tokią savo tradicinę paskirtį dabar, susibūrus bendruomenių centrams, turi ir Bliuviškių bendruomenės stuba - nuo išnykusios mokyklos atlikęs nenaujas pastatas. Joje bendruomeniečiai įsikūrė 2005m., t. y. tada, kai subūrė savo bendruomenės centrą.
Stuba pasilypėjusi stovi ant gražios Novos pakrantės aukštumėlės, o kaimas – aplink susispietęs. Čia ir keliai visi susibėgę, prie kurių pagrindinės kryžkelės nuo seniausių laikų budi kryžius, saugodamas kaimo ramybę. Prie gražių, darnių kaimo papročių išsaugojimo bene daugiausiai prisideda Bendruomenės centro stuba. Nes ji gyva. Nes ji – tikra tradicijų saugotoja. Čia į balzganas vasaros nakties prieblandas kyla Joninių laužo žiežirbos; čia, skleisdama aplinkiniuose laukuose išnokusių javų kvapus, atlinguoja vidurvasario šventė – Oninės ,o ir rudenėlį kaip be šventės užbaigsi?!
Po stubos pastoge susibūrė ir smagūs kaimo muzikantai, kurie visokiomis progomis džiugina ne tik saviškius, bet pasisvečiuoja ir kaimynų ar net kitų rajonų bendruomenėse. Į stubą tiesiog smagu susirinkti vyresniems ir jauniems, ir tada čia gražiai vinguriuoja rami šneka apie praeitį , dabartį ir ateitį, gimsta idėjos ir ryškėja būsimų veiklų vizijos.
Bliuviškių kaimas turi ir tragišką paveldo atminties akcentą: iš čia į savo gyvenimo kelią išėjo Sausio 13-osios didvyris ir auka Apolinaras Juozas Povilaitis. Jo atminimą saugo paminklinis akmuo prie Bendruomenės centro stubos, kur kasmet pravedamas tos tragiškos dienos minėjimas.
Stuba yra vienintelis kultūros židinys šiame dideliame kaime, telkiantis jį ir nuolat palaikantis visokias bendrystės idėjas. Pati stuba – tradicinis paveldinis kaimo pastatas. Vidaus erdvės nėra didelės. Didelė tik kaimo aktyvistų dvasia ir noras gyventi gražiau, turiningiau. Apie tai trankiau prabilo Bliuviškių kaimo muzikantai: menki ir nusidėvėję mūsų instrumentai, trūksta aprangai estetiškumo. Reikia atsinaujinimo.
Susibūrė iniciatyvinė projekto rengimo grupė, išrinktas asmuo, atsakingas už projekto parengimą, pateikimą ir vykdymą. Projekto pavadinimas ,,Bliuviškių bendruomenės centro materialinės bazės stiprinimas". Pateiktas jis žemės ūkio ministerijai. Gautas 25000 Lt. finansavimas. Šis projektas padėjo sustiprinti techninę - materialinę bendruomenės centro bazę. Pagal projektą bendruomenė įsigijo sceninius rūbus muzikantams ( 6 komplektai. vyriškų rūbų ir 3 komplektai. moteriškų). Įsigijo muzikos instrumentus ir įrangą: armoniką, akordeoną, sintezatorių, garso aparatūrą.
Projekto parama bus reikšmingas impulsas , teikiantis daug platesnes veiklos galimybes Bliuviškių kaimo kapelai pasireikšti vietoje ir pasigarsinti po platesnius horizontus. Tuo pačiu atnešti daugiau šviesaus džiaugsmo bendruomenių visuomenei, o taip pat dar plačiau aidins, kad Bliuviškiai – kaimas, pilnas gražių veiklų.
