Rugsėjo 3-osios rytas žadino sukrusti daugelio Lietuvos vietovių bendruomenių aktyvistus. Ne be priežasties žadino, o kvietė į Vilnių, į pirmąją tarptautinę vietos bendruomenių šventę – mugę, skirtą bendruomenių metams paminėti. Šventei sostinė parodė gražią pagarbą, jos organizavimui suteikdama puikią erdvę LITEXPO rūmuose. Kaimo bendruomenės mūsų krašte - dar jaunas reiškinys. Senbuvėmis kaimo bendruomenėmis galima laikyti tas, kurios jau sėkmingai skaičiuoja II-ojo savo veiklų dešimtmečio metus, bet dalis dar neužbaigę ir pirmojo. Lietuvoje iš viso užregistruota 1800 kaimo bendruomenių. Šventėje dalyvavo apie 200. Tačiau prie renginio prisidėjo ir kitos bendruomeninės organizacijos. Visos dalyvavusios sugebėjo nuoširdžiai parodyti, kokiais žmonėmis ir jų darbais turtingas mūsų kraštas ir tai buvo šventės pasididžiavimas.

Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS, pirmininkė Guoda Burokienė), kurios sudėtyje yra ir LKBS (Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, pirmininkė Guoda Burokienė) nuoširdžiai dirbo, kad Vilniuje, LITEXPO parodų rūmų penktoje salėje rugsėjo 3 d. įvyktų pirmoji tarptautinė vietos bendruomenių mugė – renginys, skirtas vietos bendruomenių metams. Šis forumas patvirtino visų Lietuvos žmonių bendrystę: jame artimo sąlyčio taškai jungė miestą ir kaimą, aukščiausios valdžios atstovus ir visą šventės visuomenę. Maloniai, kaip ir turi būti, nuteikė Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės betarpiškas bendravimas su liaudimi ir išsakytas jos tikėjimas savo krašto žmonėmis, kuris skambėjo taip: ,,Savo veikla Jūs kuriate saugesnę Lietuvą. Kiekvienas, įtrauktas ir įsitraukęs į bendruomenės veiklą, - geriausia priemonė nuo atskirties, smurto ir susvetimėjimo"
Daug dėmesio tiek renginio organizavimui, tiek jo vyksmui skyrė šventės globėjas premjeras Algirdas Butkevičius. Jis pasidžiaugė didėjančiu žmonių bendruomeniškumu ir visuomeniškumu, sakydamas, kad „Bendruomenės - veikliausių, kūrybingų žmonių komandos, kurios turi idėjų ir siekia jas įgyvendinti. Skelbdami Bendruomenių metus, siekėme atkreipti dėmesį į tuos, kurie aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, skleisti jų patirtį ir paskatinti kitus gyventojus išeiti iš savo kiemo, asmeninių interesų aplinkos", – mąstė ministras pirmininkas. „Dalyvauju jau ne pirmame bendruomenių renginyje ir džiaugiuosi, matydamas, kaip auga žmonių visuomeniškumas. Ypač tai juntama regionuose. Manau, kad bendruomenių metai savo misiją atliko su kaupu. Tačiau jie artėja prie pabaigos. Šiandien noriu išsakyti savo pastebėjimus ir palinkėjimus ateičiai", – sakė premjeras. Pasak Vyriausybės vadovo, per bendruomenes itin suklestėjo su mūsų kultūriniu paveldu susiję amatai – ir tai yra labai gerai. Bet reikia įvairinti bendruomenių veiklą. Perspektyvi ir itin reikalinga kryptis – socialinė veikla. Pirmiausia ši veikla suteikia galimybę žmogui užsidirbti, nes socialinės paslaugos yra labai paklausios ir regionuose, ir didžiuosiuose miestuose. Reikia skirti daugiau dėmesio socialinių įgūdžių stokojančioms šeimoms, neprižiūrėtiems vaikams, padėti neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms – planuoti ir teikti tas paslaugas, kokių jūsų bendruomenės nariams reikia ar trūksta. „Ragintume bendruomenes steigtis ne tik pagal gyvenamąją vietą, bet, pavyzdžiui, pagal įgyvendinamą socialinę veiklą: saugi kaimynystė, darbas su vaikais iš socialinės rizikos šeimų, pagalba pagyvenusiems žmonėms", – teigė ministras pirmininkas. Tačiau jis su rūpesčiu aptarė ir tuos klausimus, kurie bendruomenių veikloje lauka savo eilės. Ir jų nemažai. Vyriausybės vadovo įžvalgos tokios, kad bendruomenėms derėtų bendradarbiauti su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir kartu stengtis įveikti visuomenę slegiančias negandas. „Prisidėkite prie gerų ir racionalių idėjų įgyvendinimo. Mūsų gyventojai dar neišnaudoja galimų finansinių priemonių, drąsių sumanymų bendruomenių judėjimui ir veiklos įvairovei stiprinti. Turiu galvoje Europos Sąjungos skiriamą paramą žmonių visuomeniškumui skatinti. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su vietos veiklos grupėmis, galima pasinaudoti Bendruomenių vietos plėtros iniciatyvoms skirtomis lėšomis (114 mln. eurų) iš Lietuvos kaimo plėtros programos. Būkite ramybės drumstėjai savo savivaldybėse, kad mūsų valdininkija taptų aktyvesnė, atsakingesnė ir jautresnė žmonių problemoms".
