Šakių BCA internerinėje svetainėje nuolat talpinami panašaus turinio straipsniai, kuriuose kalbama apie 2014-2020 m. investicinio laikotarpio Vietos plėtros strategijos rengimo peripetijas. O jos yra tikrai labai vingrios ir sudėtingos, reikalaujančios ne tik daugelio jau turimų žinių, bet ir jų papildymo naujomis, dar neįsisavintomis. Tačiau visi puikiai žinome nenuginčijamą aksiomą: mokslas yra žinių šaltinis. Tik žinios, įgytos per mokymąsi ir patyrimą, padeda atrasti teisingus kelius, išvedančius iš labirintų. Visos rajono seniūnijų bendruomenės dabar – tokių kelių paieškose. Nes ant jų pečių užkelta didelė ir atsakinga nešmenė - strategijos parengimas, pagal kurį bus įgyvendinamas būsimasis rajono vystymo etapas.
Liepos 27 d. į Šakių vietos veiklos grupės iniciatyva rajone organizuojamą seminarą vėl rinkosi seniūnijų/bendruomenių aktyvas, kad apsvarstytų ir apibendrintų jau 3 – ąjį strategijos rengimo etapą, kuris pasirodė reikalaujantis ir žinių, ir patyrimo, ir drąsos, kaip reikia ieškoti, atrasti ir priimti sprendimus. Seminaro darbas, nors buvo ilgalaikis ir įtemptas, tačiau anaiptol nebuvo nuobodus. Seminaro tema parinkta pagal 3-ąjį strategijos rengimo etapą: ,,Strateginių prioritetų pristatymas ir suderinimas su bendruomenėmis ir kitais socialiniais partneriais" ( plačiau apie visus 5 strategijos rengimo etapus skaityti Šakių BCA internetinės svetainės straipsnyje ,,Strategijos ruošime vėl svarbūs žingsiai").

Seminarą, kaip kitus, taip ir šį, vedė Šakių strategijos ruošimo konsultantė – Verslo ir kaimo pėtros instituto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkė profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė. Kas yra lankęs profesorės vedamus seminarus, tas žino, kad per juos nuobodžiauti laiko tikrai nebūna. Jos gilus analizuojamos temos suvokimas ir atsakingas pasiruošimas seminaro vedimui visada duoda puikius vaisius: klausytojų auditoriją apgobia sveikos sinergijos aura, o bendras darbas aktyviau skatina kiekvieno mintį ir drąsą. Ypač tuo pasižymėjo pastarasis seminaras, kurio vedimo forma pradžioje buvo premta mokslinių įžvalgų analize, o vėliau pereita tarsi prie žaidybinių elementų: darbo rezultatai turėjo sugulti į žuvies griaučių schemą, kurios kiekvienas kaulas ir ašaka ar atskira ašakėlė turėjo įgauti savo dalykinį pavadinimą, o pastarojo turinys – strateginės veiklos įvardijimas. Tarp veiklų, jau sukurtų ir įvykdytų (vizija), ir numatomų siekti (misija), takoskyra – stuburo kaulas, kuris ir nubrėžia tas ribas: apačioje – vizija, viršuje, nugaros dalyje, - misija. Tai įvardija šonkauliai ir kaulinės nugaros ataugos, o prie šių kaulų – vėl ašakos su savo įvardijimais. Taip kiekvienos seniūnijos/bendruomenės grupė tarsi žaisdama atliko nepaprastai produktyvų darbą: sukūrė strategijos paruošimo pagrindus, kuriuos pristatė seminare, o parsivežę namo, dar aptarinės platesniame savo bendruomeniečių rate, turėdami erdvę visų naudingų papildymų įrašymui dabar ir ateityje. Taigi strategijos ruošimas įgavo tikrai kūrybingą kryptį. Ir labai bendruomenišką, nes auditorijoje visą laiką vyravo šilta bendrystės atmosfera tarp mokslininkės V.Atkočiūnienės, tarp VVG pirmininkės Aušros Slidziauskienės ir finansininkės Alinos Baltrušaitienės bei BCA pirmininkės Grinos Šnirpūnienės, tarp vicemero Edgaro Pilypaičio ir mero pdėjėjo Rimanto Valiuko iš vienos pusės ir iš kitos - visos klausytojų auditorijos. O klausytojų tikrai netrūko, nes rajone yra 14 seniūnijų. Atskiras seminaras kaip bandomasis liepos 20 d. buvo pravestas Kriūkų seniūnijoje. Liepos 27 d. rinkosi likusių 13 seniūnijų/bendruomeniį atstovai, iš kurių į seminarą atvyko po 1-8 asmenis iš kiekvienos seniūnijos ir dirbama buvo dviem srautais po pusę darbo dienos. Tačiau nuovargio, atrodo, niekas nejautė, nes visi buvo užganėdinti renginio nauda, kuri daug palengvins šį tęstinį ir tokį atsakingą darbą – strategijos rengimą.
Naujas investicinis laikotarpis – vėl naujas visų rajono seniūnijų kaimo bendruomenių išbandymas. Pagrindinė jo užduotis – patvirtinti kiekvienos vietovės teminį autentiškumą. Mokslininkė pastebėjo, kad Šakių rajonas – Vinco Kudirkos žemė ir joje turi būti jaučiama jo dvasia. Be to čia – dabartinės lietuvių kalbos tėviškė bei garsių piliakalnių ir knygnešių kraštas, taigi teminių vietovių dar pasipildo. O visus juos jungia tai, kad nuo amžių šis kraštas yra darbščių žemdirbių žemė – Lietuvos duonos aruodas ir balto pienelio versmės, ir tai turėtų atsispindėti rajono pramonėje ir ekonomikoje. Dar vienas itin svarbus naujojo investicinio laikotarpio akcentas – jo įtaka naujų darbo vietų kūrimui per smulkųjį verslą. O visą strategiją, pasak V.Atkočiūnienės, turi laikyti keturi banginiai : žmogus, aplinka, kultūra ir ekonomika. Tik iš šių postulatų turi išplaukti visa kita, bet naujo potekstėje turi išlikti jų turinys.
Taigi orientyrai aiškūs. Dabar belieka sukelti visas aktyviąsias visuomenės jėgas, kad ir strategija būtų pilnadvasė, ir efektyvus jos igyvendinimas. Nuo to šviesės mūsų žalio krašto horizontai.

Alberta Dagūnaitienė, Sudargo BC pirmininkė