Valdas Sinkevičius, Bliuviškių bendruomenės centro pirmininkas
Keturnaujienos bendruomeniečių tradicijos
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Vėlų penktadienio vakarą prieš pat Adventą keturnaujieniečiai rinkosi į šiltus ir šviesius bendruomenės namus. Laisvalaikio salės rmuzikantai pasitiko su liaudiška muzika, o bendruomenės moterys gražiai padengė stalus. Ši šventė jau tapusi tradicine sujungia, suartina bendruomenės žmones, aptariami rudens darbai ir susikaupiama ramiam Šv. Kalėdų laukimui. O šis vakaras visada būna linksmas, ant stalų garuoja cepelinai(bulvės užderėjo gerai), šaunios moterys Nijolė Jonaitienė, Virginija Janulaitienė, Nijolė Kuncaitienė ir Valentina Aleksaitienė jų privirė didelius puodus. Prie stalų minėme mįsles, susijusias su rudeniu, gamta, gyvūnais. Viso vakaro metu žaidėme įvairius žaidimus, visiems patiko šokių užduotys: pagal grojamą muziką poroms reikėjo" pagauti kampą" ir sušokti "Noriu miego", "Ant kalno karklai siūbavo", "Letkį", "Bitute, pilkoji" ir patį linksmiausią ir smagiausią "Ančiukų šokį". Bendruomenietėms išmonės netrūko: privertė ir gimnastikos lankus pasukti ir vyrams moteris į lanką sunešti, ir dar daug visokių linksmybių. Labai gražu , kad pačios moterys įsteigė prizus ir apdovanojo linksmiausius šokėjus ir vakaro dalyvius. Nepamiršom ir su gimtadieniais pasveikinti neseniai šventusius Arūną, Birutę ir Vitukę.
Po tokios gražios šventės bendruomenės moterys ruošiasi akcijai ,,Aplankyk vienišą žmogų". Praeitais metais ši akcija suteikė daug šiltų jausmų ir įspūdžių ne tik vienišiems žmonėms, bet ir juos lankiusioms moterims. Jau netrukus pradėsime pinti kalėdinius vainikėlius ir vėl prieš šventes eisim, kad ir į tolimiausius kaimus pas vienišą žmogų, kuris dažnai liūdnai dairosi į langą laukdamas, gal kas jį ateis aplankyti.
Sulaukus Naujųjų Metų, bendruomenė ruošiasi važiuoti į Kauno muzikinį teatrą, žiūrėsim operetę "Vienos kraujas". Tai tradicinė išvyka žiemą. Kauno Kalėdinė eglė vilioja ir didelį ir mažą...Pasivaikščiojam po puošnų Kauną, pasigrožim senamiesčiu, Rotušės aikšte ir jos Kalėdine egle. Ir parsiveži dalelę to grožio, puikių įspūdžių į savo kasdieną, ir gyventi tampa lengviau ir šviesiau, atsiranda vėl naujų idėjų ir minčių bendruomenės veikloje.
Aldona Narkūnienė, Keturnaujienos bendruomenės centro pirmininkė
PROJEKTAI - BENDRUOMENIŲ GYVASTIS
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Bendruomenių gyvybingumas užkoduotas jų narių savanoriškoje veikloje. Dabar jau , rodosi, nereikalinga būtų diskusija apie tai, kas labiausiai keičia vietovės gyvenimą, nes prieš dešimtmetį ar vėliau į didesnius ar mažesnius sambūrius susitelkę kaimų bendruomenių centrai puikiai įrodė, ką jie gali nuveikti. Gražiausių pavyzdžių tiek visoje šalyje, tiek kiekviename rajone tikrai apstu. Naudinga, kad šie pavyzdžiai nelieka nepastebėti, o priešingai – jie pamokomai nušvinta įvairiose žiniasklaidos erdvėse ir tampa mums gyvu pavyzdžiu ar paskata daryti taip ir dar geriau. Daryti, jaučiant kolegos petį ir išmintį bei dalinantis tuo, ką galima kitam pasiūlyti. Tuo, manytina, paremtas visas bendruomeninis judėjimas nuo žemiausių jo pakopų iki aukščiausių: Bendruomenių centrų, Bendruomenių asociacijų, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, Lietuvos kaimo tinklo. Štai taip gražiai kaimas turi galimybes kopti aukštyn į šviesesnį savo lygį. To judesio aukštyn variklis – jau minėta savanorystė.