Tarptautinės vietos bendruomenių mugės metu vyko net trys konferencijos, Jose vystėsi gyva diskusija tarp valstybės institucijų, mokslo, bendruomenių atstovų apie tai, kas jau nuveikta ir kokie svarbiausi darbai prieš akis. Buvo dalinamasi patirčių apibendrinimais tiek savo krašte, tiek su užsienio svečiais. Konferencijos MOTO - siekti miesto ir kaimo integralumo ir skatinti visokeriopą žmonių bendrystę, kuri išvestų asmenį iš savo kiemo ir iš vien tik asmeninių interesų aplinkos.
Mugėje visų rajonų bei didžiųjų miestų vietos bendruomenių nariai pristatė savo organizacijų veiklą, kuriamą produkciją, turistinius maršrutus, kvietė į edukacinius renginius, skirtus mažiems ir dideliems. O jų buvo didelė įvairovė: žvakių liejimas, virvių vijimas, verbų rišimas, klumpių drožimas, veltinių vėlimas, juostų rišimas, karpiniai ir lino raižiniai. Visur švietė sumanumas ir kirbėjo darbščios rankos. Vieniems buvo malonu pamatyti, sužinoti, kitiems - parodyti. Taip pat dalyvavo bendruomenių atstovai iš Švedijos, Lenkijos bei Estijos ir pristatė savo veiklą.
Ypač turtinga buvo šventės meninė dalis - koncertavo dešimties Lietuvos mažųjų kultūros sostinių bei Vilniaus ir Kauno miestų bendruomenių meno atstovai.
O kaip sekėsi šakiečiams? Mugėje dalyvavo 43 Šakių krašto bendruomenių atstovai. Tai nemažas skaičius ir jie šventės nuotaiką parveš į savo kolektyvus. Parodyti šakiečiai taip pat turėjo ką: jie pristatė vilnos verpimą ir verpimo rateliu edukaciją. Tai atliko liepalotiškė Rūta Bučinskaitė (auksarankė, kuri sugebėjo puikiai pasirodyti šalies tautinių rūbų konkurse ). Girėniškiai Irena ir Jonas Sakalauskai mokė austi tautines juostas. Daug ką maloniai stebino Jonas, nes dažnam buvo sunku patikėti, kad vyrai gali atlikti tokius ypatingo krupštumo reikalaujančius darbus.
Veiklų stenduose, kurie buvo suskirstyti pagal apskritis, Marijampolės apskrities penkių rajonų bendruomenės turėjo ką parodyti. Šakiečiai pristatė Sudargo tautinio paveldo produktą-figūrinius meduolius (grybukus) ir kitą skanumyną - keksiukus. Girėnai - tautines juostas, karolius. Kudirkos Naumiesčio atstovė Jolanta Puidokienė - konditerines eglutes. O kaip ir visuose renginiuose, smagaus susidomėjimo sulaukė Tarpučių ,,čeraunykės", kurios sėkmingai patarinėjo, kaip liaudies medicinos priemonėmis gydyti įvairias ligas nuo gumbo iki cholesterolio mažinimo.
Džiaugėmės ir gėrėjomės Gelgaudiškio - Mažosios Lietuvos kultūros sostinės dvaro šokėjais bei nepakartojamu daugelio renginių taip pat ir šio vedančiuoju vicemeru E.Pilypaičiu. Jis buvo ne tik šaunus konferansje, bet šakiečiams - ir visų reikalų sprendėjas ir pagalbininkas. Tiesiog žmogus, kuriuo visada galima pasikliauti. Tuo labiaiu, kad šalia liauno ąžuolaičio tvirtai stovėjo kamieningas ąžuolas – mero padėjėjas Rimantas Valiukas, taip pat besidalinantis visais savo delegacijos vadovo rūpesčiais. O kad nepatirtume alkio, mumis rūpinosi Šakių krašto VVG moterys – Aušra Slidziauskienė ir Alina Baltrušaitienė Jos paruošė kalnelius viliojančių sumuštinių.
Žodžiu, visur visos šventės metu vyravo šilta bendrystė - gal pati didžiausia renginio vertybė. Šventės diena prabėgo greitai, turtingai ir turiningai. Namo važiavom su lauktuvėmis ir puikia nuotaika. Juk diena buvo dosni ir akiai, ir sielai, ir protui.Tarsi pamatėm ir pajutom visą Lietuvą ir net savo kaimynų gyvenimo pulsą. Tai – tikra bendrystės fiesta.

Grina Šnirpūnienė, Šakių BCA pirmininkė