Tardami žodį ,,šventė" be konteksto dar nežinome, kokia jo prasmė. Juk tuo žodžiu įvardijame daug ką: ar solidžius pasaulio renginius, ar vastybinius minėjimus ir sukaktis, kokius nors proginius susibūrimus, o gal tik šeimos, giminės gyvenimo įvykiais paženklintas datas ir kitokius rimtus ar džiugius gyvenimo proveržius.
Kaip įvardinti šventę, kuri vadinasi Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis? Ji dar jauna, nes jaunas ir naujas reiškinys Lietuvoje - kaimo bendruomenės. Tačiau šio reiškinio jaunystė netrukdė jam iš karto atrasti deramą vietą neseniai atkurtoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Nes tas reiškinys – unikalus. Jis kilo iš žmonių noro prasmingai keisti savo gyvenimą ir susikūrė grynai savanoriškai ir visuomeniniais pagrindais. Greitai susikūrė, greitai išplito. Greitai išmoko veikliai dirbti ir yra jau nemažai nuveikęs. O pagrindinis jo veiklos principas – dirbti per bendrystę. Tiek kiekvienos kad ir nedidelės vietovės aplinkoje, tiek rajonuose ar regionuose, tiek visoje šalyje. Veikiama tik bendruomeniškai prisilaikant subordinacijos principų, taip gražiai stiprinančių tą bendrystę, nes tik ,,daug rankų didžią naštą kelia" (tautosaka). Taigi bendruomenių sąskrydis suorganizuotas Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, beje jau XIII-asis, yra tas renginys, kuris suburia žmones, bendruomeniečius, į bendrą būrį, kad susitikus būtų galima pasidžiaugti ir pasidalinti savo pasiekimais ir patirtimis. Bet šiukštu – ne pasipuikuoti, o tik bendruomeniškai dalintis. Mat šventės metu reikėjo pristatyti geriausius bendruomeninių organizacijų įgyvendintus projektus ir sukurtas savo gyvenamųjų vietovių ,,Kaimas, kuriame noriu gyventi" vizijas. Tai toks šios šventės tikslas ir dvasia. Tokio turinio ir jos scenarijus.

Šventė – sąskrydis vyko birželio 13 d. Užlėnyje, Ukmergės rajone, Antano Smetonos mokyklos kieme. Šventės dalyviai – Lietuvos savivaldybių kaimo bendruomenių atstovai. Šventės svečiai – LR Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, LR seimo narys Jonas Kondrotas, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas ir kiti. Šventės vedėjai buvo ypač iškilūs asmenys – pats prezidentas Antanas Smetona ir prezidentienė ponia Sofija Smetoniemė ( Juos puikiai suvaidino persikūnijęs šventės organizatorių duetas). Kadangi šventė sutapo su Antaninėmis, tai šis sutapimas dar labiau pagyvino jos eigą gražių sveikinimų paskambėjimu.
Renginio scenarijus įvairus ir platus. Kiekvienas Lietuvos regionas turėjo ką pasakyti, kuo pasidžiaugti. Pirmiausiai vyko svečių pasveikinimas Aukštaitijoje. Tai šventės dalis, kūrusi gerą renginio nuotaiką daugeliu gražių žodžių ir prasmingomis mintimis. Ši dalis išsklaidė kad ir nedidelius drovumo šešėlius ir atvėrė duris bendram žmonių džiaugsmui. Tuoj pat prasidėjo nuoširdus ir atviras aukštųjų šventės svečių ir kaimo bendruomeniečių bendravimas. Po to sekė vizijų bei projektų pristatymas Žemaitijoje, alternatyvios sporto varžybos Dzūkijoje, Antaninės Suvalkijoje. Kiekvienas rajonas turėjo savo prisistatymą, o šie kiekvieno buvo savaip įdomūs, išradingi, šmaikštūs ir pamokantys. Kadangi šiame straipsnyje kalbama šakiečių vardu, tai norisi pasidžiaugti, kaip mums šioje dalyje sekėsi. O sekėsi neblogai. Pirmiausia, mūsų buvo nemažas būrelis – 32 delegacijos dalyviai. Tarp jų – daug jaunų žmonių. Tuo pasidžiaugė ir mus išlydėti atėjęs rajono meras Juozas Bertašius. Atėjęs su geriausiais linkėjimais ir skaniu lauknešėliu mums ir šventės kiemelio svečiams. Be to mūsų delegacijos sudėtyje buvo Lietuvos sidabrinio balso laureatas, po paskutinių rinkimų į savivaldybes – Šakių rajono mero pavaduotojas Edgaras Pilyaitis. Jis pademonstravo apie dešimties Šakių krašto verslių bendruomenių žemėlapį su jų verslumo apibendrinimu ir vilione vsiems tai pamatyti ir vienas kitą padrąsinti, kad visiems, žengiantiems į verslumą, reikia platinti ir spartinti žingsnį. O užbaigė savo prisistatymą svajinga daina apie Suvalkiją, kurią išpildė kartu su Renata Baltrušaitiene, Slavikų bendruomenės centro pirmininke. Daina pagavo ir šiltai sujungė visus, visus. Palydėta ji buvo skambiais smagiais plojimais ir šiltomis šypsenomis.
Po šios dalies laukė dar vienas gražus blyksnis: šventės dalyviai atvykdami turėjo atsivežti po tautinę juostą, ir jos nuspalvino renginį margu pagarbos akcentu šiems etnografiniams Lietuvos metams. Kiekvienas žmogus su savo juosta! O juostų buvo begalinė daugybė: dalyvių rankoms sujungus jas į visumą, nusitiesė tartum viena 450 metrų ilgumo juosta. Ir taip gimė dar vienas Lietuvos rekordų knygos įrašas - Ilgiausia juosta. Šakių rajono Keturnaujienos bendruomenės centro moterys, vadovaujamos BC pirmininkės Aldonos Narkūnienės, visą laiką net kelionės metu pynė, ilgino juostą. Stengėsi moterys, kad eksponuojant jungtinį kūrinį, prie tos juostos kuo daugiau rankų galėtų prisiliesti. Ir ne tik savos bendruomenės ar rajono kolegų rankų, o ir iš kitų Lietuvos kraštų. Dabar ta juosta keturnaujienietėms patapo ypač brangi: joje išliko tauri bendrystės šventės šiluma.
Tačiau saulelė jau atstodama nuo šventės dalyvių į vakarus ristis pradėjo ir artinosi laikas ienas į namus atgręžti. Taigi priartėjo apdovanojimų ir įvertinimų valandėlė. Tačiau ar tokių išskirtinių dalyvių buvo? Juk kiekvienas rajonas savaip, nepakartojamai sušvito. Kiekvienas forumo svečias savaip savo širdį atvėrė bendram džiaugsmui ar kokiu skanumynu dalindamasis, ar apkabindamas seniai matytąjį kolegą bei draugą, ar gražiomis mintimis vienas su kitu pasikeisdamas. Visa ilga vasaros diena prabėgo prasmingame ir džiugiame judesyje, galop viską apvainikavusi smagiu subatvakariu ,,Kartu su Lietuva". O tada – kelionė į namus, nors kraują dar ilgai kaitins gražių prisiminimų kaitra.

O.Rakauskienė, BCA sekretorė