Tačiau vien jos, kad ir nuoširdžiausios, meužtenka. Veikloms reikia lėšų. Jų šaltinis – projektai, remiami įvairių fondų. Sunku belstis į jų duris? Taip! Verta žygiuoti į tikslą per raizgias kūlgrindas? Taip! Nes projektinės lėšos bus konkrečių darbų kraujas, idėjoms suteikiantis gyvybę.
Sudargo bendruomenė savo veikloms pasirinko tokią kryptį, kad ši istoriškai ryški ir nepaprastu gamtos grožiu apdovanota vietovė atvertų savo turtus visuomenei kiek tik įmanoma plačiau. Gyvenimas patvirtina, kad einame teisingu keliu: tą liūdina nuolatiniai turistų ir šiaip lankytojų srautai, kurie lankydamiesi Sudarge giliai atsidūsėja, sujaudinti piliakalnių grožio ir pasinaudoja prisilietimo prie seniausių mūsų istorijos puslapių galimybe.
Tokiais pamąstymais noriu visuomenei pristatyt paskutinį Sudargo bendruomenės centro pastangomis išleistą leidinėlį ,,Sudargas". Šiam leidinėliui išleisti galimybes suteikė konkurse laimėtas Sudargo bendruomenės centro projektas ,,Kultūra – bendruomenės gyvybinė versmė". Leidinėlis buvo viena tarp pagal jį įgyvendinamų veiklų pastraipų. Projektą finansavo Europos Žemės Ūkio fondas kaimo plėtrai per LEADER+ programą, kofinansavo Šakių rajono savivaldybė.
Pagarbiai, Sudargo BC pirmininkė Alberta N. Dragūnaitienė
Galimybė būti naudingu bendruomenei
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „TECHNINĖ PAGALBA"veiklos sritį „NACIONALINIS KAIMO TINKLAS" Girėnų bendruomenės centras vykdo projektą ,,Bendruomeniškumo ir jaunimo iniciatyvų skatinimas Girėnų bendruomenėje". Projekto vertė – 7760 Lt. Girėniškiai, įgyvendindami šį projektą rugpjūčio 23 d. organizavo mokomąjį vizitą su veikliomis Zarasų rajono bendruomenėmis. Jo metu susipažino su Antalieptės bendruomenės centro, Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalkos ir bendruomenės „Šlyninkos malūnas" veikla, dalinosi patirtimi bendradarbiavimo ir savanorystės skatinimo klausimais, sužinojo naujų idėjų bendruomenės ir jaunimo aktyvinimo klausimais.
Lapkričio 17 d., kaip numatyta projekte, vyko konferencija – „ Bendruomeniškumo ir jaunimo iniciatyvų skatinimas". Į konferenciją buvo kviestos bendruomenės iš Rietavo, Vilkaviškio ir Kupiškio rajonų, kuriose yra Girėnų kaimai. Be girėniškių dalyvavo Šakių seniūnijos Išdagų, Briedžių, Gotlybiškių, Ritinių ir Valiulių bendruomenių atstovai. Girėnų BC pirmininkas Zigmas Povilaitis padėkojo dalyviams už domėjimąsi bendruomenine veikla ir aktyvų dalyvavimą konferencijoje. Trumpai apžvelgė bendruomenės veiklą, supažindino su per ŽŪM vykdomo projekto „Sporto aikštelės tvarkymas" eiga.
Konferencijoje dalyvavo ir sveikinimo kalbą pasakė Šakių seniūnas Alfonsas Jakas, Jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Jurgutienė. Ji trumpai pristatė ir Valiulių bendruomenės veiklą.